Nukentėję nuo Rusijos, jautienos gamintojai atsigręžė į lietuvius
Penktadienį Vilniuje paskelbta socialinė kampanija, raginanti vartoti daugiau lietuviškos jautienos. Pasak kampanijos iniciatorių, jos tikslas – „padėti Lietuvos ūkininkams bei mėsos perdirbėjams, patiriantiems sunkumų dėl Rusijos embargo, ir didinti jautienos vartojimą Lietuvoje“.
Dėl įvairių prekybos su Rusija apribojimų, jautienos eksporto apimtys į šią šalį per pastaruosius dvejus metus ženkliai sumažėjo. 2012 m. į Rusiją jautienos buvo eksportuota už 210 mln. Lt, 2013 m., prasidėjus įvairiems apribojimams, krito iki 120 mln. Lt, per pirmus aštuonis 2014 m. mėnesius sudarė tik 85 mln. Lt, o nuo š.m. rugsėjo ši jautienos eksporto rinka visiškai užsidarė.
Paskaičiuota, kad dėl susiformavusio jautienos produkcijos pertekliaus ūkininkai per mėnesį praranda apie 10 mln. Lt.
Šiuo metu jautienos Lietuvoje pagaminama daugiau negu suvartojama – lietuviai kasmet suvartoja tik po 4 kg jautienos, kai Vakarų Europoje įprastas jautienos vartojimas siekia 10-15 kg asmeniui. Tuo metu kiaulienos Lietuvoje suvartojama dešimtkart daugiau nei jautienos – vidutiniškai po 43 kg asmeniui per metus, o vištienos – po 21 kg per metus.
Nepadengia savikainos
„Mėsos gamybos kaštai nebepadengia savikainos, todėl ūkininkams kyla išgyvenimo klausimas“, – tvirtino Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
„Dar prieš dešimtmetį lietuviai suvartodavo po 10 kg jautienos, dabar – tik 4 kg. Jei pavyktų sugrąžinti tokį jautienos suvartojimą, jis atsvertų praradimus, patirtus Rusijos rinkoje“, – įsitikinęs Linas Grikšas, AB „Krekenavos agrofirma“ generalinis direktorius.
Prie socialinės iniciatyvos prisijungė ir prekybininkai, sutikę parduodamų mėsos gaminių asortimentą pildyti naujais iš lietuviškos jautienos pagamintais produktais. Šie produktai bus pažymėti specialiais socialinės akcijos lipdukais.
Pasak Viliaus Martusevičiaus, žemės ūkio viceministro, Lietuva turi puikias gamtines sąlygas vystyti gyvulininkystę. Tačiau perdirbėjams, anot jo, būtinai turi žvalgytis alternatyvių rinkų.
„Gana greitai Lietuvai turi atsiverti ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Japonijos, ir Kinijos rinkos. Bet operatyvų persiorientavimą į kitas rinkas apsunkina įvairios diplomatinės kliūtys ir formalumai. Pavyzdžiui, norint tiekti produkciją į Kiniją bei JAV yra privaloma atlikti ilgas sertifikatų derinimo procedūras“, – sakė viceministras.
„Skubos tvarka įteisinus ritualinį galvijų skerdimą, nuo 2015 m. atsiveria galimybė tiekti jautieną ir iš jos pagamintus produktus į musulmoniškus kraštus. Tačiau šioje rinkoje, anot mėsos produktų gamintojų, užmegzti kontaktus ir užsitarnauti vartotojų pasitikėjimą prireiks nemažai laiko ir investicijų“, – pridūrė jis.
„Šiuo metu nuosekliai didinamas eksportas į Europos Sąjungą, tačiau ši rinka turi giliai įsišaknijusias tradicijas ir taip pat pasižymi didele konkurencija, tad joje realizuojami kiekiai sunkiai prilygsta Rytų šalims. Tad augimas vidaus rinkoje yra geriausia alternatyva šiuo metu“, – įsitikinęs p. Grikšas.
