Vien tuščiais aviliais rinkos neužkariausi
„Mes pirmąjį avilį pagaminome kone prieš 20 metų, tad esame sukaupę daug žinių ir patirties. Tačiau esminis mūsų išskirtinumas – mes esame šimtadarbiai. T. y. ne tik gaminame avilius, kitą medinį inventorių, tačiau užsiimame ir gamyba iš metalo, prekiaujame bitininkams skirtomis priekabomis, kuliame duonelę, gaminame sirupą. Prekiaujame tiek didmena, tiek ir savo parduotuvėje, be to, turime e. parduotuvę, prekes siunčiame paštu. O kur dar plačiai vartojamos prekės: žvakių formos, vaškas, bičių produktai“, – vardija Gediminas Olsevičius, „Wilaros“ direktorius.
Verslininko teigimu, būtent tokia „šimtadarbystė“ ir leidžia įmonei sėkmingai dirbti, nes viena veikla papildo kitą.
„Ir jei vienais metais kokio nors produkto paklausa yra nedidelė, žiūrėk, po kelerių metų jis pasidaro vienas populiariausių pirkinių. Kol kiti galvoja, kaip jį pradėjus gaminti, mes jau viską esame pasirengę: tereikia sustiprinti pajėgas šioje gamybos srityje, ir paklausą jau tenkiname“, – nurodo pašnekovas.
Parsiviliojo iš Anglijos
Įmonėje dirba 30 žmonių. Nors darbuotojų kaita ir nedidelė, tačiau kuriam nors išėjus pamainą nėra taip paprasta rasti. Štai pardavėjai išėjus motinystės atostogų, įmonės vadovui teko susitikti su daugeliu kandidačių, tačiau nė viena neatitiko reikalavimų.
„Dažnai kalbiesi su žmogumi ir matai, kad jis tam darbui netinkamas. Kai kurios moteriškės įsivaizdavo, kad dirbant parduotuvėje reikės popieriukus padėlioti, kavutės išgerti ir iš pirkėjų pinigus paimti. Tačiau jos nesuvokia, jog reikia pastangų, kad pirkėjas norėtų tuos pinigus išsitraukti, o tai reiškia, tu privalai išmanyti apie visus produktus, mokėti apie juos paaiškinti, galų gale – tikėti tuo, ką darai. Manau, mažame miestelyje tokį darbuotoją kur kas sunkiau rasti nei didmiestyje“, – svarsto prieniškis.
Vis dėlto problemą jis išsprendė – į parduotuvę dirbti prisiviliojo žmonos dukterėčią, kuri jau porą metų gyveno Anglijoje.
„Pamaniau, kodėl ji turėtų dirbti svetur, jei patys siūlome darbo vietą. Kol kas šiuo sprendimu esame patenkinti visi“, – sako jis.
Pribrendo prisistatyti
Įmonės apyvarta kasmet didėja nuosaikiai, bet stabiliai. Įmonės vadovas tvirtina net nesiekiąs jos šuolių, nes nepamatuota plėtra gali netrukus atsisukti kitu galu. Viena didžiausių problemų – šis verslas yra sezoninis.
„Čia vėlgi gelbsti mūsų įvairiapusiškumas. Jei gamintume vien tik avilius – 4 mėnesiai pardavimo, ir viskas – stojame. Tada beliktų arba gaminti į sandėlį – bet kaip tokiu atveju reikėtų išgyventi ne sezono metu, – arba atleisti žmones iki kito pavasario. Todėl prisigalvojame vis naujų veiklos rūšių, plečiame gaminamų produktų asortimentą, o tai leidžia didinti apyvartą“, – nurodo p. Olsevičius.
Lig šiol įmonė dalyvaudavo įvairiose parodose ir renginiuose Lietuvoje. Šiemet ji pirmą kartą turės savo stendą „Apimondijos kongrese“ Kijeve.
„Pasaulinė organizacija, vienijanti bitininkus ir su šia pramone susijusius atstovus, kaskart tarptautinę parodą rengia vis kitoje šalyje. Čia suplūsta profesionalai iš viso pasaulio. Manau, kad jau pribrendome prisistatyti ir mes, nes anksčiau į šias parodas vykdome tik kaip lankytojai“, – nurodo „Wilaros“ vadovas.
Įmonė daug vilčių sieja su duonelės kūlimo mašinomis bei džiovyklomis, nes, anot p. Olsevičiaus, tokios kokybės jis tarp konkurentų produkcijos nėra atradęs.
Dalyvavimas parodoje įmonei atsieis apie 20.000 Lt, smulkiajam verslui ta nemaži pinigai. Nors prieniškiai neneigia, kad jie rizikuoja, tačiau tikisi, kad investicijos atsipirks, nes iš parodos viliasi parsivežti užsieniečių užsakymų savo produkcijai.
„Ateityje irgi ketiname išlaikyti panašius augimo tempus. Neabejoju, kad konkurencija stiprės. Tačiau ir mes nesėdėsime sudėję rankų: jei konkurentai irgi ims verstis šimtu veiklų, mes sugalvosime dar šimtą ir vieną, – nusijuokia pašnekovas. – Praktika rodo, kad daugelis naujokų išgyvena tik metus kitus, o paskui numoja ranka.“
UAB „Wilara“ apyvarta, mln. Lt
2007 m. 1,227
2008 m. 1,471
2009 m. 1,799
2010 m. 2,594
2011 m. 3,441
2012 m. 4,3
ŠALTINIS: ĮMONĖS DUOMENYS
