Dovanotos kavos teks palaukti

Kavinių tinklas „Starbucks“ įdiegė dar vieną tradiciją – šiose kavos parduotuvėse Didžiojoje Britanijoje galima ne tik patiems įsigyti kavos, bet ir nupirkti jos nepažįstamiesiems, kurie negali sau leisti įsigyti bendrovės siūlomų gėrimų. Lietuvoje labdaringų akcijų netrūksta, bet panašaus judėjimo dar teks palaukti.

Mūsų šalyje dar retai pasitaiko, kad pietumis arba kava pavaišintume kolegas, o tradicija visiems aplinkiniams dovanoti po bokalą alaus, jei bare žiūrimas varžybas laimi mėgstama komanda ar, tarkime, Lietuvos atstovas patenka į „Eurovizijos“ finalą, apskritai neprigijusi. Tačiau tokia praktika seniai paplitusi Neapolyje — mieste, prigludusiame prie Vezuvijaus ugnikalnio, kuris skelbiasi esąs ne tik Italijos futbolo ar pramonės, bet ir kavos sostinė. Vietinių ši tradicija, matyt, seniai nebestebina, bet užsienio turistams ji palieka neišdildomą įspūdį.
„Jautiesi taip, lyg senasis Neapolis tau patikėtų vieną gražiausių savo paslapčių, — džiūgauja vienas kelionių tinklaraštininkas ir pasakoja, — Klausytis svetimų pokalbių — vienas mėgstamiausių mano sportinių pomėgių, todėl nieko nuostabaus, kad gurkšnodamas kavą Neapolio kavinėje pastatęs ausis klausiausi, kaip pagyvenęs vyriškis su puikia itališka „Borsalino“ skrybėle ir elegantiška lazdele rankoje užsisako vieną kavos ir vieną – atidėtos kavos. Tada jis išgeria savo kavą ir išeina. Stengiausi nekreipti dėmesio į graužiantį smalsumą, bet jis nugalėjo, todėl pasiteiravau padavėjo, ką reiškia toji atidėta kava, itališkai — „caffe sospeso“. Šis paaiškino, kad per karą daug Neapolio džentelmenų prarado viską, ką turėjo, ir taip nuskurdo, kad nebegalėjo užsisakyti nė puodelio kavos. Neapolyje, pasakojo jis, kava laikoma ne tiek gardžiu malonumu, kiek kiekvieno miestelėno teise, todėl tie džentelmenai, kurie vis dar galėjo sau leisti nusipirkti kavos, įprato mokėti už dvi: vieną išgerdavo patys, kitą palikdavo pirmajam ne tiek pasiturinčiam kavinės klientui“, — rašo keliautojas.

Atsirado krizės metais
Skaičiuojama, kad Neapolio tradicijai — daugiau kaip šimtas metų. Skirtingais laikotarpiais tradicijos populiarumas tai blėso, tai augo, bet prieš didžiąsias metų šventes — Kalėdas ar Velykas — geraširdžių, norinčių už vieną pačių išgeriamą puodelį mokėti dvigubai, visuomet atsirasdavo daugiau. Pasakojama, kad filmų kūrėjas ir Neapolio futbolo klubo prezidentas Aurelio de Laureti po kiekvienų jo komandos laimėtų varžybų nuperka dešimt puodelių atidėtos kavos.
„Tradicija susiformavo laikais, kai gerai gyvenančių žmonių buvo kur kas mažiau nei nepasiturinčių. Tai buvo elegantiškas būdas demonstruoti savo geranoriškumą: dovanotojas ir nepažįstamasis, kuriam kava dovanojama, niekada nesusitinka, dovanotojui nėra prieš ką pasipuikuoti nesavanaudišku poelgiu, o apdovanotasis neprivalo niekam dėkoti“, — žavisi iš Neapolio kilęs rašytojas Luciano de Crescenzo, kurio plunksnai priklauso knyga „Caffe sospeso: saggezza quotidiana in piccoli sorsi“ („Atidėta kava: maži gurkšneliai kasdienės išminties“).
Pastarosios Europą stingdančios krizės laikotarpiu kiek apmirusi tradicija vėl įgauna pagreitį: ne tik Neapolio, bet ir visos Italijos kavinėse atsiranda vis daugiau ant sienos kabančių ar tiesiog lentynoje išdėliotų padovanotų „caffe sospeso“ puodelių.
„Prieš dvejus metus ES jau įpuolus į krizę, vis daugiau verslininkų buvo priversti bankrutuoti, viena po kitos duris užvėrė nedidelės ir vidutinės įmonės, nemažai darbuotojų liko be pajamų šaltinio ir negalėjo sau leisti prabangos mėgautis espreso ar kapučino kava, be kurios retas italas įsivaizduoja dieną. Tarptautinės kavos organizacijos, vienijančios 44 kavą eksportuojančias šalis, duomenimis, vienas italas pernai suvartojo tik 5,6 kg kavos — tai mažiausias rodiklis per pastaruosius šešerius metus. Štai tada keletas nevyriausybinių organizacijų suvienijo jėgas su Neapolio meru ir gruodžio 10-ąją paskelbė „Pakabintos“ kavos diena“, — rašoma maisto tinklaraštyje „The Salt“.

Tradiciją adaptavo
Neapolio tradiciją jau pasiskolino daugiau kaip 150 kavinių Bulgarijoje, Ispanijoje barselonietis Gonzalo Sapina inicijavo „laukiančios kavos“ (isp. cafes pendientes) judėjimą, keletas kavinių Prancūzijoje norinčiuosius padovanoti kavos kviečia specialiu lipduku ant durų, judėjimas įsibėgėjo Kanadoje, Australijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Timas Lidsteris, kuriam priklauso kavinė „Homegrown Hamilton“ Kanados Ontarijo mieste sako, kad jo klientams ši tradicija – ne naujiena.
„Anksčiau geraširdžiai kavos mėgėjai palikdavo 10–15 atidėtos kavos puodelių per dieną; dabar, kai judėjimas populiarėja visame pasaulyje, sulaukiame 15–20 puodelių per dieną“, — atidėtos kavos judėjimui skirtame tinklalapyje „Pin a cup“ skaičiuoja jis.
„Starbucks“ tinklas Didžiosios Britanijos kavos mėgėjams taip pat siūlo užsakyti kam nors puodelį karštojo gėrimo. Vis dėlto vietinėje spaudoje svarstoma, ar kompanija nebando šitaip sušvelninti neigiamos viešosios nuomonės dėl pernai praūžusio skandalo, kai per trejus metus Didžiojoje Britanijoje 1,2 mlrd. GBP uždirbusi JAV korporacija buvo apkaltina vengimu šioje šalyje mokėti mokesčius. „Starbucks“ taip pat nukrypsta nuo pačios tradicijos, nes iš tiesų užsukęs į kavinę niekas negaus nemokamos kavos.
„Vartotojas sumokės už dar vieną puodelį kavos, o mes tokios pačios vertės kavos patieksime šalies labdaros organizacijai „Oasis“, kuri ja vaišins bendruomenės namuose“, — paaiškina Ianas Cranna, „Starbucks“ rinkodaros viceprezidentas Didžiojoje Britanijoje.
Prognozuojama, kad prie iniciatyvos prisijungs ir tokios šalies kavinės kaip „Pret A Manger“ ar „Costa Coffee“, socialiniuose tinkluose išreiškusios susižavėjimą konkurentų pradėta tradicija.
Šarlotės mieste, Šiaurės Karolinos, valstijoje kepinių parduotuvę „Amelie's French Bakery“ turinti Lexi St. Laurent pasakoja, kad jai tradiciją taip pat teko pakoreguoti.
„Kai klientas sumoka už papildomą kavą ar maistą, mes išspausdiname kuponą. Savaitės pabaigoje visus surinktus kuponus išdaliname pasirinktose Šarlotės prieglaudose, jais galima atsiskaityti mūsų kepyklėlėje. Tai kompromisas, nes nenorime vertinti žmonių pagal jų išvaizdą ir kam nors sakyti, jog jie per gerai atrodo, kad gautų nemokamos kavos ar maisto“, — paaiškina verslininkė.

Neskuba šokti į traukinį
Lietuvoje jau galima draugui padovanoti puodelį kavos nusiuntus kuponą greitąja žinute, bet, anot pašnekovų, reikia gerai pagalvoti, kaip šalies kavinėse pritaikyti neapolietišką paprotį.
„Mes nuolat eksperimentuojame, turime nemažai idėjų, esame atkreipę dėmesį ir į šią, — sako Nidas Kiuberis, UAB „Keturi kambariai“, valdančios kavos prekybos tinklą „Coffee Inn“, bendraturtis. — Pirmą kartą atidėtos kavos tradiciją savo lokatoriais užfiksavome prieš trejus metus, o socialiniuose tinkluose ši banga išsiveržė visai neseniai. Pasiūlymų pradėti panašią tradiciją sulaukėme ir iš savo vartotojų feisbuke. Viskas atrodo labai paprasta, tačiau esmė yra detalės. Ši idėja — labai trapi, reikia gerai apgalvoti, kaip ją įgyvendinti. Konkrečios datos negaliu pasakyti, bet gali būti, kad ji atsiras ir „Coffee Inn“.
Anot Laimos Vėželienės, „Vero Cafe“ tinklą valdančios UAB „Ex prompto“ direktorės, mintis dovanoti kavos prasčiau gyvenantiems yra sveikintina, tačiau gali kilti sunkumų ją taikant praktiškai.
„Reikėtų labai apgalvotai apibrėžti, kas tą puodelį kavos išgers. Norinčiųjų gauti kavos nemokamai gali būti daugiau nei žmonių, kuriems iš tiesų to reikia, be to, manau, nė viena kavinė nenorėtų, kad prie jos būriuotųsi asocialūs žmonės. Man priimtinesnė „Starbucks“ tradicijos interpretacija. Įsivaizduoju, kad tokia atidėta kava galėtų būti skirta socialiai remtinoms šeimoms“, — svarsto pašnekovė.