Šylant klimatui vynas stiprės
Pasak jo, aukštesnė temperatūra vyndariams yra ir palaima, ir prakeiksmas: šaltesnio klimato regionuose, tokiuose, kaip Bordo ar Burgundija, karštis didina cukraus kiekį vynuogėse, dėl to netolimos ateities vynas tiesiog natūraliai taps saldesnis ir stipresnis. Šiauresnių kraštų vyndariams, priešingai, šylantis klimatas kol kas didelių rūpesčių nekelia.
Richardas Snyderis, biometeorologijos specialistas iš Deiviso universiteto Kalifornijoje (JAV), praėjusiais metais jungtiniame vyno ir vynuogių simpoziume („Unified Wine & Grape Symposium) teigė, kad temperatūros padidėjimas bent 3 laipsniais sukurtų daugiau anglies dvideginio ore, o tai padėtų fotosinezės procesui ir pailgintų auginimo sezoną. Pasak Snyderio, blogiausia tai, kad aukštesnė temperatūra Viduržemio jūros regione ir Kalifornijoje gali sukelti sausrų.
„Vynuogės, skirtingai nei tokios kultūros kaip sojų pupelės ar kviečiai, priskiriamos kultūroms, kurias galima auginti tik tam tikrose vietose“, – pažymi klimatologas Gregory V. Jones'as, Pietų Oregono (JAV) universiteto Aplinkos mokslų departamento profesorius.
Anot jo, žmonijos įtaka globaliam atšilimui dabar daug ryškesnė nei kada nors istorijoje, ir tai yra mūsų dienų problema.
„Tai, ką anksčiau laikydavome „viena galinga sausra per 50 metų“, dabar pasikartoja nepalyginti dažniau“, – sako profesorius.
Anot Axelio Heinzo, supertoskanietiško vyno „Ornellaia“ vyndario, karščio banga Europoje 2003-aisiais vyno gamintojams buvo signalas, kad kažkas kinta. „Klimatas tampa vis ekstremalesnis, nenuspėjamas: staigūs karščiai, ilgai trunkančios sausros, smarkūs neprognozuojami lietūs. Tokie protrūkiai verčia vyndarius adaptuotis“, – sako p. Heinzas. Ir priduria, kad per pastaruosius 5 m. jis ir pats pastebėjo, jog vynuogėse daugėja cukraus, o tai didina vyno stiprumą.
O labiau į šiaurę, kur vynuogių brendimas keldavo problemų, padėtis pagerėjo – dabar vynuogės čia subręsta paprasčiau ir greičiau. „Grįžtame prie tradicinių būdų – nuimame derlių šiek tiek anksčiau, genime vynmedžius, kad vynuogės pasisavintų kuo daugiau dirvoje esančių medžiagų“, – pasakoja p. Heinzas.
Atsargus optimizmas
Burgundijoje, kur saulė ir karštis gali būti palaima, dėl globalinio atšilimo sklinda atsargus optimizmas.
„Vynmedžiai dabar pražysta daug anksčiau, – sako Marie-Andre Mugneret, Vosne-Romanee miestelyje esančio ūkio „Domaine Georges Mugneret-Gibourg“ bendraturtė. – Jei savo seneliui būčiau pasakiusi, kad vynuoges renkame ankstyvą rugsėjį, jis tuo nebūtų patikėjęs. Kol kas tai atrodo teigiamas reiškinys – dėl skonių koncentracijos. Tačiau niekas nežino, kas bus ateityje.“
Burgundijos gamintojai baiminasi, kad alkoholio kiekis regione dominuojančios 'Pinot Noir“ vynuogių veislės uogose gali pakilti daugiau kaip 14%. Galimi dirvožemio pokyčiai kelia rūpesčių Gautier Romani, „Chateau de Pommard“ ūkio enologui.
„Baiminuosi, kad globalinis atšilimas paveiks po viršutiniu dirvos sluoksniu esantį gilesnį dirvožemį. Jis sutankės, ir tai turės įtakos dirvoje esantiems mikroorganizmams. Vynuogynai pakis, tik dar nežinome, kaip“, – įsitikinęs p. Romani.
Saugus uostas
„Portugalijoje, Douru upės slėnyje, porto gimtinėje, dirbantys vyndariai įsitikinę, kad šimtmečių patirtis padės jiems susidoroti su klimatu“, – didelės bėdos nemato Robertas Boweris, „AB Fladgate Partnershio Vinhos“ pardavimo ir eksporto vadybininkas (kompanija gamina „Taylor“, „Croft“, „Fonseca“ porto vynus).
Anot jo, jei globalinis atšilimas paveiks Douru slėnį, nors įrodymų, kad taip atsitiks, nėra, porto gamintojai prisitaikys keisdami vynuogynų ekspoziciją, sodindami vynmedžius aukštėliau esančiose terasose, labiau į Šiaurę ir pan.
Klimatologas p. Jones'as ragina vyndarius kreipti dėmesį į kiekvieną mikroklimato aspektą – akylai prižiūrėti žemę, stebėti mikrogrybus vynmedžių šaknyse, stebėti, kokį efektą vynmedžiams kelia kenkėjų naikinimas ir t. t.
„Tokioms ypatingų sąlygų reikalaujančioms kultūroms kaip vynuogės, kavos ar kakavos pupelės, net maži pokyčiai gali turėti didžiulį poveikį“, – įsitikinęs p. Jones'as.
