„Brexit“ tikrai bus kitoks

Nuo referendumo laikų, politika tapo asmeniniu reikalu, neretai pernelyg jautriu aptarti prie alaus bokalo po darbo. Mano, daugiausiai liberalioje aplinkoje, būti balsavus už „Brexit“ turėjo būti gana sunku. Ofiso legenda pasakoja, kad buvo vienas konservatorius organizacijoje, bet visi tai sužinojo tik jam palikus kompaniją. Mes net kurį laiką boikotavome „Wetherspoon“ – pubų tinklą, kurio savininkas aistringai pasisakė „už“ „Brexit“, nepaisant to, kad beveik visi – ir alus, ir darbuotojai – ten europiečiai (jie net „Švyturio“ yra turėję).

Daugiausiai kovų vyko socialinės žiniasklaidos erdvėje. Nuo tylių „atsidraugavimų“, iki jausmingų apsižodžiavimų. Kovota dėl tikro ar galimo rasizmo, aistringai rašyta apie sudaužytas europietiško gyvenimo viltis, apie savižudiską ekonominę poziciją, kurioje Britanija atsidūrė po „Brexit“. „Aš nemaniau, kad tu toks žmogus,“ – viens kitam socialinėje erdvėje rašė ir geri draugai, ir tik pažįstami. Nemalonios kovos atsinaujino su naujais rinkimais. Apklausiu kolegas per pietus: „Kodėl ir kada viskas tapo taip asmeniška. Juk tai tik politika?“ Kolegė susumuoja: „Nuo „Brexit“. Nes nuo tada tai jau ne tik politinių pažiūrų skirtumai – tai požiūrio į žmones ir aplinką skirtumai.“

„Brexit“ bus kitoks

„Brexit“ tikrai bus kitoks. Tačiau greičiausiai jis bus „švelnesnis“: su greitesnėmis garantijomis čia gyvenantiems europiečiams ir mažiau apribota prekyba su ES. Bet jis bus, nes tik liberaldemokratai pažadėjo naują referendumą su galimybe atmesti jau su ES suderėtą sutartį, o jie gavo 12 vietų. Derybos su ES suplanuotos po 11 dienų, ir dabar dar nežinia, kas tada bus Britanijos premjeras (-rė). Svaras vėl krito, bet tai čia nutiko daug kartų per pastaruosius metus, ir valiuta gali lengvai atsigauti ilguoju periodu, jei skyrybos su ES bus švelnesnes. Džiaugiuosi, kad bent šį kartą atostogavau prieš rinkimus, ir tokiu būdu mokėjau mažiau.

Aš pati esu kitokoje pozicijoje nei prieš metus: mano du vaikai turi britiškus (ir lietuviškus) pasus, kas nebūtinai butų įvykę be referendumo (brangu ir nebūtina iki, brangu ir saugiau po). Aš pati lieku tik lietuvė, bet nebūtinai visam laikui, nes galėti balsuoti yra labai svarbu. Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad su lietuvišku pasu galima gyventi adekvačiai, apie teisę balsuoti ji, matyt, nepagalvojo. Ir jaučiuosi dabar labiau Britanijos lietuvė, nei tik lietuvė ar londonietė, kaip kad prieš metus.

Komentaro autorė – Jurgita Meškauskaitė, „Chambers & Partners“ redaktorės pavaduotoja