Katalizatorius konkurencingumui

Vadinamajame „Konkurencingumo kelrodyje“ taip pat skelbiama, kaip bus siekiama konkuruoti su JAV ir Kinija dirbtinio intelekto (DI) bei kitose inovacijų srityse. 

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad minėtas dokumentas yra kupinas bendrų frazių, tačiau iš tiesų jame atskleistos visai Bendrijai aktualios problemos ir numatyti veiksmai, kurių ES valstybės turėtų imtis neatidėliodamos, ypač – spręsdamos konkurencingumo iššūkius.

Spartesnis ES ekonomikos augimas itin svarbus tam, kad būtų daugiau galimybių finansuoti investicijas į gynybą ar bendrus infrastruktūros projektus. Tad šiame Komisijos plane dėmesio sulaukė ir saugumui svarbūs reikalai, pvz., ginkluotės viešieji pirkimai.  

„Konkurencingumo kelrodis“ parengtas atsižvelgiant į Mario Draghi, buvusio Europos centrinio banko pirmininko ir Italijos premjero, ataskaitą ir joje išdėstytas rekomendacijas, kaip stiprinti Bendrijos konkurencingumą. 

Į naujausio IMD konkurencingumo reitingo į dešimtuką patenka tik trys ES valstybės narės. Lietuva jame užima 30-ą vietą tarp 67-ių valstybių.

EK penkerių metų planas nustato tikslą bent 25% sumažinti administracinę naštą verslui ir bent 35% sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms. Tai ES bendrovėms turėtų leisti kasmet sutaupyti apie 70 mlrd. Eur.

Valdis Dombrovskis, už ekonomiką ir našumą, įgyvendinimą ir supaprastinimą atsakingas EK narys, kalba, kad biurokratijos mažinimas reikalauja nacionalinių vyriausybių ir europinių institucijų koordinuotų pastangų.

M. Draghi ataskaitoje išskirti trys konkurencingumo didinimo ES ramsčiai: inovacijos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir saugumo stiprinimas.   

Ursula von der Leyen, EK pirmininkė, pristatydama „Konkurencingumo kelrodį“ sausio pabaigoje, pirmiausia pažadėjo skatinti inovacijas Europoje. Pvz., ES pasiūlys įsteigti pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūrą, kuri, remdamasi JAV vyriausybinių įstaigų pavyzdžiu, investuotų į strategines technologijas ir būtų platesnio masto pastangų didinti ES konkurencingumą dalis.

Bendrija taip pat ragins sukurti naują bendrą superkompiuterių infrastruktūrą, skirtą DI vystyti.

Vėliau šiais metais ES pateiks naują valstybės pagalbos sistemą ir pasiūlys nustatyti Europos įmonių pirmenybę viešųjų pirkimų sutartims svarbiausiuose sektoriuose ir technologijų vystymo srityje.

Siekdama sumažinti tiekimo grandinių priklausomybę nuo išorės, EK pasiūlys bendrą svarbiausių žaliavų pirkimo platformą, nors ir toliau sudarys prekybos susitarimus su panašiai mąstančiomis šalimis visame pasaulyje.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas, teigiamai vertina EK planus suteikti pirmenybę Europos gamintojams viešuosiuose pirkimuose renkantis tiekėjus.

„Todėl, kad visa ES pirkimų sistema ir ateinantys nauji reikalavimai suponuoja tai, kad europinė prekė, pagaminta su mažesne CO2 emisija, turėtų turėti papildomą kainos išskirtinumą arba priedą, palyginti su trečiųjų šalių prekėmis, pagamintomis, pvz., JAV, Kinijoje, Turkijoje ar kitose šalyse, su kuriomis neturime laisvosios prekybos sutarties“, – aiškina jis. 

Kalbėdamas apie EK iškeltą prioritetą skatinti inovacijas, LPK vadovas pabrėžia, kad tai yra reakcija į JAV veiksmus ir, pvz., naujosios JAV administracijos planus skatinti DI vystymąsi.

„Akivaizdu, kad tas, kas turės dirbtinį intelektą, tas absoliučiai valdys labai įvairias sritis. Taigi mes turime turėti savo DI, nes pasitikėti ir už programinę įrangą mokėti kam nors yra netvaru. Aš tikiu, kad mes turime eiti šituo keliu“, – tęsia V. Janulevičius.

Tvyrant geopolitinei įtampai, ES suintensyvino pastangas užtikrinti saugumą ir taiką, pateikdama planus sukurti „tvirtą Europos gynybos ateitį“.

Pvz., EK priėmė penktąją metinę Europos gynybos fondo (EGF) darbo programą, pagal kurią bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektams skiriama daugiau kaip 1 mlrd. Eur.

O po JAV naujosios administracijos pasiųstų nedviprasmiškų signalų Miuncheno saugumo konferencijoje vasario viduryje, kad Europos šalims, NATO narėms, teks neišvengiamai ir greitai skirti kur kas didesnes, Šaltojo karo laikams prilygstančias sumas gynybai – 4–5% BVP, gauta ir teigiamų signalų iš Briuselio, kad valstybių narių išlaidos gynybai nebus automatiškai skaičiuojamos į 3% fiskalinės drausmės deficito maksimalią ribą. Tai yra gerai, nes, pvz., Lietuvos 2025 m. biudžetas jau suplanuotas ties šia riba, o gynybai numatytos lėšos šių metų biudžete sudaro apie 3,5% BVP, kai siekiama į divizijos sukūrimą investuoti papildomus 12–14 mlrd. Eur 2026–2030 m., o tai šiuo laikotarpiu jau sudarytų 5–6% BVP.

„Konkurencingumo kelrodžiu“ iš esmės siekiama 5 metams nustatyti gaires, kaip konkuruoti su JAV ir Kinija, tačiau pasigendama atsakymo į opiausią klausimą – kaip tiksliai rasti šimtus milijardų eurų, reikalingų šiems planams įgyvendinti.

EK vadovė teigia, kad, siekiant užtikrinti finansavimą, Bendrijoje bus sukurta Santaupų ir investicijų sąjunga (European Savings and Investments Union), efektyviau įdarbinta kapitalo rinka, leisianti investuoti europiečių santaupas į ES ekonomikos inovavimą ir konkurencingumo stiprinimą.

Skaičiuojama, kad jei Bendrijoje veiktų efektyvi, gili ir likvidi kapitalo rinka, būtų galima kasmet į ES papildomai pritraukti 470 mlrd. Eur. Dabar kasmet apie 300 mlrd. Eur europiečių pinigų investuojama ne Bendrijoje.

Europa rimtai pasiryžusi karpyti biurokratiją, tačiau, pasak LPK vadovo, itin greitai turėtų būti mažinamos nacionalinės kliūtys verslui. O visus pokyčius, kurie bus įtraukti į „Konkurencingumo kelrodį“, reikės įgyvendinti ir Lietuvoje – perkelti į šalies teisinę sistemą.

Vertėtų atkreipti dėmesį kad EK akylai stebės, kaip nuostatos dėl reguliavimo bei supaprastinimo įgyvendinamos Bendrijos šalyse, – perspėjama, kad esant reikalui imsis priemonių, kad jos būtų perkeltos į nacionalinę teisę. Atrodo, jog šįkart nuolaidų nebus, – tam tikrais atvejais Komisija „nedvejodama“ kreipsis į ES Teisingumo Teismą dėl finansinių baudų taikymo.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)