Milijardų vertas klausimas

Vien gražių politikų žodžių ir pažadų neužteks

„Verslo žinios“ pristato naujausią Lietuvos verslo lyderių reitingą (LVL 500), jau septintus metus iš eilės. Kitaip nei įprastiniai reitingai, kai įmonės į sąrašus surikiuojamos pagal apyvartų ar pelnų dydį, LVL 500 įvertina ir kitas savybes – bendrovių veiklos efektyvumą, darbuotojams sukuriamą naudą, skaidrumą, tvarumą, indėlį ugdant verslo bendruomenę ir kt.

Todėl į LVL 500 reitingą patenka nebūtinai didžiausios įmonės, o tos, kurios geriausiai sugebėjo kurti ir auginti vertę visoms suinteresuotosioms grupėms – akcininkams, darbuotojams ir valstybei.

Tai įmonės, kurios savo kompetencijas ir konkurencingumą įrodė praktiškai – sugebėjo išnaudoti rinkos situaciją, įžvelgti galimybių ten, kur jų nepamatė konkurentai, priimti toliaregiškus sprendimus, įdiegti priemones, kurios padidino verslo efektyvumą.

Daugelio šių įmonių vadovų ir komandų išmanymas, patirtis bei išmintis davė puikių vaisių ne tik vietos rinkoje, bet ir tarptautiniuose verslo vandenynuose.

Šiandien kaip niekada tokių savybių reikia ir Lietuvos valstybei, juk geopolitinė padėtis įkaitusi iki raudonumo, o būtinybė stiprinti gynybą – akivaizdi.

Tam reikia milijardų. Kad gynybai būtų skiriama 5–6% bendrojo vidaus produkto (BVP), iki 2030 m. būtų suformuota nacionalinė divizija, o kartu didinamos žmonių pajamos, Lietuvos ekonomika kasmet turėtų augti bent 3,5–4%, skaičiuoja prezidentūra.

Taigi, paskatos šalies ekonomikos augimui tiesiogine prasme tampa milijardų vertu klausimu.

Vien gražių politikų žodžių ir pažadų tam neužteks. Ekonomiką augina verslas, o politikų sprendimai gali jam arba padėti, arba kišti pagalius į ratus.

VŽ įsitikinusios, kad LVL 500 reitinge esančių įmonių vadovų išmintis ir kompetencijos, kurias patvirtina jų verslo sėkmės istorijos, gali būti naudingos ne tik tos konkrečios įmonės gerovei.

Patirtimi grįstos lyderių žinios ir mokėjimai gali padėti spręsti valstybei gyvybiškai svarbias problemas, atrakinti duris į daug produktyvesnę, didesnę vertę kuriančią ekonomiką.

Tokių kompetencijų neturi nė vienas Lietuvos politikas.

Todėl ypač aktualu, kad verslo elitas būtų įtrauktas į valstybinių sprendimų, kurie augintų šalies ekonomiką, paieškas.

Būtų didžiulė klaida, jeigu šalies politikai ignoruotų šį milžinišką potencialą ir atsakymų į valstybei gyvybiškai svarbius klausimus ieškotų tik savo jėgomis.

Lietuvos verslo lyderiams patriotizmo nestinga – jie su džiaugsmu dalintųsi savo idėjomis.

Deja, platformos efektyviam verslo ir politikų dialogui kol kas nėra. Ar ji atsiras, labiausiai priklausys nuo to, ar politikai nepasijus visažiniais, kaip yra nutikę per ankstesnes Seimo kadencijas, ar turės noro ne tik klausytis verslo lyderių, bet ir juos išgirsti.

„Verslo žinios“ linki Lietuvai, kad toks verslo ir valdžios dialogo formatas atsirastų kuo greičiau ir svariai prisidėtų prie mūsų valstybės saugumo ir gerovės. Su artėjančia Vasario 16-ąja!

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)