Auga ekonomika, auga ir apetitas skolintis

Po 2023 m. fiksuotos stagnacijos šiems metams Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai prognozuoja tolesnį ekonominio augimo atsigavimą. Gerėjant ekonomikai namų ūkiai ir įmonės yra labiau linkę skolintis.

„Pastaraisiais metais prastėjančios augimo perspektyvos privertė šią logiką veikti atvirkščiai“, – teigia TVF ekonomistai.

Lietuvoje pastaraisiais metais valstybės skola stabilizavosi, mūsų šalis patenka tarp mažiausią skolą ES turinčių valstybių narių. Tačiau 2025 m. biudžete ji, planuojama, augs iki 43% BVP (nuo 39% BVP 2024-aisiais). Daugiau skolintis teks siekiant daugiau lėšų skirti gynybai, taip pat dėl senstančios visuomenės bei kitų poreikių.

Išaugusių palūkanų normų ir makroekonominio neapibrėžtumo aplinkoje finansinis ciklas Lietuvoje 2023 m. lėtėjo ir atitiko „švelnaus“ nusileidimo scenarijų, o 2024 m. pradžioje tebebuvo pasiekęs žemiausią lygį. 

Sulėtėjusį ciklą labiausiai nulėmė dėl padidėjusių palūkanų normų sumažėjusi skolininkų paklausa.  

Pasak Lietuvos banko finansinio stabilumo apžvalgos, pasirodžiusios 2024 m. birželį, verslo ir gyventojų įsiskolinimas ir toliau buvo stabilus, o gautų paskolų iš bankų ir BVP santykis vis dar buvo vienas žemiausių visoje euro zonoje (35,6%).

Kol laikėsi aukštesnės palūkanų normos, kreditų paklausa buvo sumažėjusi, tad nenuostabu, kad bankai paskolas teikė nuosaikiau: įmonėms suteiktų paskolų portfelio metinis augimas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 4,3% (14 proc. punktų mažiau nei prieš metus), namų ūkiams – 6,7% (4,5 proc. punkto metinis sumažėjimas).

Mažiau dėl kreditavimo kreipėsi ne tik įmonės – dėl sumenkusios paklausos ir vis dar griežtų skolinimosi standartų 2023 m. naujų būsto paskolų skaičius buvo mažesnis.

Europos centriniam bankui (ECB) palaipsniui mažinant palūkanas, kito ir bankų maržos – pinigų politika laisvėjo, tad po dvejų metų pertraukos 2024 m. pirmąjį ketvirtį būsto kredito paklausa augo.

Ekonomistai prognozuoja, kad, ir toliau mažėjant kintamosioms palūkanoms ir bankų maržoms, įmonių apetitas skolintis 2025 m. išaugs.

Žvelgdami į ateitį, Lietuvos banko apklausoje dalyvavę bankai artimiausiu metu tikisi, kad didės visų rūšių naujų paskolų paklausa.

Nuo 2025 m. vasario įsigalios Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos parengtos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos, numatančios supaprastintą būsto paskolų refinansavimą kredito įstaigose.

„Aš tikiuosi, kad galiausiai Lietuvos žmonės sutaupys pusę milijardo eurų“, – skaičiuoja Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Įstatymas numato, kad žmonėms pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų ir prisiimtų išlaidas, kurias iki šiol mokėjo klientas.

LB vadovas tikisi, kad naujo refinansavimo modelio įsigalėjimas sustiprins konkurencinę aplinką Lietuvoje. Jo teigimu, paskolų refinansavimas išaugo „jau dabar“, nes žmonėms girdint apie tas naujas galimybes „bankai nesnaudžia“.

G. Šimkus taip pat išreiškia lūkestį, kad refinansavimas kaip finansinė paslauga sustiprės, nes tokių sandorių praeityje buvo labai mažai.

„Refinansavimo paslaugos paklausa yra labai didelė, bet šiuo metu tokia paslauga daug kainuoja, ji nėra paprasta, todėl gyventojui ja yra sunkiau pasinaudoti“, – aiškina jis.

LB duomenimis, 2024 m. balandį 346.000 gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą. Tačiau mūsų šalies gyventojai moka vienas didžiausių euro zonoje palūkanų: ECB skaičiuoja, kad praėjusių metų spalį jos vidutiniškai siekė 4,76%, o euro zonoje palūkanos sudarė 3,5%.

Refinansavimas taps aktualus ir verslui: mažėjanti kintama paskolų palūkanų norma 2024 m. leido kiek atsikvėpti įmonėms nuo aukštų palūkanų, tačiau, baigiantis skolos terminams, auga  jų poreikis refinansuoti turimas skolas. Verslams tikintis, kad bankų konkurencija žemyn paspaus ir pačias bankų maržas, išaugo susidomėjimas konkuruojančiais pasiūlymais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)