Nepavarkime

Ninos Liashonok („Ukrinform“ / SIPA / „Scanpix“) nuotr.

1.000 dienų ir naktų – tiek ukrainiečiai gina savo laisvę ir nepriklausomybę, gina savo šalį, kurią kėsinasi užgrobti agresorė Rusija. Beveik trejus metus Kremliaus režimas atakuoja Ukrainą raketomis, dronais, bombomis – griaudamas šalies mietus ir miestelius, alindamas ekonomiką, dėl Putino sukelto karo žūsta dešimtys tūkstančių civilių ukrainiečių. Tačiau Ukrainos ryžto palaužti nepavyko – ji tęsia kovą už savo europietišką ateitį ir už visos Europos ateitį.

Kai ankstyvą 2022 m. vasario 24 d. rytą Putinas pasiuntė į Ukrainą savo galvažudžių armiją naikinti, grobti ir žudyti, demokratinis pasaulis krūptelėjo: pernelyg sunku buvo patikėti, kad, XXI a. įsibėgėjus, kai technologijos ir mokslininkų laimėjimai jau beveik leidžia įgyvendinti svajones apie gyvenimą Marse, Europos viduryje įsižiebia karas. Plėšrus, imperializmo manijos apsėstas Kremliaus režimas užpuolė taikią kaimyninę šalį, pasiryžęs užgrobti kuo daugiau jos žemių, o gyventojus paversti tokiais pat vergais, kokie dabar yra Rusijos gyventojai zombiai.

Bet putinas apsiskaičiavo – dėl daug ko. Pirmiausia, dėl ukrainiečių ryžto ginti kiekvieną savo žemės pėdą, ginti savo laisvę, ginti savo identitetą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)