Pakeliui į šviesiąją pusę
RC duomenimis, iki šių metų spalio pabaigos, praėjus 5 mėnesiams nuo birželio 1 d., kai diduma šalies juridinių asmenų turėjo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m., to dar nebuvo padariusios beveik 25.000 įmonių ir organizacijų. Tai apie 17% šią prievolę turinčių juridinių asmenų.
Iš FA nepateikusių 25.000 juridinių asmenų apie 4.300 bendrovių ir organizacijų šiuo metu turi statusą „inicijuojamas likvidavimas“. Tai padaryta RC, kuris turi teisę likviduoti ir išregistruoti vienus metus ir ilgiau FA neteikiančius juridinius asmenis, iniciatyva.
Kai kurios įmonės tokių dokumentų nėra pateikusios ne tik už 2023-iuosius, bet ir už ankstesnius metus.
VŽ sudarė 20-uką didžiausių Lietuvos bendrovių, kurios dvejus metus iš eilės – 2022 m. ir 2023 m.– nėra pateikusios FA. Tarp jų – krovininio kelių transporto UAB „Vykom“, UAB „CarOutlet“, UAB „Unilever Lietuva distribucija“ ir kt.
Pasiteiravusios įmonės „Vykom“ apie priežastis, kodėl dvejus metus neteikia FA, komentaro VŽ negavo.
Dvejus metus FA neteikianti „CarOutlet“ (pajamos 2021 m. –16,4 mln. Eur) yra ir tarp didžiausių Lietuvos eksportuotojų, kuriems Rusija arba Baltarusija pernai buvo viena svarbiausių prekių ar paslaugų eksporto rinkų. Apie tai VŽ rašė čia.
8 darbuotojus šiuo metu turinti bendrovė, kurios akcininkas yra Baltarusijos pilietis, užsiima prekyba naudotais automobiliais.
Tačiau tokie juridiniai asmenys iki šiol nejudinami: šiuo metu RC iniciatyva likviduojami ir išregistruojami tie juridiniai asmenys, kurie yra nepateikę FA už 2021 m. Kitų eilė dar neatėjo. Kodėl jiems teikiamos tokios „privilegijos“?
Mindaugas Samkus, RC atstovas spaudai, tokį „gumos tempimą“ aiškina žmogiškųjų išteklių stoka. Anot jo, paspartinti procesus būtų sudėtinga, nes išregistravimas reikalauja nemažai centro specialistų darbo.
Vėluojantys pateikti FA vis dar skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, nors nuo liepos buvo „įjungta“ automatizuota administracinio nusižengimo įforminimo procedūra, kai užfiksavus pažeidimą įmonių vadovams automatiškai surašomi protokolai, pasiūlant sumokėti pusę minimalios baudos.
Pasak M. Samkaus, šiemet nedrausmingų bendrovių vadovams jau surašyta daugiau nei 5.000 protokolų, apie 3.100 iš jų – automatiniu būdu. Šiais metais baudų, sumokėtų už nepateiktas FA, suma siekia apie 600.000 Eur. Tai, pasak RS atstovo, gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau naujoji automatinė sistema vis dar veikia ne visu pajėgumu – dešimtims tūkstančių FA nepateikusių įmonių vadovų pažeidimo protokolai nėra surašyti.
RC pateikia tą pačią priežastį – trūksta pajėgumų: mat jei vadovas, gavęs automatinį pažeidimo protokolą, per numatytą 14 dienų terminą nesumoka pusės minimalios baudos arba skundžia sprendimą, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai. Tam jau reikalingas RC specialistų įsikišimas, o žmogiškieji ištekliai – jau girdėjome: ta pati pasaka be galo.
Iki šiol beveik 1.000 vadovų, gavusių automatiniu būdu surašytą nusižengimų protokolą, t. y. maždaug trečdalis juos gavusių, sutiko sumokėti pusę baudos, nurodo RC.
Teisme nagrinėjimas gali užsitęsti – tai priklauso nuo bylos apimties, papildomų duomenų rinkimo bei vertinimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priima motyvuotą procesinį sprendimą.
Palyginti su keleriais ankstesniais metais, procesas šiek tiek pasijudino į priekį – dar neseniai prievolės nesilaikantys juridiniai asmenys ramiausiai būdavo absoliučiai nebaudžiami. Tiesa, formaliai vienas kitas sulaukdavo pagrasinimo netekti kelių dešimčių ar šimto eurų, tačiau ir tai turėdavo spręsti ir taip krūvomis kitų bylų užversti teismai. Tad „gudriausieji“ praslysdavo be jokių nuobaudų ir toliau neteikdavo FA.
RC tikina, kad pastaruoju metu Lietuvos įmonės ir organizacijos FA kasmet teikia vis drausmingiau, – centras tikisi, kad discipliną turėtų pagerinti ir šiemet padvigubėjusi – nuo 300 iki 600 Eur – minimali bauda vadovui už nepateiktą ataskaitą.
Tiesą sakant, labai abejotina, ar tokia suma „paauklės“ vadovą įmonės, kuri turi ką slėpti, kurioje skaidrumo sąvoka velkasi kažkur iš paskos.
Kiek efektyvesnis būdas – nepateikus ar vėluojant pateikti FA prarasti galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, nevyriausybinės organizacijos rizikuoja prarasti joms gyvybiškai svarbų paramos gavėjo statusą.
Regis, per tiek metų jau lyg laikas suprasti, kad iš tikrųjų prievolė teikti FA – tai nauda pačiam verslui. FA rinkinio informacija, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai, yra šaltinis, padedantis numatyti su verslo subjektu susijusias rizikas, įvertinti jo finansinę būklę, perspektyvas. Apie tai ne kartą rašė VŽ.
Tokia informacija yra itin svarbi bendrovių tiekėjams, partneriams, klientams, kreditoriams, įmonių darbuotojams, taip pat valstybės institucijoms, įstaigoms ir kt., priimant su šia bendrove susijusius sprendimus.
Be to, ji domina ir kitus tos pačios rinkos dalyvius. Tad kuo vėliau yra paviešinama ankstesnių metų įmonės finansinė informacija, tuo mažiau ji tampa aktuali. Bendrovės, laiku neteikiančios FA dokumentų, neretai ne tik patiria reputacinę žalą, bet ir susiduria su finansiniais apribojimais.
Kaip sako Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovas, teikti finansines ataskaitas reiškia dalyvauti šviesiojoje Lietuvos gyvenimo pusėje, ne šešėlyje. Leisti funkcionuoti ir augti Lietuvos ekonomikai, kitiems verslams, sukurti daugiau vertės, būti konkurencingesniems, turtingesniems ir labiau savimi pasitikintiems.
