Konkurencijos lauke lygiųjų nebūna
Konkurencingumo indeksą kasmet skelbiantis fondas vertina labiausiai pažengusių pasaulio valstybių, kurios priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), mokesčių sistemas.
Minėtas indeksas vertina šalis pagal jų mokesčių sistemų paprastumą, skaidrumą, neutralumą (nešališkumą konkrečioms veikloms ir pajamų dydžiams) ir stabilumą.
„Indeksas pasirodo itin palankiu metu – ES verda diskusijos dėl regiono konkurencingumo, Seime pradėtas svarstyti kitų metų šalies biudžetas, atsinaujino diskusijos vėl grįžti prie mokesčių sistemos pertvarkos. Indekse pateikiamos įžvalgos vertingos tiek nueinančiai Vyriausybei, tiek naujos kadencijos Seimui – turime unikalią galimybę pasirūpinti, kad mūsų mokesčių sistema būtų konkurencinga, paprasta ir neutrali“, – įsitikinusi Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žlugusi mokesčių reforma Lietuvą kilstelėjo į konkurencingiausiųjų penketuką
Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse pagal pelno apmokestinimą Lietuva su 84 balais užima 3-ią vietą, tačiau pagal vieną iš šį balą sudarančių kriterijų – lengvatų ir sudėtingumo reitingą – krentame iki 22-os vietos (67,5 balo).
Kitaip tariant, prastą „pažymį“ Lietuva gauna už sudėtingą lengvatų administravimą, kainuojantį tiek verslui, tiek valstybei. O jos, pasak ekonomistės, kuria nelygias sąlygas: tam tikroms veikloms ir konkretiems sektoriams gaunant ypatingų lengvatų, mažėja mokesčių sistemos neutralumas ir krenta efektyvumas.
Peržiūrėti investicijų apmokestinimą iki rinkimų žadėjo ir į valdančiąją daugumą pretenduojančios partijos: Lietuvos socialdemokratai siūlė taikyti „pelno mokesčio lengvatas į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui“, „valstiečiai“ siūlo pelno mokesčio lengvatą investiciniams projektams iki 1.000 gyventojų turinčiose kaimiškose vietovėse.
Beje, investicijų neapmokestinimas Latviją ir Estiją iškėlė į pirmąsias minėto indekso vietas.
Pasak E. Leontjevos, pagrindiniu pajamų mokesčio bruožu turėtų tapti proporcingumas, visoms pajamų rūšims turi būti užtikrintas vienodas kiek įmanoma žemas ir iš šešėlinės ekonomikos skatinantis išeiti mokesčio tarifas, naikinamas progresinis 32% gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Lietuvos vertinimą vis dar tempia žemyn ir vartojimo mokesčiai – šioje srityje užimame vos 29-ą vietą iš 40-ies vertintų valstybių
„Dvi kategorijos, kuriose Lietuvos pozicija pagerėjo, yra individualaus ir tarpvalstybinio apmokestinimo kategorijos. Apskritai Lietuvos vieta pagerėjo ne dėl jos pačios politikos pokyčių, o dėl to, kad kitų šalių padėtis pablogėjo“, – VŽ komentavo Alexanderis Mengdenas, „International Tax Competitiveness Index 2024“ autorius, Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Tax Foundation“ pasaulinės mokesčių politikos analitikas.
Pasak jo, tarpvalstybinio apmokestinimo kategorijoje akivaizdu, kad Lietuva tapo santykinai patrauklesnė didelėms tarptautinėms bendrovėms, nes nusprendė šešeriems metams atidėti visų pasaulinių minimalaus mokesčio taisyklių taikymą iki 2029 m., o dauguma ES šalių priėmė pajamų įtraukimo taisykles (kaip numatyta ES direktyvoje „Pillar Two“) ir įsivedė papildinį mokestį.
Šio mokesčio esmė yra ta, kad jei tarptautinės grupės kurioje nors valstybėje moka mažiau nei 15% pelno mokesčio nuo uždirbto pelno, skirtumas iki tų 15% turi būti „primokėtas“ kaip papildinis mokestis (angl. Top-up tax).
Kaip ir praėjusiais metais, palankiausiai vertinama Estijos mokesčių sistema. Antroje vietoje – Latvija, toliau rikiuojasi Naujoji Zelandija, Šveicarija. Prasčiausia situacija Kolumbijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ir Islandijoje.
Reikia pripažinti, kad Lietuvos užimama 5-a vieta Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse yra išties reikšmingas įvertinimas. Ekonomistų nuomone, indeksas nurodo kryptį būsimajai valdančiajai daugumai, siekiant stiprinti Lietuvos mokesčių konkurencingumą. Tinkamai įgyvendinti mokesčių politikos pokyčiai galėtų padėti Lietuvai ne tik išlaikyti, bet ir pagerinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Mokestinis konkurencingumas turi kompensuoti geopolitinę riziką, todėl, norėdama išlaikyti investicijas (ir pritraukti naujų), Lietuva turėtų siekti toliau kilti aukštyn minėtame indekse.
Vis dėlto nederėtų užsimerkti ir „nematyti“ gana akivaizdžių ir vis neišsprendžiamų problemų, pirmiausia susijusių su administracine ir biurokratine našta. Koją mokesčių konkurencingumui kiša ir didesnio gyventojų pajamų mokesčio taikymas aukštesnei sukurtajai vertei.
