Vizionieriškas šeimos verslas: trys sėkmingi dešimtmečiai
p. Zigmai, ar visada žinojote, jog Jūsų kelias – verslas, koks jis buvo?
Dabartiniame pasaulyje jaunas žmogus turi visas galimybes suvokti, patirti, net išbandyti ar būsimas profesinis kelias yra skirtas būtent jam. Mano jaunystės laikais situacija buvo šiek tiek kitokia, t. y. apčiuopęs galimybę ja pasinaudoji, arba paleidi. Aš visuomet buvau tas, kuris ieškodavo, eidavo, žiūrėdavo, rizikuodavo ir darydavo. Iki 1991 m. su įvairiais partneriais vykdėme ne vieną sėkmingą verslą Kaune, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir vizionieriškai pažvelgus į atsivėrusias galimybes vykdyti verslą Klaipėdos uoste, surizikavome bei nukreipėme investicijas į jo steigimą uostamiestyje.
Kokia buvo verslo Klaipėdoje pradžia?
Pirmiausia reikia pasakyti, kad žingsnis kurti verslą Klaipėdoje buvo itin rizikingas, nes neturėjome nei teritorijos, nei reikiamos technikos, pagaliau ir žinios buvo ribotos. Tačiau supratome tuometinį prekių importo poreikį iš Vakarų ir aiškiai suvokėme, jog jungiamoji grandis yra ne kas kita, kaip transportas. Todėl nusprendėme, kad kuriamos įmonės veikla bus Ro – Ro bei konteinerinių laivų priėmimas ir krovinių krova Klaipėdos uoste.
Taigi turėdami konkrečią veiklos viziją ėmėmės kurti kompaniją. Sudarėme konsorciumą su „Vakarų laivų remonto įmone“, nes nebuvo kitos galimos juridinės formos, kaip būtų galima išsinuomoti uoste krantines ir vykdyti veiklą. Pirmais veiklos metais susidūrėme su technikos įsigijimo ir jos finansavimo iššūkiais. Gali nuskambėti keistai, bet tuo metu Lietuvoje neveikė verslo kreditavimo sistema, o besikuriantys bankai paskolas siūlė su 120 procentų palūkanomis. Turėjome ieškoti kitų būdų, kaip nupirkti reikiamą terminalui techniką palankesnėmis sąlygomis. Nepaisant to, jau pirmais įmonės veiklos metais, aptarnavome net 266 laivus ir tapome pirma bendrove Klaipėdos uoste pradėjusia dirbti su konteinerių krova iš ir į laivus.
Toliau sekė nuolatinės investicijos, plėtra, technikos įsigijimai, komandos augimas, klientų rato didėjimas, bendradarbiavimas su didžiausiomis pasaulyje konteinerinėmis linijomis ir taip per 30 veiklos metų išaugome į vienus iš lyderių Klaipėdos uoste.
Ar pasikeitė verslas per tris dešimtmečius?
Prisimenant vienos iš valdomų įmonių – „Klaipėdos konteinerių terminalo“ (toliau – KKT) veiklos pradžią, archyve turiu išsaugojęs pirmuosius planus, kurie buvo rašyti dar ranka. Iš šios dienos perspektyvos, tai atrodo ganėtinai juokingai, bet tuomet tai buvo tikras verslo planas. Ar įvyko nuo to laiko pokytis? Be jokių abejonių. Reikia suprasti, jog pats verslas iš esmės nesikeitė, keitėsi jo valdymo formos, tikslai ir veiklos kryptys, krovos ir finansiniai rezultatai, plėtėsi komanda bei didėjo lūkesčiai. Taip pat per tuos metus itin kito terminalų infrastruktūra, krovos technika bei vyko procesų skaitmenizacija.
Kas padeda kurti sėkmingą verslą?
Vienareikšmiškai tai yra žmonės. Komanda. Savo sričių ekspertai ir profesionalai. Vertingiausia, ką gali turėti įmonė, tai ne technika ar įrenginiai, bet kolektyvas, kuris įgyvendina keliamus bendrovėms tikslus ir padeda pasiekti išskirtines pozicijas rinkoje.
Šiandien KTG sėkmingai vadovauja Jūsų dukra Ramunė. Kada pastebėjote, jog jos asmeninės savybės būtų tinkamos versle?
Norėčiau pradėti nuo to, jog Lietuvoje yra ne vienas šeimos verslas, kurio veiklos netęsia vaikai ir aš esu be galo laimingas girdėdamas iš verslo bendraminčių rato, jog mano ir Ramunės duetas – šeimos verslo sėkmės pavyzdys. Todėl esu jai dėkingas už nelengvos atsakomybės prisiėmimą ir verslo išlaikymą šeimos rankose.
O jos stiprybes ir savybes tinkamas verslui pastebėjau dar tuomet, kai ji mokėsi 12-oje klasėje. Tada išryškėjo Ramunės ypatingas konkretumas, skaičių kalba, argumentuotos pozicijos ir nuomonės išsakymas bei ypatingai atsakingas požiūris į finansus.
Ir visgi, kada Ramunė tapo Jūsų valdomų įmonių dalimi?
Įvardinti momentą, kada ji tapo de facto įmonių dalimi nėra sudėtinga, bet reikia suprasti, kad ji augo su verslu, nes nuolat matė mane veiklose, stebėjo, o aš kiekviename etape ją atsargiai mokiau, rodžiau ir iš tolo bandžiau supažindinti su verslo pasauliu.
O kai baigė magistrantūros studijas, pakviečiau pabandyti iš arti susipažinti su verslu ir padirbėti vienoje iš mūsų įmonių. Taip ir sustartavome.
Dukrai pradėjus vadovauti KTG, tikėtina, kad aktyvus dalyvavimas versle tapo antraplaniu, ar tiesa?
Žinoma krūvis yra kitas. Juk vienas iš tikslų ir buvo, kad veiklą vykdytų žmogus su jaunatviška energija, su nauju požiūriu, su nauja vizija ir matymu bei kryptimis. Tačiau nesu nutolęs, nes vis dar esu KTG valdybos pirmininkas ir įsitraukęs į strateginio lygio sprendimų priėmimą.
Kokią Jūs Ramunę matote, kaip vadovę?
Mane žavi keli esminiai Ramunės, kaip vadovės bruožai: jos požiūris į komandą bei investavimą. Ji nebijo investuoti, kai aš tuo tarpu šiandien jau esu daug konservatyvesnis ir tenka tiesiog perklausti, o gal dar sykį paskaičiuojam ir pažiūrim, ar tikrai tai teisinga investicija. Tačiau išsyk gaunu atsakymą, kad viskas yra suskaičiuota ir įvertinta. Ir žinote, tai veikia. Jos sprendimai būna teisingi.
Dėl komandos, matau, jog jai svarbu, kad jos kolektyvas būtų aukščiausių kompetencijų ir galintis eiti drauge koja kojon su keliamomis rinkos ambicijomis, todėl matydamas, kokią stiprią komandą ji yra suformavusi, neturiu abejonių, jog viziją, kurią ji mato versle bus įgyvendinta.
Ar tarp Jūsų (ne) būna aštrių diskusijų verslo klausimais, ar vis tik pasiliekate nešališku ir leidžiate Ramunei aktyviai veikti patikėjote srityje?
Neslėpsiu, būna aštrių diskusijų, pasiginčijam, tačiau turiu pripažinti, jog šiandien jos siūlomi perspektyviniai sprendimai yra geresni nei mano.
VERSLO TRIBŪNA
Alytus siūlo vieną unikaliausių pastarųjų metų partnerystės galimybių verslui – tapti didžiausios Pietų Lietuvos sporto ir renginių arenos generaliniu rėmėju ir suteikti jai savo prekės ženklo vardą. Šiuo metu bevardė arena, įsikūrusi vienoje judriausių miesto vietų – Naujojoje gatvėje – yra Alytaus sporto centro dalis. Būtent čia, ant pastato fasado, kur dabar yra miesto logotipas, atsiras naujasis arenos vardas, matomas kasdien tūkstančiams gyventojų ir miesto svečių, kuriuo gali tapti jūsų įmonės ar produkto pavadinimas.
2025 m. duomenys rodo, kad apie karjeros pokyčius svarsto net 44 proc. darbuotojų. Ekspertai įsitikinę, kad sprendimą keisti darbą ar net profesinę kryptį dažniausiai lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pastaraisiais metais ypač ryškėja keturi pagrindiniai motyvai – prasmės paieškos, technologijų įtaka, perdegimas ir ribotos karjeros galimybės.
IT personalo valdymo platforma „Aciety“ pristato naują paslaugą – „Offboard“, skirtą atsakingam ir struktūruotam darbuotojų išėjimo ar atleidimo valdymui. Įmonės teigimu, šis modelis leidžia ženkliai sumažinti atleidimo kaštus ir neigiamą poveikį komandos moralei, motyvacijai ir net įmonės reputacijai.
Prekybos tinklo „Norfa“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana spalį pasiekė visų laikų rekordą – jis be kelių centų siekė 2.160 Eur. Šio tinklo darbuotojų, palyginti su kitais keturiais didžiausiais šalies prekybos tinklais, atlyginimai didesni nuo 22 iki net 67%. Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad per metus atlyginimų mediana augo 12%. Valstybės duomenų agentūra teigia, kad š. m. III ketv., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis šalies privačiame sektoriuje augo 8,5%.
Kokią matote KTG ateitį?
Šiais metais minime veiklos 30-metį ir tam, kad galėtume keliauti pirmyn, visuomet turime sau kelti klausimą: ką savo veikloje galime padaryti geriau nei vakar darėme? Tik toks požiūris mus ves į priekį dar ne vienus dešimtmečius, o juos matau ambicingus. Taip pat su Ramune esame nerašytai aptarę, kad mūsų verslas turėtų likti šeimos rankose ir būtų tęsiamas trečios kartos.
Ar matote trečios kartos įpėdinį?
Turiu nuostabius anūkus ir tarp jų tikrai matau lyderio savybes turintį žmogų, bet atskleisti kuris iš jų, dar būtų per anksti.
p. Ramune, nuo vaikystės augote verslo apsuptyje, koks tai buvo jausmas?
Tai ne apie jausmą, tai yra apie suvokimą. Žvelgiant į savo praeitį, aš labai aiškiai prisimenu, jog nuo 11-os metų jau žinojau, kad būsiu versle. Nors tuo metu manęs niekas sąmoningai tam neruošė.
Mano vaikystė buvo įprasta tos kartos vaikams. Buvome niekuo neišsiskirianti šeima, gyvenome vieno kambario bute, Kauno senamiestyje. Tačiau aš nuolat mačiau, kaip tėtis imasi įvairių verslų ir juos organizuoja, planuoja, įgyvendina bei jiems vadovauja. Jau tuomet mane žavėjo verslo procesai, kuriuose neoficialiai dalyvavau ir supratau, kad noriu būti tokia kaip tėtis.
Anksti susidūrusi su verslo aplinka, gal anksti ir dirbti pradėjote?
Tikrai taip. Vaikystėje vasaras leisdavau kaime, kur drauge su pusbroliais ganiau karves ir ravėjau runkelius bei dirbau įvairius žemės ūkio darbus. Pamenu, jog už atostogų metu atliktus darbus gavau – 25 rublius. Gautą atlyginimą taupiau ir pinigus leidau atsakingai. Įgyta patirtis ūkyje ir tėčio nuolat sakyta mintis: „Su galva gali uždirbti daugiau nei su rankomis“ suformavo suvokimą, kad gyvenime tikrai noriu pasiekti daugiau.
Vaikystėje – žemės ūkio darbai, o kada Jūsų gyvenimo kelyje atsirado verslas, kuriam vadovavote?
Nuosekliai žvelgiant, pirmasis nedidelis verslas man buvo patikėtas pabaigus mokyklą. Užsiėmiau pirties ir pokylių salės patalpų nuoma ir administravimu. Neturėjau komandos ir buvau atsakinga už viską: patalpų nuomą, klientų suradimą, vidinę tvarką, techninius, inžinerinius ir saugumo klausimus. Kadangi ypatingai vertinau man patikėtą verslą, vykdžiau įvairias užduotis, pvz. dažiau sienas, valiau sanitarines patalpas ir dirbau neskaičiuodama valandų. Man buvo svarbiausia pateisinti tėčio ir klientų lūkesčius.
Antrasis kelio etapas buvo tuomet, kai tėtis pamatė, kad su pirties patalpų verslu viskas sekasi gerai ir patikėjo man dar vieną verslą – šeimos restoraną. Šiame versle susidūriau jau su kitais iššūkiais. Čia buvo susiformavusi komanda su kuria reikėjo rasti bendrą kalbą bei sugebėti perorientuoti ją bendriems tikslams, kuriuos aš kėliau. Kaip vadovas, turėjau išmokti prioretizuoti darbus, operatyviai priimti sprendimus ir suvokti, kad kiekvieno darbuotojo indėlis yra svarbus. Būtent šiame versle susidūriau su vienu iš nemaloniausių iššūkių – įmonės bankroto procedūra. Teisinis procesas emociškai buvo nelengvas, tačiau leido suprasti, kad organizacijos valdymas gali būti įvairiapusis ir kiekviena patirtis yra gera, o bet kokius sprendimus galima keisti, jei matai, kad pasirinktas kelias neduoda rezultatų. Gal tai buvo sunkiausia pripažinti, tačiau tai mane užgrūdino. Visos šios patirtys nelengvos, bet įdomios. Padariau nemažai klaidų, bet dėl to vidumi užaugau.
p. Ramune, baigėte ISM Verslo valdymo magistro studijas. Ar pagrindus vadovauti verslui gavote iš mokslų?
Taip, tuo metu tai buvo ISM ekonomikos universitete nauja programa, dėstytojai tik iš užsienio, paskaitos tik anglų kalba. Studijos buvo ypatingai prasmingos, suteikusios man didelę vertę ir žinių bagažą. Įgijau ne tik teorinių žinių, bet daug praktikos apie tarptautinį verslą, organizacijų ir žmogiškųjų išteklių valdymą, verslo plėtros įgyvendinimą, strateginį mąstymą.
Tačiau noriu paminėti, jog mano pagrindinis mokytojas yra tėtis, kuris manimi patikėjo ir nuolat palaikė. Jis mane mokė savo pavyzdžiu, koks turi būti lyderis, kuriuo tikėtu komanda ir verslas eitų į priekį.
Mokslai baigti, įgytos aukštos kompetencijos, gal tuomet sulaukėte tėčio oficialaus pasiūlymo įsilieti į valdomų uoste įmonių veiklą?
Turiu iš paauglystės likusią fotografiją, kurioje mudu su tėčiu esame „Klaipėdos konteinerių terminale“ ir aš sėdžiu tuometinio direktoriaus kėdėje, o tėtis greta kalba telefonu. Galima pajuokauti, kad ta fotografija tapo, kaip užprogramuotas mano profesinis kelias. Ir dar svarbus momentas, nuo pirmo karto, kai 14-os metų apsilankiau terminale visuomet žavėjo konteineriai, kranai, laivai, todėl man nereikėjo laukti atskiro pakvietimo, kad įsijungčiau į veiklą, aš pati parodžiau iniciatyvą ir pasitarusi su tėčiu išvažiavau dirbti į Klaipėdos įmonę, kurioje galėjau pritaikyti įgytas žinias ir save realizuoti.
Nuo 2005 m. KKT atsilaisvino pozicija pardavimų ir rinkodaros skyriuje, tad organiškai užėmiau direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigas, o gruodį – Komercijos direktorės pareigas. Buvau atsakinga už rinkodaros strategijos formavimą, paslaugų pristatymus klientams, įmonės reprezentaciją tarptautiniuose renginiuose. Lengva nebuvo, nes logistikos sektoriuje prieš bene 20 metų jaunai merginai didžiausią iššūkį kėlė ne žinios ar kompetencija, bet požiūris į jauną moterį beveik 100 proc. vyriškame versle. Tik laikas ir nuoseklus darbas padėjo tvirtus bendradarbiavimo pamatus su partneriais ir klientais, kuriems buvo svarbiau kokybiškai teikiamos terminalo krovos paslaugos, o ne lytis.
Pažymėsiu, jog ne tik džiaugsmo akimirkomis, bet ir sudėtingais momentais tėtis buvo šalia ir dalinosi savo patirtimi, o tai grūdino ir stiprino emocinį atsparumą aplinkos komentarams. Jis visuomet diegė vertybes būti sąžininga, išmintinga ir garbinga vadove.
KKT praleidote 10 metų, o nuo 2015 m. buvote paskirta UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ direktore. Kodėl buvo nuspręsta apjungti valdomas įmones po vienu valdymo „skėčiu“?
Dirbdama KKT ir bendraudama su klientais iš viso pasaulio mačiau, kaip veikia skirtingi verslai, kaip produktyviai galima valdyti šeimos verslus, ieškant didesnės sinergijos tarp esamų veiklų ir verslų, optimizuojant tam tikrus procesus ar efektyviau naudojant finansinius instrumentus. Tokia verslų apjungimo idėja galvoje brendo ne vieną mėnesį, todėl atėjus tinkamam metui buvo priimtas sprendimas valdyti bendroves per pagrindinę valdančiąją įmonę.
Kokie buvo iššūkiai užėmus KTG vadovės poziciją?
Pirmiausia šeimoje susitarėme, kad tikrai bus pokyčių įmonės valdyme ir tam reikės ne tik profesionalios komandos bei laiko, bet ir kantrybės. Norėjau grupę suvienyti ir, kad visos įmonės dirbtų, kaip partneriai, o ne kaip pavienės atskiros organizacijos. Siekis buvo centralizuoti tam tikras funkcijas, kad neliktų neefektyvaus valdymo ar funkcijų dubliavimo. Esminis iššūkis su komanda ir buvo sklandaus pokyčių proceso įgyvendinimo užtikrinimas. O juk žodis „pokytis“ iš principo jau kelia pasipriešinimą, todėl pradėjus daryti sisteminius – administracinius pokyčius, teko sulaukti įvairių reakcijų. Vieni atmetė, kiti priėmė, treti – juokėsi, bet finišo tiesiojoje matome puikų rezultatą. Nors visame šiame procese galėjau veikti dar ryžtingiau nei būti itin žmogiškai supratinga.
Ar galite jau įvardinti, kokie pokyčiai buvo įgyvendinti centralizuojant valdymą?
Atlikta daug darbų ir keletas iš jų: veiklos ir verslo struktūros peržiūra, plėtros galimybių studija, tam tikrų verslo funkcijų apjungimas ir centralizavimas, verslų veiklos rizikos vertinimas, finansinių ilgalaikių partnerių pasirinkimas, įmonių pozicionavimo įtvirtinimas, ilgalaikės šeimos verslo strategijos paruošimas.
Pažvelkime į ateitį. Kokie čia iššūkiai Jūsų laukia ir kokią KTG verslo ateities viziją matote?
Šiuo metu valdant šeimos įmones, matome, jog didžiausias iššūkis, kurį sudėtinga prognozuoti – geopolitika. Kaip pavyzdį galime aptarti mūsų valdomų krovos terminalų Klaipėdoje veiklos rezultatus, kurie keičiasi dėl geografinės padėties ir reflektuoja į pasaulines aktualijas krovos kontekste. Esame tik viena dalis logistikos grandinėje, tad visi iššūkiai tenkantys logistikos sektoriui atsiliepia ir mūsų verslui bei jo rezultatams. Antras iššūkis – darbas su komanda, kurią jungia skirtingų kartų savo srities profesionalai, tad reikia įdėti daug pastangų, kad komanda susikalbėtų tarpusavyje ir rastų sutarimą bei motyvaciją vieningai siekti jiems iškeltų tikslų. Darbas su žmonėmis yra vienas sudėtingiausių verslo valdymo procesų.
Kalbant apie ateities viziją, manau, svarbu nesustoti, o veikti ir dėmesį telkti į grupės įmonių plėtros ir augimo galimybes bei naujų projektų įgyvendinimą, žvelgiant ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu masteliu. Pagrindinis tikslas – auginti stiprias, savarankiškas įmones, kurios sugeba kartu su tarptautiniais partneriais prilygti didiesiems Europos terminalams bei įmonėms. Taip pat plėtoti ir kitus šeimos verslus bei projektus.
p. Ramune, o kalbant apie kartas, ar turite matymą, kas galėtų būti tas trečios kartos šeimos atstovas perimsiantis verslą?
Šeimos verslas yra didelė atsakomybė, bet be galo malonus dalykas, todėl norėčiau tikėti, kad vaikai perims sukurtą šeimos verslą. Aš matau, kuris iš vaikų turi tam tikras asmenines savybes reikalingas versle, bet manau, kad laikas dar tikrai parodys, ar mano vidinė nuojauta pasitvirtins. Tikiuosi, kad taip.
