„Sodra“: darbuotojų pajamos per metus augo 13% ir nepasivijo infliacijos
Papildyta „Sodros“ informacija
Anot jų, pernai spalį–gruodį nominalios darbo pajamos siekė 1.844 Eur (po mokesčių – 1.153 Eur) – 12,7% daugiau nei tuo pačiu metu 2021 m. (atitinkamai 1.636 Eur ir 1.034 Eur).
Kristina Zitikytė, „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja, sako, kad pajamų augimas buvo ne toks didelis, kaip infliacija, tačiau kainų augimo poveikį gyventojams sumažino.
„Nominalus darbo pajamų augimas buvo spartus ir, nors nepavijo infliacijos, sumažino augančių kainų poveikį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė K. Zitikytė.
Anot jos, gyventojų pajamų augimą daugiausiai lėmė didesnis minimalus atlyginimas ir darbo užmokestis valstybės tarnautojams.
Pernai lapkritį apie 100.000 Lietuvos gyventojų uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą, iš jų apie 58.000 – žmonės, turintys lengvatą nemokėti įmokų iki minimalios mėnesinės algos, apie 19.000 – sirgo visą mėnesį. Daugiausia mažiausias pajamas gaunančių gyventojų yra Visagino, Pagėgių, Šilutės rajonuose.
„Sodros“ duomenimis, darbo pajamų atotrūkis šalyje išliko panašus kaip prieš metus: penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų darbo pajamos yra 6,4 karto didesnės nei penktadalio apdraustųjų, kurių darbo pajamos pačios mažiausios.
„Šis rodiklis didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kur didžiausias pajamas gaunantys žmonės gauna penkis kartus daugiau už mažiausias pajamas turinčius“, – „Sodros“ pranešime sako vardija K. Zitikytė.
Anot jos, 2022 metų pabaigoje kas penkto apdraustojo darbo pajamos nesiekė 800 Eur, o tuo pačiu metu 2021 metais – kas ketvirto.
Sparčiausiai augo programų ir reklamos kūrėjų pajamos
Taikomųjų programų kūrėjų ir reklamos specialistų vidutinės darbo pajamos paskutinį praėjusių metų ketvirtį didėjo sparčiausiai – 19%: atitinkamai iki 3.700 Eur ir iki 2.500 Eur. Viešajame sektoriuje nominalios darbo pajamos labiausiai didėjo švietime – 15% iki 1.600 Eur.
Mažiausios pajamos buvo administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kurioje veikia apsaugos tarnybos, darbuotojų įdarbinimo įmonės, jose uždirbama vidutiniškai 1.180 Eur, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 949 Eur.
„Nepaisant energetinės krizės ir kitų sunkumų, su kuriais susidūrė verslas praeitų metų pabaigoje, apdraustųjų skaičius augo. Nedarbo išmokos gavėjų padidėjimas metų pabaigoje buvo nulemtas sezoniškumo“, – vertina Kristina Zitikytė.
Didžiausios vidutinės draudžiamosios pajamos buvo Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių apdraustųjų (2.661 Eur) ir Vilniaus gyventojų (2.141 Eur), mažiausios – Kelmės rajone (1.284 Eur) ir Kalvarijoje (1.274 Eur).
Sostinės pajamų vidurkis yra 47% didesnis už visų kitų Lietuvos savivaldybių gyventojų vidutines pajamas (1.458 Eur).
Vilniuje didžiausias darbo pajamas – daugiau nei 3.000 Eur neatskaičius mokesčių – uždirba 23% visų apdraustųjų. Mažiausiai uždirbančiuose rajonuose šis rodiklis siekia 5%.
Augo ligos išmokos ir pensijos
Socialinio draudimo išmokos didėjo taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus vienos dienos ligos išmoka ir vaiko priežiūros išmoka padidėjo 11%, nedarbo išmoka – 10%.
Pensijų didėjimas buvo sparčiausias per pastaruosius septynerius metus ir siekė 13,8%.
„Prie šio augimo prisidėjo ir papildomas pensijų indeksavimas pernai metų viduryje. Be jo pensijos didėjimas per metus būtų siekęs tik 8,5%“, – pranešime sako K. Zitikytė.
Socialinių išmokų skirtumai yra mažesni
Pavyzdžiui, vidutinės nedarbo išmokos skirtumas siekia 15%: 422 Eur mažesnių pajamų savivaldybėse ir 487 Eur didesnių pajamų savivaldybėse. Gyventojų pensijos skiriasi apie 14% – mažiau uždirbančiose savivaldybėse vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 464 Eur, didesnių pajamų savivaldybėse – 529 Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Daugiau nei 25 metų patirtį turintis baudžiamosios teisės ekspertas dr. Linas Belevičius prisijungia prie advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerių.
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Praėjusiais metais „Omberg Group“ tapo vienu iš TOP3 gyvenamojo būsto vystytojų Vilniuje, išplėtota komercinio NT kryptis Kaune. Vienas ryškiausių „Omberg Group“ indėlių Vilniuje – 21 aukšto „Skylum“ dangoraižiai ir populiariausiu 2024 metų projektu tapusios „Vyšnios“. Šiais metais per pirmą pusmetį „Omberg Group“ projektuose parduota daugiau kaip 180 butų – tai dvigubai geresnis rezultatas nei pernai.
Darbostogų organizavimo komanda „OnWorkation by AirGuru“ pradeda išskirtinį bendradarbiavimą su „Workation Village“ – specializuotu darbostogų kompleksu Šiaurės Italijoje. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Baltijos šalių įmonėms, kurios ieško būdų derinti darbą su komandos stiprinimu ir autentiška patirtimi.
Matoma tendencija, kad mažesnių pajamų savivaldybėse vienam įmokų mokėtojui tenka daugiau išmokų gavėjų. Pavyzdžiui, dešimtyje savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, dešimčiai apdraustųjų tenka penki senatvės ir netekto darbingumo pensijos gavėjai, šimtui apdraustųjų – penki nedarbo išmokos gavėjai. Dešimtyje savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, dešimt apdraustųjų išlaiko aštuonis senatvės ir netekto darbingumo pensijos gavėjus, šimtas apdraustųjų – septynis nedarbo išmokos gavėjus.
„Tikėtina, kad ir toliau vienose savivaldybėse daugės įmokų mokėtojų, kitose – išmokų gavėjų. „Savivaldybių donorių“ ir „savivaldybių gavėjų“ kūrimasis socialiniam draudimui savaime nebūtų problema. Tačiau nerimą kelia besikeičiantis išmokų gavėjų ir įmokų mokėtojų santykis. Šiandien sistema dalį prarastų pajamų sėkmingai kompensuoja. Kai išmokų gavėjų skaičius augs, o įmokų mokėtojų mažės, kils klausimas, kaip sistema turėtų veikti toliau“, – pranešime sako K. Zitikytė.
