Lietuvos futbolo rezultatai - augančios transliacijų peržiūros ir nauji skaitmeniniai projektai
Futbolo gerbėjams – nauja elektroninė parduotuvė ir futbolas.tv platforma
Šiemet LFF skyrė ypatingą dėmesį savo, kaip stipraus komunikacijos ir rinkodaros partnerio, pozicijos stiprinimui. Lyginant su praėjusiais metais, 2022 m. atnešė išaugusius futbolo transliacijų peržiūrų rezultatus. „Spark Energy“ moterų A lygos transliacijų kiekis augo dvigubai, o „Optibet“ Pirmos lygos transliacijų peržiūrų skaičius perkopė 225 tūkst.
„Optibet“ Pirmos lygos transliacijų peržiūrų augimą lėmė tai, jog buvo rodomos ne tik centrinės turų rungtynės, bet ir nuo sezono antrosios pusės pradėtas visų be išimties lygos rungtynių transliavimas. Naujasis sprendimas pasiteisino, todėl 2023 m. ir toliau bus rodomos visos šios lygos rungtynės.
Augimas taip pat buvo skaičiuojamas ir kitų lygų transliacijose: LFF „Optibet“ Supertaurės peržiūrių skaičius siekė 160 tūkst., „Hegelmann“ LFF taurės finalo – 187 tūkst., LFF Futsal A lygos – 155 tūkst., o „Optibet“ A lygos – beveik 3 mln.
„Padidėjusios rungtynių transliacijų apimtys, siekis suteikti žiūrovams daugiau galimybių stebėti futbolą, o rėmėjams – pasiūlyti naujų pozicijų, parodė OTT poreikį ir paskatino sukurti inovatyvią futbolas.tv platformą. Joje vis sparčiau didinamos skirtingų transliacijų apimtys, planuojamas išskirtinis video turinys apie futbolą. Jau nuo kitų metų sezono pradžios startuos platformos mobilioji aplikacija, kuri futbolo bendruomenei leis dar lengviau ir patogiau pasiekti futbolo turinį. Naujienų sulauks ir užsienyje gyvenantys lietuviai – jie taip pat galės patogiai stebėti „Optibet“ A lygos rungtynes”, - sako LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Jis pažymi, kad šį rudenį taip pat startavo atnaujinta lff.lt platforma, o kartu su ja pristatyta ir naujiena – elektroninė futbolo atributikos parduotuvė.
Vis daugiau dėmesio – futbolo skaitmenizacijai
2022-ieji Lietuvos futbolui buvo aktyvūs ir skaitmenizacijos srityje: atsižvelgiant į besikeičiančius sporto industrijos vartotojų įpročius ir pomėgius, buvo aktyviai dirbama skaitmeninių produktų kūrime ir vystyme.
Šiais metais federacijos iniciatyva buvo suvienyta FIFA žaidimo mėgėjų bendruomenė Lietuvoje. Geriausieji iš jų pateko į nacionalinę rinktinę, kuri pavasarį varžėsi esporto čempionate FIFA eNations Series 2022. Šis čempionatas skirtas tik oficialioms futbolo federacijų suburtoms šalių esporto rinktinėms. Praėjusiais metais FIFAe Nations Series 2021 dalyvavo net 60 šalių iš viso pasaulio.
Pasitelkusi partnerius, LFF organizavo ir masinius esporto turnyrus, skirtus edukuoti visuomenę, ypač jaunąją auditoriją, apie virtualų sportą.
Futbolo klubai irgi neaplenkė esporto: Lietuva tapo pirmąja iš trijų Baltijos šalių, kurios A lygos futbolo klubai prisijungė prie FIFA Esporto platformos ir dalyvavo FIFA Club Series 2022 pasaulinėse atrankose.
„Džiaugiamės, kad LFF komandos iniciatyvumo ir atkaklumo dėka tapome futbolo skaitmenizacijos lyderiu Pabaltyje. Tai atveria klubams naujus komunikacijos kanalus ir galimybę pasiekti jaunąją auditoriją, besidominčią technologijomis bei sportu, o taip pat suteikia galimybę parodyti visuomenei, kas yra virtualus sportas“, — sako E. Stankevičius.
Tarp naujausių Lietuvos futbolo projektų - LFF „Minecraft“ serveris.
„Vis netylant kalboms apie WEB 3.0 revoliuciją, priėmėme sprendimą išbandyti naujas edukacijos ir žaidimų platformas. Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti naują produktą Lietuvos sporto rinkoje“, - aiškina LFF generalinis sekretorius.
Siekiant generuoti naujas idėjas ir sukurti futbolo esporto infrastruktūrą Lietuvoje, LFF bendradarbiauja su universitetais ir siunčia savo specialistus stažuotis į Ispanijos ir Prancūzijos futbolo federacijas tam, kad perimti gerąją patirtį.
.jpg)
VERSLO TRIBŪNA
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Jau kuris laikas atviri duomenys leidžia daryti tai, apie ką seniau organizacijos tik svajodavo. Tikslus partnerių įvertinimas dar nepasirašius svarbių sutarčių, detalesnis rizikų žemėlapis, mažiau krizių ar reputacijos sukrėtimų – tik dalis naudų, kurias įmonė gali gauti laiku pradėjusi tikrinti verslo sąsajas.
Geopolitinė įtampa, karas Ukrainoje ir priešiškų valstybių remiamos kibernetinės operacijos aiškiai rodo – verslas šiandien nebeturėtų kelti klausimo, ar įvyks incidentas, klausimas – kada jis įvyks?
Vasara baigėsi, ir daugelyje įmonių prasideda tikrasis „persiorganizavimo sezonas“. Vieni grįžta iš nuotolinio darbo, kiti – iš atostogų, o vadovai planuoja naują rudens sezoną ir „stumdo darbuotojų kėdes“. Kartu dažnai keliamas klausimas: ar galima darbuotoją perkelti į kitą biurą, skyrių ar net miestą? Ir svarbiausia – kada tam reikia darbuotojo sutikimo, o kada pakanka vadovo sprendimo?
„Artimoje ateityje paskelbsime ir daugiau naujienų bei iniciatyvų susijusių su vaizdo žaidimais ir edukacija. Manome, kad tai vienas geriausių kanalų, padedančių populiarinti futbolo sporto šaką tarp jaunimo bei edukuoti apie šio žaidimo vertybes ir ypatybes“, - sako E. Stankevičius.
Per ateinančius dvejus metus – pilnai padengti įsipareigojimai
Dar 2018 m. naujoji Lietuvos futbolo federacijos vadovybė užsibrėžė strateginius tikslus: padengti paveldėtus finansinius įsipareigojimus, optimizuoti ir efektyvinti federacijos veiklą, užtikrinti tinkamą kasdienės veiklos, nacionalinių rinktinių bei strateginių futbolo vystymo krypčių finansavimą.
Pasak LFF generalinio sekretoriaus, šiandien jau galima pasidžiaugti teigiamais rezultatais: sėkmingai vykdomu federacijos biudžetu ir finansinių srautų stabilizavimu.
2018 m. LFF skola UEFA siekė 1,9 mln. eurų, kuri per ketverius metus buvo sumažinta kone dvigubai – iki 1 mln. eurų. Taip pat per 2020 ir 2021 m. pilnai padengta 756 tūkst. eurų suma „Šiaulių banko“ kredito linijai kartu su kitais buvusiais einamaisiais įsiskolinimais tiekėjams.
Nors šalyje skaičiuojama rekordinė infliacija, 2022 m. LFF ketina užbaigti su sukauptu finansiniu rezervu ir kitąmet grąžinti 500 tūkst. eurų paskolos dalį UEFA. Pastarąją galutinai padengti planuojama 2024 m.
„Investicijos į sporto infrastruktūros gerinimą skirtinguose regionuose padeda įgyvendinti subalansuotą futbolo plėtrą bei kuria vertę ne tik futbolui, bet ir valstybei – sudaro geresnes sąlygas talentų ugdymui ir leidžia spręsti įvairias socialines problemas. Norime jauniesiems futbolo talentams sudaryti visapusiškas sąlygas augti ir tobulėti visoje Lietuvoje, todėl ir toliau aktyviai dirbsime ties futbolo infrastruktūros gerinimu ir plėtra“, - pažymi LFF generalinis sekretorius.
Vilniaus universiteto (VU) atliktas tyrimas parodė, kad 1 į futbolo infrastruktūrą investuotas euras Lietuvoje gali sugeneruoti iki 4 eurų socialinės ir ekonominės naudos.
Pasak E. Stankevičiaus, 2022-iais šalyje skaičiuojamas ir futbolo masiškumo augimas. Didžiausios Lietuvos vaikų futbolo žaidynės „Futboliukas“ buvo paženklintos nauju dalyvių rekordu: jose užsiregistravo žaisti 377 vaikų ugdymo organizacijos su 29 451 moksleiviu.
Šis projektas kasmet pritraukia vis daugiau vaikų, įrodant, kad futbolas – pati masiškiausia sporto šaka tarp Lietuvos vaikų. Po pandemijos sugrįžusios žaidynės praėjusiais metais pritraukė 256 ugdymo įstaigas ir 18 400 vaikų.
REKOMENDUOJAME
