Kur šiandien mokosi sėkmingi ateities lyderiai?
Šioje mokykloje rytai prasideda nuo meditacijos, greta lietuvių, matematikos ar pasaulio pažinimo vyksta jogos, teatro, šachmatų pamokos, ir be galo daug skaitoma. Tačiau visa tai – ne savitiksliai dalykai, o kryptingos priemonės, padedančios įgyvendinti pagrindinį tikslą: ugdyti sąmoningas asmenybes. „Tikiu, kad mūsų mokyklos vaikai užaugę ne tik gebės uždirbti pinigų, kurti bei valdyti verslus ir valstybes, bet ir ryžtingai priims sprendimus, jaus atsakomybę už save, drąsiai žengs į pokyčius ir žinos, kad klaida – tai dar viena galimybė“, – sako Laura Tekorė, „Apvalaus kvadrato mokyklos“ direktorė.
Mokykloje vadovaujatės ne taip dažnai mūsų švietimo sistemoje sutinkamu savivaldžiu ugdymu. Kas tai ir kokius ateičiai reikšmingus įgūdžius, įpročius jis padeda įskiepyti vaikams?
Vilma: savivaldis ugdymas švietime reiškia tai, kad vaikas pats planuoja savo mokymąsi. Jis suformuluoja, ką nori išmokti, išsikelia tikslą, nusimato, kaip jo sieks, pasirenka priemones, o vėliau įsivertina, ar pavyko, ar nelabai ir ką reiktų tobulinti. Mokytojas čia atlieka mentoriaus vaidmenį: jis padeda siekiant išsikelto tikslo, bet nemoko taip, kaip mes esame pratę suvokti mokymą, kai mokytojas stovi prieš klasę ir vienas kalba. Savivaldžiame ugdyme mokytojas ir mokinys yra bendra visuma: ne dėstytojas ir vykdytojas, o mokinys ir mentorius. Vaikai patys ieško išeičių, gvildenasi temą, o kai iškyla konkretūs klausimai, su jais ateina aiškintis pas mokytoją.
Čia labai svarbus aspektas – nebijoti klysti. Mes mokykloje sakome, kad klaida – tai galimybė, norime, kad vaikai suvoktų, jog klysti nėra blogai, kad klaidą galima ištaisyti ir iš jos pasimokyti. Kuo daugiau darome klaidų, tuo daugiau mokomės. Savo pavyzdžiu stengiamės parodyti, jog klysti gali visi, mokytojai irgi, tačiau labai svarbu mokėti pripažinti, kad suklydau.
Laura: vaikai jau pirmoje klasėje kas savaitę kelia sau tikslą, ir aptaria, kaip pavyko jo siekti. Antrais metais išmoksta, kad svajonė tampa tikslu tik užrašyta. Vėlesnėse klasėse jau susirašo žingsnius, etapus, diskutuoja, ko reikės tikslui pasiekti, kaip sužinos, kad jis pasiektas ir panašiai. Visa tai – detalės, o pagrindinis tikslas yra įskiepyti vaikams atsakomybę už savo veiksmus. Kad jie apčiuopiamai pajustų, jog rezultatas priklauso nuo manęs: nuo mano įdėto darbo, pastangų, planavimo, atkaklumo. Mes mokykloje dažnai kartojame, kad tai, kas išeina iš mano burnos, ką daro mano rankos ar kojos, priklauso tik nuo manęs, ne ko nors kito.
Vilma: šiandien tėvai, pedagogai, verslininkai susiduria su iššūkiu, kad jaunoji karta nejaučia atsakomybės. Jiems patogiau, kai kiti atlieka darbus, nusprendžia už juos. Todėl labai svarbu ugdyti sąmoningą žmogų, mokantį priimti sprendimus ir atsakingą už tai, kas vyksta jo gyvenime, o ne pasyvų stebėtoją. Esu įsitikinusi, kad mūsų mokykloje augantys vaikai gebės priimti sprendimus ir kelti tikslus, žinoti, ko jie siekia. Šių bazinių vadybos žingsnių jie mokosi nuo pirmos klasės, pradeda nuo visai mažų dalykų ir augina tą įgūdį tol, kol jis tampa įpročiu.
Laura: Taip, nuo pradinių klasių pradėję ugdytis atsakomybę už priimamus sprendimus, užaugę šie vaikai neturės įpročio sakyti „aplinka kalta“.
Akcentuojate sąmoningumą, kaip itin reikšmingą stiprios asmenybės, verslo kūrėjo, lyderio savybę. Kodėl sąmoningumas toks svarbus?
Laura: Sąmoningas žmogus suvokia ir savo atsakomybę, ir savo potencialą. Visi žinome statistiką, kad net 80–90 proc. įsteigtų įmonių neišgyvena 3 metų, o nemažai žmonių itin sunkiai pakelia nesėkmes. Mūsų ugdomi vaikai žinos, kad suklupus tikrai įmanoma atsistoti, kad pasaulis nesibaigia nei gavus dvejetą, nei žlugus verslo idėjai. Jau iš vaikystės jie atsineš suvokimą, kad pralaimėjimai yra gyvenimo dalis, bet ne jo pabaiga. Kad tai yra galimybė išmokti ir judėti tolyn. Mūsų tikslas yra nuo pat pirmos klasės užkurti šį nuolatinio augimo, klaidų pavertimo galimybėmis variklį. Ir šioje mokykloje mes realiai, praktiškai to mokomės – nuo mažų tikslų, mažų iššūkių, kurie nuosekliai auga.
Vilma: šiandien viešumoje labai paplitusi kritika. Daug kam atrodo, kad tai normalu, net pagirtina. Tačiau skirkime, kas yra grįžtamasis ryšys, o kas – kritika. Mūsų pedagogai nekritikuoja vaikų – jie suteikia objektyvų, aiškų grįžtamąjį ryšį individualiai, jokiu būdu ne viešai. Labai svarbu, kad vaikai suvoktų, jog mokytojas ne bara, ne linčiuoja už klaidas, o padeda suprasti, ką galima daryti kitaip. Grįžtamąjį ryšį reikia mokėti pateikti – pirmiausia privalu pagirti, rasti bent mažiausią pozityvų dalyką, o jis visada yra. Ir tik tada jau galima siūlyti, rekomenduoti, ką, galbūt, kitąkart derėtų daryti kitaip. Mūsų vaikai dažnai rengia knygų, projektų pristatymus. Gražu žiūrėti, kaip jie po pristatymo pirmiausia padėkoja draugui, pasako, kas patiko, o tada pasiūlo, pavyzdžiui, kitąkart į skaidres dėti mažiau teksto ar panašiai. Visa tai – sąmoningumo ugdymo dėka. Ir šį gebėjimą svarbu išsiugdyti visiems, tiek tėvams, tiek pedagogams, tiek verslininkams, vadovaujantiems komandai.
Laura: tai, ką pasakoja Vilma, yra įmanoma tik kai klasės yra mažos, mokykla yra butikinio formato, kai pedagogų darbo krūvis – adekvatus, o jie patys turi galimybę nuolat eiti mokytis naujų dalykų ar stiprinti žinias. Tiek savivaldis ugdymas, tiek sąmoningas mokymasis ir vaiko įtraukimas reikalauja ne tik pedagogo žinių, bet ir atsidavimo, noro, iniciatyvumo.
Beje, atsakant į klausimą, kodėl sąmoningumas toks svarbus, verta prisiminti ir verslo pasaulyje vyraujančias tendencijas: didelėse organizacijose mokytis sąmoningumo praktikų kviečiami visų grandžių vadovai (Lietuvoje taip pat, tuo dalijasi mūsų mokinių tėvai) arba į biurą per pietus atvyksta mentorius, su kuriuo darbuotojai tiesiog sėda į meditacijos ratą.
Pamokų tvarkaraštyje, tarp įprastų pamokų – joga, teatras, šachmatai, ispanų, kinų kalbos. Kuo dar unikali „Apvalaus kvadrato mokykla“?
Laura: noriu pabrėžti, kad nesame nišinė, dvasingumo ar kalbų mokykla, nors turime ir meditaciją, ir jogą, ir keturias užsienio kalbas. Asmenybės formavimas labai svarbus, tačiau ne svarbesnis, nei akademiniai dalykai. Mes šimtu procentų realizuojame visas bendrąsias švietimo programas, vaikai išmoksta tai, ką privaloma išmokti. Tačiau renkamės mokyti kitais metodais, mokomės kitaip: be baimės, streso, lengvai ir įdomiai. Ir tai pasiteisina.
Vilma: pavyzdžiui, šįmet keletas klasių matematikos mokosi pagal Oksfordo universitete sukurtą „Numicon“ metodą, skirtą įvairaus amžiaus vaikams. Mūsų mokytojai grįžę po mokymų patys labai džiaugėsi, sakė, kad pamilo iki tol nemėgtą matematiką. Kitokie metodai, kitoks mokymasis padeda geriau išmokti ir patirti mokymosi džiaugsmą.
Laura: vėlgi, pagrindinis mūsų kriterijus atsirenkant mokymosi metodus – sąmoningumas. Ar tai didina mano sąmoningumą mokantis ir padeda geriau suvokti esmę? Stengiamės atsisakyti nekvestionuojamų dalykų: programinių privalomų perskaityti knygų, iškalimo atmintinai ir panašiai. Šioje mokykloje mokomės per atsakomybės prisiėmimą, vertės supratimą, kam to reikia, kodėl, kur bus naudinga. Taigi šie vaikai, kurdami savo verslus ar dirbdami samdomais vadovais, vengs betikslių veiksmų ir kasdien prisimins mokykloje išmoktus klausimus: ką šiandien galiu padaryti geriau, nei vakar? Kam viso šito reikia? Vardan ko tai darau?
Dar vienas ypatumas – mūsų mokyklos vaikai labai daug skaito. Ko gero, unikalu tai, kad skaito visi iki vieno (tikrąja ta žodžio prasme, turime tik vieną skaityti nemėgstantį vaiką), kiek daug skaito ir kokias knygas. Tiesiog skaitymo epidemija (šypsosi).
Vilma: man atrodo, kad skaitymas – tarsi turbina, kuri įtraukia. Pas mus skaito ir vaikai, ir mokytojai, ir mokyklos vadovai. Nors pamokose naudojame tikrai daug išmanių technologijų, turime ir Minecraft pamokas, knygų populiarumas nemažėja. Klasėse rengiame perskaitytų knygų pristatymus, vaikai jų labai laukia. Pasiruošia kūrybiškai, papasakoja įdomių istorijų ir, žiūrėk, po pamokos susidaro eilutė norinčių pasiskolinti tą knygą. Šįmet pradėjome rašyti ir patys, ketiname su vaikais išleisti savo knygą.
VERSLO TRIBŪNA
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Jau kuris laikas atviri duomenys leidžia daryti tai, apie ką seniau organizacijos tik svajodavo. Tikslus partnerių įvertinimas dar nepasirašius svarbių sutarčių, detalesnis rizikų žemėlapis, mažiau krizių ar reputacijos sukrėtimų – tik dalis naudų, kurias įmonė gali gauti laiku pradėjusi tikrinti verslo sąsajas.
Geopolitinė įtampa, karas Ukrainoje ir priešiškų valstybių remiamos kibernetinės operacijos aiškiai rodo – verslas šiandien nebeturėtų kelti klausimo, ar įvyks incidentas, klausimas – kada jis įvyks?
Vasara baigėsi, ir daugelyje įmonių prasideda tikrasis „persiorganizavimo sezonas“. Vieni grįžta iš nuotolinio darbo, kiti – iš atostogų, o vadovai planuoja naują rudens sezoną ir „stumdo darbuotojų kėdes“. Kartu dažnai keliamas klausimas: ar galima darbuotoją perkelti į kitą biurą, skyrių ar net miestą? Ir svarbiausia – kada tam reikia darbuotojo sutikimo, o kada pakanka vadovo sprendimo?
Laura: šioje mokykloje madinga skaityti, tą sukuria aplinka. Kasmet sugalvojame bendrą temą, šiais metais tai – kosmosas. Vaikams sudarome visas galimybes domėtis, sužinoti: mokykla atitinkamai apipavidalinta, turime daug su ta tema susijusių knygų. Praėjusiais metais vienijanti tema buvo Haris Poteris, knygą perskaitėme visi, pradedant nuo antrokų, kai kurie – ir po du kartus. Ir knygų pristatymus organizuojame ne vien dėl smagumo ir pažinimo džiaugsmo. Tai – tikros, realiai patiriamos viešojo kalbėjimo pamokos, tai prezentacijų kūrimo pamokos, tai ir pardavimų pamokos (kiek vaikų pavyko uždegti idėja, kad ši knyga tikrai verta dėmesio? Juk pasirinkimas, ką skaityti, šiuo metu ypatingai gausus).
Kitąmet „Apvalaus kvadrato mokykla“ žengia į naują etapą – startuoja penkta klasė.
Laura: iš tiesų jau prieš ketverius metus, kai atidarėme mokyklą, sulaukėme tėvų skambučių su klausimais apie penktą, šeštą, septintą klases. Tačiau vėlgi sąmoningai nusprendėme augti nuosekliai, atsisakėme staigios, didelės plėtros, nes tikrai matėme pavyzdžių, kaip dėl to nukenčia kokybė. Pradėjome nuo vienos pirmos klasės, o šiuo metu turime priešmokyklinę klasę, visas pradines ir džiaugiamės žengią į naują etapą – pagrindinę mokyklą. Jau pradėjome pokalbius su tėvais, norinčiais savo būsimą penktoką atvesti mokytis pas mus.
