Nacionalinėje galimybių dienoje – inovacijos ir beprotiškiausios idėjos: ką padarėte, kad šiandiena skirtųsi nuo vakar?

Publikuota: 2021-02-22

Įmonės kalba apie inovacijas, naujoves, į internetinę erdvę persikeliančias paslaugas. Bet ar iš tiesų esame pasiruošę naujiems keliams ir darbo būdams? Jaunimo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ suorganizuotoje „Nacionalinėje galimybių dienoje – Antreprenerystės festivalyje“ garsi futurologė  Kristina Dryža ragino pažvelgti į savo dieną, įvertinti, ar ji bent kiek skiriasi nuo vakarykštės. O švietimo technologijų startuolio „BitDegree“ įkūrėjas Danielius Stasiulis perspėjo, kad vadovėlį nuskenavus ir įkėlus į internetą dar negalima girtis, kad sukūrėte naują būdą mokyti nuotoliniu būdu. Renginyje daugybė mokytojų, startuolių atstovų dalinosi savo patirtimi, kaip jie padarė kažką kitaip. Ir kur tai nuvedė – į matematikos mokytis užsidegusią klasę, o kai kuriuos – net iki kosmoso.

Sprendimų priėmėjų ratas – iš kuo įvairesnių žmonių

Antreprenerystės festivalyje savo keliais į žinomumą ir mėgstamą veiklą dalinosi „youtuberis“ Paul de Miko, tvaraus gyvenimo būdo puoselėtoja Simona Cymbaliukaitė, žaidimų entuziastas, švietimo antrepreneris Darius Kniūkšta, lietuviškos elektroninės muzikos kompozitorius, didžėjus Deividas Jaroška ir mados fotografas Martynas Stankaitis. Juos kalbino laidų vedėja, sportininkė Dalia Belickaitė.

Nuotolinį pranešimą iš Australijos skaitė viena žinomiausių futurologių, antropologių Kristina Dryža. Ji kalbėjo apie tai, kokių įgūdžių darbo rinkoje reikės ateityje.

„Šiandien vienas individualus požiūris nėra pakankamas, kad mus informuotų apie sudėtingą pasaulį. Turime suvokti bendrystės vertę – stebėti, kaip kiti suvokia situaciją. Kaip kažką suvokia skirtingos kartos, rasės, šalys. Įtraukite kuo įvairesnius žmones į sprendimų priėmimą – ne tik skirtingų rasių, bet ir skirtingų kognityvinių gebėjimų – turinčių Aspergerio, autizmo spektro sutrikimų, – patarė K. Dryža. – Jei užduosite klausimus tik apie tai, kas žinoma – nieko naujo neužgims. Leiskite sau klausti „O kas jeigu?“ net jei tiesiog su kažkuo geriate kavą. Kažkas naujo gali gimti tik iš kažko naujo – antraip tai bus tik vakarykštės dienos kartojimas.“

K. Dryža pabrėžė, kad švietimo sistemoje reikia ne tik tiksliųjų mokslų, technologijų (STEM), bet ir laisvųjų menų. Vaizduotė, intuicija, įkvėpimas, individualumas – labai svarbios savybės šiuolaikinėje rinkoje. Šiandien tampa vis svarbiau jausti savo kūną ir jo klausyti.

„Žinote išsireiškimą „man nuo šito suka vidurius“? Svarbu ne tik jausti tą nesmagų jausmą pilve, bet ir turėti pakankamai pasitikėjimo savimi, savo kūnu kad pasakytum: „Jaučiu, kad šis sprendimas nėra teisingas.“ Dar viena šiandien reikalinga vertybė – moralinis intelektas. Ir čia svarbiausia – nuoseklumas tarp veiksmų ir vidinių vertybių. Šiandien technologijos kiekvieną verslą pavertė peršviečiamu – labai lengva pažiūrėti, kaip jis iš tiesų elgiasi“, –  sakė pranešėja.

„Žinokite, kas šią akimirką yra šventa – ir tuomet žinosite, koks turi būti jūsų kitas žingsnis“, – tokia mintimi pranešimą užbaigė futurologė.

Kodėl mums reikia matematikos?

Renginyje pranešimą taip pat skaitė metodikų novatorė, matematikos ir verslumo mokytoja Kunigunda Zubytė. Jauna pedagogė sugebėjo susieti nuobodžiąją matematiką su moksleivius įtraukiančia antrepreneryste. Pranešėja atskleidė, jog dar prieš žengdama vesti savo pirmosios matematikos pamokos nusprendė surasti atsakymą į klausimą: „Kodėl to mokomės?“

nuotrauka::1 right

„Kai moksleiviai pirmą kartą uždavė šį klausimą, atsakiau, kad matematika ugdo loginį mąstymą. O logika – kaip laimė. Nelabai kas žino, kas tai yra, bet gera ją turėti“, – prisimena K. Zubytė.

Pamažu ji pradėjo ieškoti matematikos ryšių su kitais dalykais. O antreprenerystė – taip pat ryšių kupinas mokslas. Tuomet Kunigundos tikslas tapo paversti matematiką praktišku mokslu, įrankiu, galinčiu pagelbėti kasdieniniame gyvenime. Pastebėjusi, kad penktokams sunkiai sekasi suvokti produktų kiekio ir kainos santykį, K. Zubytė davė užduotį moksleiviams pirmiausia užfiksuoti per savaitę suvalgytus produktus, jų kiekius. Taip pat – atstumą, kurį į mokyklą kasdien veža tėvai.

„Pradėjome skaičiuoti – tai kiek gi kainuoja tėvams mus išlaikyti? Pradedant nuo maisto ir kelionės į mokyklą. Šis paprastas pratimas leido vaikams suvokti, kad skaičiai yra kasdienybėje“, – sakė jauna mokytoja.

Antras jos įgyvendintas projektas – pridėtinės vertės mokestį paaiškinanti schema, kuri prasidėjo nuo moksleivių apklaustų praeivių. Po šios apklausos paaiškėjo, jog dauguma žmonių dorai nežino, kas yra ir kam reikalingas pridėtinės vertės mokestis.

Antreprenerystės savybių reikia ir menininkams

nuotrauka::2 right

Dar viena festivalio dalyvė – režisierė ir prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė kalbėdamasi su festivalio vedėja, žurnaliste Kristina Pocyte paaiškino, kodėl menui reikia verslo ir atvirkščiai. Visų pirma, pasak D. Ibelhauptaitės, nė vienas garsus paveikslas ar skulptūra nebūtų sukurti, jei nebūtų egzistavę meno mecenatai. Prieš kelis dešimtmečius egzistavo tik valstybinis teatras ar opera – tačiau atgavus nepriklausomybę ėmė burtis privatūs šokio, operos teatrai. Režisierė kalbėjo apie tai, jog šiuolaikiniam menininkui svarbu ne tik išmanyti meno kūrimo struktūrą, tačiau ir gebėti rašyti paraiškas į tarptautinius fondus, save pristatyti tarptautinei auditorijai.

Pati D. Ibelhauptaitė iš matematikės mamos perėmė loginį mąstymą, todėl pati gali ir režisuoti, ir prodiusuoti operą.

„Savo gyvenimo tikslu nusistačiau padaryti operą populiariu žanru, miesto gyvenimo dalimi. Tai reiškia, kad dalį veiklos skiri reklamai, marketingui ir viešiesiems ryšiams“, – sakė režisierė, kažkada už šį požiūrį peikta kino kritikų. Jai teko sulaužyti daug stereotipų, tačiau šiandien jau niekas nebesistebėtų meno renginio reklama skydeliuose ar ant transporto priemonių. Mokytojams Dalia linkėjo išryškinti kiekvieno mokinio individualumą, kitoniškumą.

„Mokytojams linkiu kuo daugiau mokinių, kurie netelpa į iš anksto nubrėžtas „lentynėles“, kurie kitokie, su kuriais kažkaip sunku. Visa tai atsiperka žymiai vėliau“, – šypsodamasi sakė D. Ibelhauptaitė.

Nuskenuoti vadovėlį ir įkelti jį internetą – dar ne švietimo inovacija

nuotrauka::3 left

Inovatyvios mokymo platformos „BitDegree“ bendraįkūrėjis Danielius Stasiulis dalinosi mintimis, kaip patobulinti nuotolinį švietimą. Pasak jo, švietimas – tai algoritmas, kuriuo perduodame žinias. Tam, kad gavėjas suvoktų perduodamas žinias, siuntėjas turi pasirinkti teisingą būdą.

„Kuo daugiau švietimo srityje naudojama technologijų, tuo daugiau informacijos gali būti perduota ir priimta. Iš tiesų technologijų neišnaudojome iki tol, kol mus užgriuvo COVID-19 pandemija. Prognozuojama, kad 2025-aisiais švietimo technologijų rinka bus 400 milijardų vertės. Klausimas – kas pirmas sukurs tas švietimo technologijas?“ – retoriškai klausė D. Stasiulis.

Praėjusiais metais Lietuvoje susibūrė EdTech entuziastų grupė ir jau veikia keli švietimo technologijų startuoliai: „Teachers Lead Tech“ – startuolis, mokytojams suteikiantis daugiau technologinių įgūdžių. Lietuvių startuolis „Educraft“ naudodamasis populiaraus žaidimo „Minecraft“ struktūra padeda išmokti įvairią mokyklos medžiagą. Lietuviškas elektroninis dienynas „Tamo“ padeda administruoti mokymosi procesą, valdyti procesus.

Pasak D. Stasiulio, kartais galbūt ribotai suvokiame technologijų švietime sąvoką, nes, nuskenavus vadovėlį ir patalpinus šį dokumentą į internetą, nedaug pakeisi mokymosi procesą. Jis pateikė virtualių mokymosi aplinkų pavyzdžių – tokiomis platformomis kaip „Edmodo“, „Blackboard Learn“, „Moodle“ ir kitomis mokytojai galėtų naudotis kai tenka mokyti nuotoliniu būdu. „Zoom“ ir „MS Teams“ pakeičia komunikacijos būdą, bet mokymuisi nėra labai patogios.

Šiuo metu gimsta startuoliai, kur dirbtinis intelektas pateiktų moksleiviui rekomendacijas, ką reikėtų pasimokyti, iš jo elgsenos suprastų, kuri medžiaga jam nėra aiški. Dirbtinis intelektas taip pat jau gali užfiksuoti sukčiavimą per egzaminą ar kontrolinį. Danijos įmonė „Labster“ leidžia moksleiviams „užeiti“ į skaitmeninę laboratoriją ir ten, be baimės susprogdinti mokyklą, stebėti tiek fizines, tiek chemines reakcijas, bandymus. Lenkiškas startuolis „Brainly“ padeda moksleiviams ir jų tėvams gauti pagalbos ruošiant namų darbus iš žmonių, kurie jau yra išsprendę šias užduotis.

Paties D. Stasiulio įkurtas startuolis „BitDegree“ pirmiausia nustato, kokia profesija prisijungusiam labiausiai tiktų, tuomet pasiūlo kelią, kaip išmokti trūkstamų įgūdžių.

Kosmoso technologijas Lietuvoje pradėjęs Ernestas: visada bus komentuojančių, kad neįmanoma

nuotrauka::4 left

Lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ technologijų vadovas Ernestas Kalabuckas savo istorija įrodė, jog labai kažkuo domintis net kosmosas pasiekiamas. Būdamas devintokas jis sugebėjo „išgūglinti“ (kai tik į miestelį buvo įvestas internetas), kaip sukonstruoti įrenginį, kuris pakeltų jo fotoaparatą į artimąjį kosmosą. Sujungus didžiulį balioną, vaizdo kameras ir sekimo sistemą, įrenginys pakilo iki 30-ies kilometrų aukščio. Tik viena bėda: nusileido Baltarusijoje. Įrangos ir nuotraukų vaikinas niekada neatgavo.

Tačiau gedėdamas nepavykusio projekto sukūrė interneto svetainę, kurioje aprašė visą savo istoriją. Savo nustebimui, Ernestas sulaukė gausybės raginimų projektą pakartoti – ir netgi finansavimo. Po dar dvejų metų konstravimo į kosmosą buvo pakeltas patobulintas įrenginys ir užfiksuota pirmoji Lietuvos nuotrauka iš artimojo kosmoso. E. Kalabuckas sulaukė pasiūlymų dalyvauti konferencijose užsienyje ir ten susitiko būrį bendraminčių inžinierių. Taip susibūrė dabartinės „NanoAvionics“ branduolys – ir į kosmosą vienas po kito ėmė kilti lietuviški palydovai. Po sėkmingų projektų „NanoAvionics“ sulaukė pirmojo komercinio palydovo gamybos užsakymo.

Lietuvių kurtas palydovas buvo iššautas į kosmosą su Elono Musko „SpaceX“ raketa kartu su šimtu kitų palydovų, taip pat įmonė neseniai gavo užsakymą iš NASA.

„Mano patarimas – mokykloje atrasti dalyką, kuris „veža“, kuris patinka ir gilintis į jį, nepaisant jokių madų, populiarių specialybių ar stereotipų, – sakė E. Kalabuckas. – Taip pat svarbu mąstyti savo galva – visada bus komentarų, kad tai neįmanoma.“

Patarimas: vasaras ne parduoti, o leisti savo svajonių darbovietėse

„Vinted“ bendraįkūrėjis ir vykdantysis direktorius Mantas Mikuckas svarstė, jog šiuo metu vyksta kartų kaita ir pats požiūris į verslą keičiasi – antrepreneris nėra tas, kuris siekia akcininkams uždirbti didžiausią pelną.

„Šiuolaikinis antrepreneris yra globaliai mąstantis žmogus, galvojantis, kokias problemos pasaulyje ir visuomenėje įmanoma išspręsti. Ir kuo geresnį būdą randa, tuo sėkmingesnis būna ir verslas, veikiantis tvariai, galintis pritraukti geriausius talentus, o paskui juos – ir kapitalą. Naudos suvokimas evoliucionuoja iš finansinės naudos į naudą visuomenei ir pasauliui“, – sakė M. Mikuckas.

Ir nors Manto apibūdinamų verslų dar nėra daug, atsiradę jie sukelia didelę konkurenciją seniesiems.

„Siekiant būti sėkmingu reikia atrasti savo unikalumą ir išskirtinumą. Būtina atrasti tai, kas jus itin domina. Taip pat privalote rizikuoti ir imtis veiklų patys – nešvaistykite savo jaunystės metų“, – pabrėžė M. Mikuckas.

Galėdamas palyginti „Vinted“ padalinius Lietuvoje ir užsienyje M. Mikuckas stebėjosi, jog Lietuvoje moksleiviai neina savanoriauti ar pasisemti praktikos į įmones – užsienyje tai yra įprasta. Jis skatino moksleivius eiti dirbti ne padavėjais, o prašytis į tas kompanijas, kurių veikla domina. Vienas iš šio verslininko įpročių: jis pats nuolat užsirašinėja nors ir beprotiškiausias idėjas ir nuolat persvarsto, ar tos idėjos gali būti įgyvendintos.

„Šaliai, kaip Lietuva, kuri nėra apdovanota kažkokiais gamtos resursais, vienintelis resursas yra mūsų protas. Turime kurti aukštos pridėtinės vertės paslaugas ir jas eksportuoti pasauliui“, – tokią Lietuvos ateitį piešė M. Mikuckas.

Kaip patikrinti verslo idėją?

nuotrauka::5 right

O kai jau prisirašai pilną užrašų knygutę idėjų – kas tuomet? SEB banko Baltijos šalių projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Vilija Džiovėnaitė yra vadinamosios „Dizaino mąstysenos“ (angl. „Design Thinking“) praktikė. Ši metodika gali padėti patikrinti, ar sugalvota idėja pasiteisins. Dizaino mąstysena – tai procesas, kai kuriamos inovacijos, paremtos įžvalgomis.

„Kai į galvą topteli fantastiška idėja, traukiame pas vadovą ir sulaukiame klausimų: kiek resursų reikės jai įgyvendinti? Kiek tai užtruks? Kada atsipirks? – sako V. Džiovėnaitė. – Laimei, įmonės šioje srityje drąsėja. Pasaulis yra toks kompleksiškas, jog nėra galimybės numatyti idėjos tolimesnės plėtros. Mes sprendžiame problemą, kuri galbūt dar neegzistuoja. Galime susidurti su kliūtimi, kad sprendimas yra geras, bet žmonės nėra pasiruošę už jį mokėti. Arba tu sprendi problemą, bet ją turintys net nesupranta, kodėl ją reikia spręsti. Todėl dizaino mąstysenoje tikslas yra išsiaiškinti prielaidas, ar tikrai žmogus turi tokią problemą.“

Tai aiškinantis svarbu kalbėtis su kuo daugiau žmonių ir klausti ne „Ar pirktum tokią prekę?“, bet „Kada paskutinį kartą susidūrei su tokia problema?“. Taip pat žmonėms reikia užduoti kuo daugiau klausimų „Kodėl?“

„Kaip gimsta idėjos? Kiekvieną dieną užduokite sau klausimą, kuris jus patį nustebina“, – sakė pranešėja.

Turint idėją ir nusprendus, kad ji verta įgyvendinimo, pradedamas kurti prototipas. Jis leidžia kitam žmogui geriau suprasti jūsų idėją... ir ją priimti arba atmesti. Pastaroji reakcija idėjos autoriui gali būti skaudi.

„Tik dirbdami kartu mes galime kurti sprendimus. Kartais sunku pripažinti, bet mūsų resursai – riboti. Kurdami kartu mes išvengiame nereikalingų sprendimų, galėsime geriau valdyti lūkesčius ir rezultatus bei kursime ryšį. O ryšys – tikrai labai svarbus“, – pranešimų sesiją užbaigė V. Džiovėnaitė.

„Lietuvos Junior Achievement“ yra nevyriausybinė organizacija, jaunimo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo programų lyderis Lietuvoje. Organizacijos programas finansuoja privatūs rėmėjai ir fondai: strateginiai poveikio investuotojai SEB bankas ir „Moody‘s“ bei strateginiai investuotojai „UPS“ ir „Narbutas“. Daugiau informacijos apie organizaciją rasite svetainėje.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Reikšmingiausi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje pakeitimai Verslo tribūna

Nuo š. m. kovo 1 d. įsigalios nemažai reikšmingų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės...

Vadyba
2021.02.22
Nacionalinėje galimybių dienoje – inovacijos ir beprotiškiausios idėjos: ką padarėte, kad šiandiena skirtųsi nuo vakar? Verslo tribūna

Įmonės kalba apie inovacijas, naujoves, į internetinę erdvę persikeliančias paslaugas. Bet ar iš tiesų esame...

Vadyba
2021.02.22
Socialinės apsaugos ir darbo viceministre tapo J. Jakštienė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) darbą pradeda viceministrė Justina Jakštienė, kuri kuriuos...

Vadyba
2021.02.22
Karjeros planas: kaip tapti jo dizaineriu, o ne įkaitu Premium

Audito bendrovės „Deloitte“ po 2008 m. ekonominės krizės atlikti tyrimai rodo, kad, suirutei traukiantis ir...

Vadyba
2021.02.22
D. Grigienė palieka „Swedbank“ 19

Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė, palieka banką. Laikinai šias pareigas eiti...

Vadyba
2021.02.22
Organizacijos stiprinimas: niekuomet nėra per anksti, tačiau gali būti per vėlu Verslo tribūna

Pandeminė nuotaika dažnai asocijuojasi su sustojusiu laiku. Tačiau, kad ir kaip keistai tai beskambėtų,...

Vadyba
2021.02.22
Kai ekseliuko nebeužtenka: dukart to paties daryti nereikėtų Premium

Verslo skaitmenizavimo poreikį pandemija tik pagreitino, o dar įmonės randa ir finansavimo šaltinių tam...

Gazelė
2021.02.22
Jei gali visko nedaryti pats, tai ir nedaryk Premium

Kol verslas mažas, jo įkūrėjas gali viską sužiūrėti ir suvaldyti. Tačiau kai įmonė auga, ateina laikas dalį...

Gazelė
2021.02.21
„Bumble“ CEO: kartais reikia rizikuoti ir šokti nuo skardžio

Whitney Wolfe Herd, pažinčių programėlės „Bumble“ įkūrėja, sako, kad sėkmė aplanko tuos, kurie išdrįsta imtis...

Vadyba
2021.02.20
„Amazon“ mašina. J. Bezoso revoliucija ir nevienareikšmis palikimas Premium

Kaip ateityje prisiminsime išradėją Jeffą Bezosą? Henry Fordas turėjo savo „Model T“, Steve’as Jobsas –...

Financial Times
2021.02.19
„Fabula“ plečia vadovų komandą

Komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula“ plečia aukščiausio lygmens specialistų komandą: kūrybos vadovo...

Rinkodara
2021.02.19
Brangios pamokos, kurias karantinas verslui davė nemokamai Premium

Kai kurias įmones pandemija išvedė iš rikiuotės, kitos sukruto imtis to, ką buvo nukėlusios geresniems...

Gazelė
2021.02.19
Darbuotojų vertinimo pokalbiai: kada bus galima saugiai grįžti į biurą Premium

Darbuotojų veiklos vertinimo pokalbiai šįmet kaip niekada anksčiau ypač aktualūs, nes padeda tiksliau...

Vadyba
2021.02.18
Direktoriau, o kada man grįžti į darbą? Premium

Karantinas jau tęsiasi keletą mėnesių, tad darbuotojai, esantys prastovose, jaučia vis didesnį nerimą: ar,...

Gazelė
2021.02.16
Verslo perdavimo modeliai  ir verslininkų kompetencijų tobulinimas Verslo tribūna

Atliktose ES studijose pažymima, kad esamos įmonės pirkimas yra alternatyvus verslo pradžios būdas. Tai...

Verslo aplinka
2021.02.15
Darbuotojų frazės, kurios gerai skamba, bet labai erzina

COVID-19 iš darbuotojų kasdienybės eliminavo biuro gyvenimo aktualijas, tačiau iš žodyno neišbraukė...

Vadyba
2021.02.13
Robotai darbo vietų nevagia, tik išvaduoja nuo nuobodaus darbo: VŠT patirtis Premium 13

AB Vilniaus šilumos tinkluose (VŠT) kelias dešimtis monotoniškų procesų atlieka robotai. Įmonė tikisi, kad...

Vadyba
2021.02.12
Gynybos ir saugumo pramonės asociacijai vadovaus G. Zenkevičius

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijai (LGSPA) vadovaus ilgametis Lietuvos karinis atstovas prie...

Vadyba
2021.02.12
Iki išprotėjimo jau netoli: kokius „vaistus“ nuo karantino vartoja verslininkai Premium

Matyti vis stipriau apšlumbantį verslą ir net lazdos negalėti jam pasiūlyti – kiekvienam įkūrėjui skaudu. Dar...

Gazelė
2021.02.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku