Verslas buksuoja, kai žmonės dirba ne savo darbą
Apie darbuotojų darbo našumą Lietuvoje kalbama daug ir dažnai, jis įvardijamas vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo faktorių. Kuo efektyviau dirbsime, tuo daugiau uždirbsime, sukursime didesnį bendrąjį vidaus produktą, atlyginimai ir pragyvenimo lygis augs, pensijos didės... Trumpai sakant, gyvensime geriau. Eskaluojant šią temą didžiausias dėmesys skiriamas plikai statistikai: koks yra šalies vidurkis, kaip skiriasi darbo našumas skirtingose sferose, kokios grandies darbuotojai dirba našiausiai ir panašiai. Bet dažnai užmirštamas vienas esminių našumą lemiančių veiksnių: kokį darbą žmonės dirba?
Ne, kalbu ne apie tai, kokios srities specialistų Lietuva turi ir kur galėtume labiau pasitempti. Nors šiandien IT sektorius įvardijamas kaip tikra aukso kasykla, kiekviena rinka ir verslo šaka turi savo potencialą, kurį tinkamai išnaudojus galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Tikrasis klausimas yra, ar verslininkai supranta, kaip tai padaryti ir ar jie bei jų samdomi darbuotojai išties atlieka tą darbą, kurį išmano ir sugeba atlikti geriausiai?
Įžangoje įvardinta utopinės įmonės vadovo „darbo diena“ – tik išgalvotas pavyzdys, bet nė neabejoju, kad Lietuvoje nesunkiai surastume vadovų, kurie vieną ar kitą paminėtą užduotį išties yra atlikę. O gal net atlieka nuolat. Sakysite, kas čia tokio, jei vadovas ar kitas darbuotojas kelioms minutėms atsitraukia nuo savo tiesioginių pareigų? Visiškai nieko, jei tai trumpalaikė, pavienė užduotis, pavyzdžiui, reikia pakeisti perdegusią lemputę, papildyti spausdintuvo popieriaus atsargas ar užsakyti kanceliarines prekes. Tačiau kai pašaliniai darbai atima valandą, dvi ar dar daugiau laiko kasdien, reikėtų užduoti sau klausimą: ar tai efektyvu? Neskubėkite į jį atsakyti, nes yra dar vienas, svarbesnis klausimas. Jį užduosiu kiek vėliau.
Efektyviai išnaudoti darbuotojo laiką ir jo gebėjimus svarbu kiekvienam verslui. Vidutinėms ir stambioms įmonėms tai sekasi atlikti neblogai, bet smulkusis verslas susiduria su iššūkiais. Jei įmonėje dirba penki, dešimt ar dvidešimt žmonių, didelė tikimybė, kad tam tikrų užduočių paprasčiausiai nėra kam pavesti – dėl lemputės pakeitimo ūkvedžio ar elektriko juk nesamdysi. Jei yra bent vienas žmogus, kuris sugeba darbą atlikti, jam tai ir patikima. Dažnai – nekreipiant dėmesio į tai, kad jis apleidžia savo tiesiogines pareigas ir dėl to gali strigti ar sulėtėti visa įmonės veikla. Tačiau kur brėžti ribą? Jei varva kranas biuro tualete, taisyti pačiam ar kviesti santechniką? Jei sugedo įmonės automobilis, jo remontą patikėti vairuotojui, ar važiuoti į autoservisą? Jei sugedo biuro signalizacija, ar atsiras drąsuolių, kurie bandys kišti prie jos nagus?
Didžiausią nerimą kelia tai, kad smulkios Lietuvos įmonės savais ištekliais bando spręsti ne tik buitinius, administracinius klausimus, bet ir jautrius, didelę svarbą įmonės veiklai turinčius uždavinius. Vienas jų – IT ir kompiuterinės įrangos priežiūra. Paklauskite smulkios įmonės vadovo, kas jo įmonėje yra atsakingas už IT ūkį, ir didelė tikimybė, kad sulauksite tik gūžtelėjimo pečiais. Tokius nuogąstavimus patvirtino „Telia“ atliktas tyrimas: net 82% atvejų IT ir kompiuterinės įrangos gedimais smulkiose įmonėse rūpinasi ne IT specialistas, bet nei tokios patirties, nei įgūdžių neturintis žmogus – įmonės vadovas, administratorius ar kitas darbuotojas. Esminis skirtumas tas, kad šiuo atveju darbuotojai ne tik gaišta savo darbo laiką pašaliniams darbams, bet ir atlieka darbą, kuriam neturi reikiamų kompetencijų.
Čia kyla antras svarbus klausimas: ar šį darbą jie atlieka kokybiškai? Tas pats tyrimas atskleidė, kad 62% įmonių su IT srities nesklandumais susiduria bent vieną-du kartus per mėnesį ir dar dažniau; dalis jų tokius nepatogumus patiria kone kasdien. Taigi peršasi mintis, kad atsakymas į antrąjį klausimą yra neigiamas: gedimas tam kartui galbūt ir pataisomas, problema išsprendžiama, bet jos atsiradimo priežastis nepanaikinama ir gedimai kartojasi.
Sunku suvokti, kaip vyksta darbas tose 10% smulkių įmonių, kurios IT nesklandumus patiria kasdien. Jų darbuotojai, ko gero, jaučiasi it Sizifas: kasdien stumia, ridena akmenį, įveikia kupstus ir kliūtis, o viršūnė kaip tolsta, taip tolsta. Tačiau nėra jokios priežasties taip kankintis – neegzistuoja toks IT gedimas, kurio neįmanoma išspręsti, kad jis nepasikartotų bent jau artimiausioje ateityje. Vis dėlto, vietoje to, kad deleguotų specifines užduotis tos srities specialistams, smulkieji verslai šias problemas bando spręsti patys, manydami, kad taupo. Ne taupymas tai, o sprendimų atidėliojimas, kuris nesudaro sąlygų verslo augimui. Jei automobilis įstrigo dumble, buksuodami tik klimpsite giliau ir tuščiai deginsite degalus – atitraukite koją nuo greičio pedalo ir pasikvieskite pagalbą, kol išvažiuoti dar galite.
Didesni verslai jau suprato, kad specializacija pasiteisina, beliko tai įsisąmoninti smulkioms įmonėms.
Komentaro autorius - Mindaugas Ubartas, „Telia Lietuva“ verslo klientų vadovas
