Verslas buksuoja, kai žmonės dirba ne savo darbą

Publikuota: 2018-11-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Telia Lietuva“ verslo klientų vadovas

Ryte atėjęs į darbą direktorius visiems darbuotojams padaro kavos. Tuomet išnešioja korespondenciją, sutaiso girgždančias spintelės duris, sumaketuoja naują reklaminį plakatą, o pietų pertrauką skiria C kategorijos vairavimo kursams – jau po mėnesio sunkvežimio vairuotojas išeis atostogų, o jį juk reikės kažkam pakeisti. Popietę jis praveda darbuotojų saugos mokymus, atsako į klientų laiškus bei „Facebook“ žinutes ir darbo dieną užbaigia skaičiuodamas įmonės buhalteriją. Kaip manote, ar tai buvo efektyvi vadovo darbo diena? Ir kokias augimo perspektyvas turi tokia įmonė?

Apie darbuotojų darbo našumą Lietuvoje kalbama daug ir dažnai, jis įvardijamas vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo faktorių. Kuo efektyviau dirbsime, tuo daugiau uždirbsime, sukursime didesnį bendrąjį vidaus produktą, atlyginimai ir pragyvenimo lygis augs, pensijos didės... Trumpai sakant, gyvensime geriau. Eskaluojant šią temą didžiausias dėmesys skiriamas plikai statistikai: koks yra šalies vidurkis, kaip skiriasi darbo našumas skirtingose sferose, kokios grandies darbuotojai dirba našiausiai ir panašiai. Bet dažnai užmirštamas vienas esminių našumą lemiančių veiksnių: kokį darbą žmonės dirba?

Ne, kalbu ne apie tai, kokios srities specialistų Lietuva turi ir kur galėtume labiau pasitempti. Nors šiandien IT sektorius įvardijamas kaip tikra aukso kasykla, kiekviena rinka ir verslo šaka turi savo potencialą, kurį tinkamai išnaudojus galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Tikrasis klausimas yra, ar verslininkai supranta, kaip tai padaryti ir ar jie bei jų samdomi darbuotojai išties atlieka tą darbą, kurį išmano ir sugeba atlikti geriausiai?

Įžangoje įvardinta utopinės įmonės vadovo „darbo diena“ – tik išgalvotas pavyzdys, bet nė neabejoju, kad Lietuvoje nesunkiai surastume vadovų, kurie vieną ar kitą paminėtą užduotį išties yra atlikę. O gal net atlieka nuolat. Sakysite, kas čia tokio, jei vadovas ar kitas darbuotojas kelioms minutėms atsitraukia nuo savo tiesioginių pareigų? Visiškai nieko, jei tai trumpalaikė, pavienė užduotis, pavyzdžiui, reikia pakeisti perdegusią lemputę, papildyti spausdintuvo popieriaus atsargas ar užsakyti kanceliarines prekes. Tačiau kai pašaliniai darbai atima valandą, dvi ar dar daugiau laiko kasdien, reikėtų užduoti sau klausimą: ar tai efektyvu? Neskubėkite į jį atsakyti, nes yra dar vienas, svarbesnis klausimas. Jį užduosiu kiek vėliau.

Efektyviai išnaudoti darbuotojo laiką ir jo gebėjimus svarbu kiekvienam verslui. Vidutinėms ir stambioms įmonėms tai sekasi atlikti neblogai, bet smulkusis verslas susiduria su iššūkiais. Jei įmonėje dirba penki, dešimt ar dvidešimt žmonių, didelė tikimybė, kad tam tikrų užduočių paprasčiausiai nėra kam pavesti – dėl lemputės pakeitimo ūkvedžio ar elektriko juk nesamdysi. Jei yra bent vienas žmogus, kuris sugeba darbą atlikti, jam tai ir patikima. Dažnai – nekreipiant dėmesio į tai, kad jis apleidžia savo tiesiogines pareigas ir dėl to gali strigti ar sulėtėti visa įmonės veikla. Tačiau kur brėžti ribą? Jei varva kranas biuro tualete, taisyti pačiam ar kviesti santechniką? Jei sugedo įmonės automobilis, jo remontą patikėti vairuotojui, ar važiuoti į autoservisą? Jei sugedo biuro signalizacija, ar atsiras drąsuolių, kurie bandys kišti prie jos nagus?

Didžiausią nerimą kelia tai, kad smulkios Lietuvos įmonės savais ištekliais bando spręsti ne tik buitinius, administracinius klausimus, bet ir jautrius, didelę svarbą įmonės veiklai turinčius uždavinius. Vienas jų – IT ir kompiuterinės įrangos priežiūra. Paklauskite smulkios įmonės vadovo, kas jo įmonėje yra atsakingas už IT ūkį, ir didelė tikimybė, kad sulauksite tik gūžtelėjimo pečiais. Tokius nuogąstavimus patvirtino „Telia“ atliktas tyrimas: net 82% atvejų IT ir kompiuterinės įrangos gedimais smulkiose įmonėse rūpinasi ne IT specialistas, bet nei tokios patirties, nei įgūdžių neturintis žmogus – įmonės vadovas, administratorius ar kitas darbuotojas. Esminis skirtumas tas, kad šiuo atveju darbuotojai ne tik gaišta savo darbo laiką pašaliniams darbams, bet ir atlieka darbą, kuriam neturi reikiamų kompetencijų.

Čia kyla antras svarbus klausimas: ar šį darbą jie atlieka kokybiškai? Tas pats tyrimas atskleidė, kad 62% įmonių su IT srities nesklandumais susiduria bent vieną-du kartus per mėnesį ir dar dažniau; dalis jų tokius nepatogumus patiria kone kasdien. Taigi peršasi mintis, kad atsakymas į antrąjį klausimą yra neigiamas: gedimas tam kartui galbūt ir pataisomas, problema išsprendžiama, bet jos atsiradimo priežastis nepanaikinama ir gedimai kartojasi.

Sunku suvokti, kaip vyksta darbas tose 10% smulkių įmonių, kurios IT nesklandumus patiria kasdien. Jų darbuotojai, ko gero, jaučiasi it Sizifas: kasdien stumia, ridena akmenį, įveikia kupstus ir kliūtis, o viršūnė kaip tolsta, taip tolsta. Tačiau nėra jokios priežasties taip kankintis – neegzistuoja toks IT gedimas, kurio neįmanoma išspręsti, kad jis nepasikartotų bent jau artimiausioje ateityje. Vis dėlto, vietoje to, kad deleguotų specifines užduotis tos srities specialistams, smulkieji verslai šias problemas bando spręsti patys, manydami, kad taupo. Ne taupymas tai, o sprendimų atidėliojimas, kuris nesudaro sąlygų verslo augimui. Jei automobilis įstrigo dumble, buksuodami tik klimpsite giliau ir tuščiai deginsite degalus – atitraukite koją nuo greičio pedalo ir pasikvieskite pagalbą, kol išvažiuoti dar galite.

Didesni verslai jau suprato, kad specializacija pasiteisina, beliko tai įsisąmoninti smulkioms įmonėms.

Komentaro autorius - Mindaugas Ubartas, „Telia Lietuva“ verslo klientų vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Boeing“ tragedijos pamokos verslui

Dvi tragiškos „Boeing“ lėktuvų nelaimės – gera pamoka kitoms verslo įmonėms, kurios susiduria su panašiomis...

Vadyba
2019.03.19
„NT valdas“ paliko M. Nenėnas

Valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ nekilnojamojo turto valdymo įmonės „NT valdos“ direktorius...

Vadyba
2019.03.19
„Telia Lietuvos“ vadovas: turime galvoti, kas būtų, jei „Bitę“ nupirktų „Facebook“ Premium 13

Devynis mėnesius „Telia Lietuvai“ vadovaujantis Danas Strombergas keičia įmonės struktūrą ir strategiją, o...

Vadyba
2019.03.19
Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis mažėjo sparčiausiai ES 7

Pernai metų paskutinį ketvirtį visoje ES laisvų darbo vietų skaičius siekė 2,3%. Lietuvoje jis buvo 1 proc.

Vadyba
2019.03.19
Be E. Musko žinios – nė vieno naujo „Teslos“ darbuotojo  14

Automobilių gamintojos „Tesla“ naujų darbuotojų paieška nebegali vykti be bendrovės vadovo Elono Musko...

Vadyba
2019.03.18
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
Labiausiai asmeniniai finansai nukentės atostogaujant 2019 m. gruodį Premium 3

Norint sužinoti, kokį mėnesį geriausiai eiti atostogų, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti...

Finansai
2019.03.18
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Bankrutavusio madingo startuolio „Theranos“ darbuotojai sunkiai randa naują darbą 17

Dirbti madingame startuolyje yra privilegija bei dažno specialisto svajonė. Tačiau burtams išsisklaidžius ir...

Vadyba
2019.03.16
Išrinktas naujas „Kaunas In“ vadovas

Už tarptautinės miesto rinkodaros koordinavimą atsakingai viešajai įstaigai „Kaunas IN“ vadovaus Aurelijus...

Vadyba
2019.03.15
„Vilniaus prekyboje“ – naujas vadovas ir valdybos pirmininkė 12

Nuo penktadienio „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininke tapo Meri Navickė, o bendrovės vadovu Mantas...

Vadyba
2019.03.15
Iš „Facebook“ pabėgo dar du svarbūs vadovai 3

Socialinis tinklas „Facebook“ neteko dar dviejų svarbių aukščiausio lygmens vadovų – produkto vadovo Chriso...

Vadyba
2019.03.15
Iš VVĮ valdybų narių reikalauja itin daug, bet moka itin mažai Premium 7

Lietuvoje didesnių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdybos narių atlygis vidutiniškai siekia 1.000 Eur, o...

Vadyba
2019.03.15
Nuosavo verslo skonis, arba Paskata tapti geresniu samdomu darbuotoju 7

Sėkmingiausiu sprendimu, o kartu ir didžiausia pamoka karjeroje Ieva Čepononė, „Biok laboratorijos“...

Rinkodara
2019.03.14
Išrinkta Mykolo Romerio universiteto rektorė

Ketvirtadienį Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektore išrinkta profesorė Inga Žalėnienė, iki šiol...

Vadyba
2019.03.14
Keičiasi „Lords LB Asset Management“ vadovas 11

Investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ keičia vadovą. Ligšiolinį direktorių Domą Kačinską...

Vadyba
2019.03.14
Per metus padaugėjo uždirbančių daugiau nei 1.600 Eur 15

Statistikos departamentas suskaičiavo, kad per metus uždirbančių minimaliąją mėnesio algą (MMA) sumažėjo...

Vadyba
2019.03.14
Įmonių investavimo patirtis: kokių klaidų nekartoti Premium

Nors tikimasi, kad investicijos truktelės bendrovės rezultatus aukštyn, verslo praktika rodo, jog kartais net...

Vadyba
2019.03.14
Atnaujinta VGTU studijų programa kvies inžinierius kurti ateities verslus Verslo tribūna 2

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pradeda esminius pokyčius studijų programose: jos suteiks ne...

Ateities miestas
2019.03.13
Didžiausi darbuotojų nerimo šaltiniai

Darbuotojai labiausiai jaudinasi dėl trijų dalykų – darbo užmokesčio, atleidimo ir persidirbimo, rodo JAV...

Vadyba
2019.03.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau