2017-02-25 12:20

Versle tėvų žodis - nebūtinai paskutinis

Kieno sprendimas geresnis, nebūtiniai lemia amžius ir patirtis.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr,
Kieno sprendimas geresnis, nebūtiniai lemia amžius ir patirtis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr,
Jei anksčiau verslininkams daugiausia galvos skausmo kėlė valdymo, plėtros ar personalo problemos, dabar dažnai prisideda dar viena – klausimas: kas perims verslą, kai įkūrėjas nuspręs atsitraukti nuo įmonės valdymo?

Kad šis dalykas tampa vis aktualesnis, pastebime klabindami verslininkus, kurie jau perėmė tėvų įkurtas įmones. Tai, kad prie bendrovių valdymo stoja naujos kartos atstovai, ypač krito į akis besilankant pas „Gazelė 2016“ regionų laimėtojus.

Pavyzdžiui, Telšių apskrities sparčiausiai augusiai Plungės bendrovei „OSS“ vadovaujantis Donatas Gibieža prie įmonės vairo stojo tada, kai vietiniai užsakymai pradėjo buksuoti ir reikėjo rasti būdų, kaip prasimušti į užsienį.

„Tėvas, kuris buvo įmonės įkūrėjas, nemokėjo angliškai, tad į pagalbą pasikvietė mane. Kadangi radome partnerių Europoje ir pradėjome ten vykdyti technologinių vamzdynų ir talpyklų montavimo darbus, buvau pagrindinis įmonėje žmogus, bendraujantis su užsakovais. Taigi, kai tėvas nusprendė atsitraukti nuo tiesioginio verslo valdymo, viską, kas vyksta įmonėje, jau išmaniau, tad perėmimas visai nebuvo sudėtingas“, – sako p. Gibieža.

Kas yra verslas, jau nuo mažų dienų suprato ir Edvinas Šniras, Šiaulių UAB „Brokmida“ akcininkas. Jo tėvai verslą įkūrė 1987 metais. Liaudies vartojimo prekių gamybos kooperatyvas Nr. 1 – taip vadinosi Nepriklausomybės priešaušryje įkurtas vienas pirmųjų privačių verslų šalyje. Vėliau jis buvo reorganizuotas į metalo apdirbimo AB „Skorpionas“, kuri prieš 10 metų tapo Šiaulių apskrities „Gazele“.

Šiemet tokį patį apdovanojimą pelnė jaunojo Šniro įkurta transporto įmonė. Dalia Šnirienė neslepia, kad sūnų tėvai kvietė dirbti jų bendrovėje, tačiau šis nuo pat mažumės buvo technikos paviliotas.

„Matyt, jau buvo pasąmonėje užprogramuota, kad jis gyvenimą susies su transportu: kai anais laikais išvažiavau į pirmąją savo kelionę į užsienį, parvežiau jam lauktuvių sunkvežimio modeliuką. Edvinas jį išsaugojo iki šiol, nors dabar jam priklauso 40 tikrų vilkikų“, – šypsodamasi pasakoja p. Šnirienė.

Nors pradinį kapitalą verslui steigti suteikė tėvai, tačiau vadybos sprendimus nuo pat pradžios priėmė sūnus. Kartais tėvams galbūt atrodydavo, kad ne taip reikėtų pasielgti, kitaip daryti, tačiau sūnus laikėsi savo krypties. Tai, jog jo įmonė tapo sparčiausiai augusi visame regione, įrodo, jog jaunoji karta sugeba verslo viziją paversti stipria bendrove.

52795
130817
52791