Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kava kainuoja mažiau negu byla

Publikuota: 2018-02-27
Ligita Ramanauskaitė, advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Lietuvoje, sako, jog į inovavimo procesą įtraukus teisininką galima išvengti išlaidų, kurių atsiranda pažeidus teisės aktus. (Ryčio Galadausko nuotr.)
Ligita Ramanauskaitė, advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Lietuvoje, sako, jog į inovavimo procesą įtraukus teisininką galima išvengti išlaidų, kurių atsiranda pažeidus teisės aktus. (Ryčio Galadausko nuotr.)

Kai inovacija verslo buliui tampa raudona skraiste, į kurią sutelkiamas visas dėmesys ir energija, lengva pamiršti teisinius aspektus. Ligita Ramanauskaitė, advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Lietuvoje, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad novatoriškiems užmojams kelio nepastotų Temidė.

Šiais laikais inovacijomis kur kas dažniau tampa ne nauji produktai, o tam tikri technologiniai pokyčiai arba naujos paslaugos bei verslo valdymo būdai. Lietuvoje taip pat akivaizdi tendencija, kad patentine apsauga dažniausiai rūpinasi universitetai, o verslas labiau orientuojasi į verslo idėjų  realizavimą siekiant pelno, o ne popierių sutvarkymu. Anot p. Ramanauskaitės, vertinti teisinį klimatą būtina nuo pirmųjų žingsnių, į jį svarbu atsižvelgti priimant sprendimą, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis inovuoti verslą ar verslo siūlomą produktą, nepaisant to, kuriai inovatyvaus verslo kategorijai priklauso įmonė.

„Daugiausia įtakos kuriant inovacijas turi ekonominiai aspektai. Privalu išsamiai ištirti rinką ir įvertinti, ar joje išties egzistuoja konkrečios inovacijos poreikis, ar verslas šio poreikio dar nėra užpildęs. Išsiaiškinus, kad rinkoje jau siūlomas panašus į ketinamą sukurti produktą, svarbu užsitikrinti, kad išlaikysite originalumo kriterijų. Visgi, svarbu atsižvelgti į teisės aktų pasikeitimus, ypač jeigu jie sukuria inovacijoms palankesnes sąlygas, apibrėžia naujas teisinės apsaugos galimybes ar, pavyzdžiui, numato finansavimo mechanizmus inovacijų kūrėjams, - įvardija teisininkė. - Teisė verslui pasitarnauja, kai siekiama tinkamai pasirūpinti sukurtų inovacijų apsauga, ruošiant pagrindus inovatyvaus produkto, paslaugos ar verslo modelio pateikimui rinkai“. 

Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia

Pasak p. Ramanauskaitės, bet kurį sugalvotą verslo modelį vertėtų aptarti su teisininku.

„Kuriant inovaciją, svarbu suvokti, kaip ji atrodo esamo teisinio reguliavimo kontekste. Pavyzdžiui, sugalvojote verslo modelį, kuris leidžia apeiti egzisuojančius Jūsų produkto platintojus – gal net juos paversti savo agentais. Jei neįsigilinsite į teisines subtilybes, galite pažeisti konkurencijos įstatymą, toks jūsų žingsnis gali būti traktuojamas kaip kartelinis susitarimas ir baudžiamas. Jeigu inovacija bus susijusi su asmens duomenų apdorojimu, privalu užtikrinti, kad nepažeisite duomenų tvarkymo reguliavimo įstatymų. Jeigu sukūrėte naują atsiskaitymų sistemą, turite žinoti, kad reikalingos atsiskaitymų licenzijos, o gal jūsų veikla apskritai yra licenzijuojama? Dar vienas scenarijus: sukūrėte naują mokymų programą ir ją pristatydami norite panaudoti vieno srities žinovo išleistos knygos ar internete paskleisto pranešimo dalį. Tada susidursite su autorių teisėmis, - keletą pavyzdžių pateikia ekspertė. - Net jei rizika būti nubaustam jūsų nesustabdytų, svarbu ją pamatuotai suvokti ir žinoti, ar atitinkate teisinius reikalavimus“. 

Korekcijos – mažiau skausmingos

Pašnekovė sako, kad teisinis reguliavimas paprastai yra reakcija į tai, kas jau vyksta pasaulyje. Tačiau įmonių vadovams su verslo teisininku sveika kalbėtis nuo pat pirmųjų žingsnių, ypač tais atvejais, kai inovacija rinkoje neturi analogų.

„Į gatves išriedėjus automobiliams jų eksploataciją reguliuoti imta tada, kai pasipylė avarijos. Atsiradus  kriptovaliutoms, centriniai bankai iškart pradėjo grūmoti pirštais ir šūkauti, jog tai - blogis. Bet paskui, nurimo, gurkštelėjo šalto vandens ir ėmėsi procesą reguliuoti. Lietuvoje irgi netyla kalbos apie kriptovaliutų leidimą. Neseniai intensyviai diskutavome su technologijų kompanija, kuriai turėjome atsakyti, kokios galimos rizikos kriptovaliutą išleidus Lietuvoje ir kaip realiai vyksta pats procesas: ar įmonė iš kriptovaliutos pirkėjų turėtų imti paskolą, ar turėtų išleisti vertybinius popierius, o gal didinti įstatinį kapitalą? Kaip kategorizuoti tolimesnius veiksmus ir kokie žingsniai būtų laikomi nusikalstamais pagal Lietuvos teisę?“, - keletą nepramintu keliu einančiam verslui kylančių klausimų užduoda specialistė.

Ji pabrėžia, kad svarbi įmonės veiklos geografija ir joje galiojančios teisinės normos.

„Vežėjų paslaugas teikiantis „Uber“ populiarėja Lietuvoje, tačiau įstatymiškai uždraustas Danijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje. Tai tik vienas pavyzdys, kodėl pradedant inovuoti, taip pat siekiant, kad produktas ar paslauga įsitvirtintų kitose rinkose, reikia įvertinti tų šalių įstatymus. Pasirinkti alternatyvų veikimo būdą ar pakoreguoti produktą gerokai pigiau, negu dorotis su problema, jei teisės aktus jau pažeidėte“, - perspėja p. Ramanauskaitė. 

Popierizmas – neįdomu, bet gelbėja

Verslo modelio inovavimas – slidus procesas jau vien dėl to, kad tokių naujovių neįmanoma tiesiog užpatentuoti, jas lengva nukopijuoti. Ekspertė vertina, kad sąmoningumo, skatinančio vagysčių prevenciją, įmonės demonstruoja vis daugiau, tačiau ne visose srityse.

„Nuo vagysčių bendrovės saugosi aktyviau, tačiau inovatyvios įmonės, kurios dažniausiai būna veržlios ir jaunos, linkę apleisti biurokratinę verslo pusę ir gana vangiai dokumentuoja inovavimo procesą – juk tai neįdomu, net skamba nuobodžiai. Tačiau inovacijos neatsiejamos nuo kūrybinio darbo. Kūrybingus žmones kur kas sudėtingiau išlaikyti įmonėje nei tuos, kurie stovi prie staklių. Ryšių ekonomikoje labai sunku pajusti, kaip tavo žmonės, ketinantys išsinešti tai, ką iki šiol kūrėte, į ką investavote, tampa svetima komanda, - konstatuoja pašnekovė. – Šiais laikais technologijos – ne stalas, ne kėdė ir ne popierių šūsnys. Dabar net kompiuterių nereikia vogti, pakanka prie jų prisijungti nuotoliniu būdu. Todėl neturint teisinio pagrindo labai sunku įrodyti, kad tai, kas paimta, iš tiesų priklauso jums“.

Šiuo atveju įmonė turi įvertinti rizikas ir apsvarstyti, kokios priemonės padėtų apsisaugoti nuo tokios neteisėtos konkurencijos.

„Svarbūs trys aspektai: technologinis (prieiga prie informacijos, galimybė kopijuoti inovacijos pagrindą sudarančią informaciją ar technologiją), teisinis (sutartys tarp partnerių arba nekonkuravimo susitarimai su darbuotojais, įmonės vidinė dokumentacija) ir komunikacija tarp komandos narių (vertybių atskleidimas, susitarimų nustatymas ir laikymasis)“, - teigia p. Ramanauskaitė.

Nusprendus vystyti naujus produktus ar paslaugas, apskritai nuo pat pradžių rekomenduojama atsakingai rinktis komandos narius.

„Nesusiviliokite galimybe į komandą priglausti asmenį, kuris inovuotų pasitelkęs kitoje bendrovėje naudotas technologijas. Tokie “palengvinimai” jums gali kainuoti reputaciją ir pareikalauti lėšų teisminiams procesams“, - perspėja teisininkė. 

Kai originalios idėjos neturi

O galbūt atsidūrėte priešingoje barikadų pusėje? Juk galima kurti inovacijas, tačiau galima tiesiog stebėti rinką ir geriausias inovatyvias praktikas taikyti savo įmonėje. Kokie teisiniai veiksmai yra privalomi, kad tokia, iš pažiūros, taiki iniciatyva, netaptų teisiniu ieškiniu?

„Gyvename informacijos amžiuje, tad pasisemti idėjų iš inovacijų kūrėjų ir šias idėjas panaudoti kuriant savo, originalų produktą, nėra neteisėta. Jeigu renkatės kelią naudoti jau sukurtą inovaciją, svarbu gauti inovacijos kūrėjo ar jo teises turinčio asmens sutikimą. Dažnu atveju tai reiškia, kad privalėsite sudaryti licencinę ar kito tipo sutartį, ir sumokėję sulygto dydžio atlyginimą galėsite inovaciją naudoti“, - pasakoja p. Ramanauskaitė.

***

Smulkusis ir vidutinis verslas kruopščiai skaičiuoja papildomas išlaidas, todėl kartais gali pasirodyti, kad teisininko konsultacija nėra itin svarbus pirkinys. Geriausia, žinoma, kai teisininkas atlieka prevencinę funkciją, kad nereikėtų puikuotis titulu „ieškovas“ ar pašnekovas“. Visgi, p. Ramanauskaitė sako, kad būna atvejų, kai teisininko nebūtina įtraukti į visą inovavimo procesą ir susidūrus su neaiškumais užtenka pasikviesti kavos.

„Ne už kiekvieną įžvalgą sulauksite sąskaitos - kartais pakanka teisininką turėti draugų rate. Garsiai apsvarstyti ir išspręsti kazusą dažnam teisininkui yra tiesiog profesinis malonumas“, - išsikalbėti ir įsiklausyti ragina teisininkė.

infogr.am::infogram_0_09f51b36-02fb-47d4-906b-3c28f8e330c9

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IT dilema vadovui: pirkti ar samdyti Rėmėjo turinys 3

Vadovai Lietuvoje pradeda suprasti, kad verslo ir informacinių technologijų santykiai grįsti simbioze:...

2018.09.25
Kai vadovas žaidžia su ugnimi Rėmėjo turinys

Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas, yra pasakęs: „daugiausia rizikuoja tie, kas visai...

2018.09.18
Devyni pavojaus signalai smulkiajam ir vidutiniam verslui Rėmėjo turinys 8

Tarptautinės korporacijos gali skirti nemažai lėšų, kad užtikrintų, jog jų finansinė atskaitomybė tiksliai...

2018.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau