Prigimtinė paviršutiniškumo nuodėmė, arba Rusai pasmerkti atkentėti už savo elitus

Ukraina – ne tikslas, o tik priemonė „šventoje“ kovoje prieš Vakarus

Natalijos Kolesnikovos (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Dar nesibaigus 2024 m., patys rusai konstatavo rūškaną statistiką apie reikalus tėvynėje. 2024-ieji tapo ypač „nepaprastieji“ – Rusiją niokojo potvyniai, gaisrai, sausros, technogeninės avarijos, į jos teritoriją (Kursko sritį) įžengė karas. Regioninio ar federalinio masto nepaprastosios situacijos (NS) skelbtos 43-uose regionuose, juose gyvena apie 72 mln. žmonių (49 proc. gyventojų).

„Novayagazeta.eu“ skaičiavimu, nuo 2024 m. sausio iki spalio Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose skelbtos bent 59 NS, pusantro karto daugiau nei 2023 m. (37 NS) ir daugiausia nuo 2009-ųjų, kai tokius duomenis ėmė publikuoti Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Kukliausiais vertinimais, žala viršijo 100 mlrd. rublių.

Potvynis Orenburge nuniokojo apie 14 tūkst. namų, nukentėjo virš 37 tūkst. žmonių, stichija „nuplovė“ apie 40 mlrd. rublių. Ankstyvos šalnos liepą pakenkė želdiniams (daugiausia grūdinių kultūrų) daugiau kaip milijono hektarų plote ir privertė skelbti regioninę NS 10-yje Rusijos regionų. Ypač rugpjūtį šalį siaubė gaisrai – ugnis siautėjo, oficialiais duomenimis, 13,7 mln. hektarų, o pasak ekologų, 16 mln. hektarų plote. Vien iš Kursko srities rusai dėl karo veiksmų evakavo virš 150 tūkst. gyventojų. Ir taip toliau.