Kai elitas tyli – valstybė ritasi tyliai 

Pažvelgus giliau, kai pabandai įvertinti kryptį, kur link eina mūsų valstybė (ir ar iš viso mes tą kryptį turim?), kas lemia mūsų valdžios vis dažnesnius ir didesnius nuopuolius, augančią takoskyrą tarp valdžios ir visuomenės, vis dažnesnes teisės ir teisingumo atsiskyrimo apraiškas, įvairaus lygio valdžių laiku nepadaromus sprendimus, tenka pripažinti, kad išmintis ir atsakomybė iš šios valstybės jau seniai iškeliavo nežinoma kryptimi.  

Įžengdami į rudens laikotarpį kažkas skaičiuoja viščiukus, kažkas šiuometinį derlių, o mes vėl skaičiuosime mūsų valstybės skaudulius... Ir tai daryti reikia. Priminsiu mūsų filosofo, signataro ir mano dėstytojo Bronislovo Kuzmicko žodžius: „Į negatyviuosius reiškinius valstybėje iki tam tikro laiko galima žiūrėti gana ramiai, žinant ir guodžiantis, kad panašiai yra ir kitose vadinamosiose „atgimstančių demokratijų“ šalyse. Atėjus laikui – demokratiškai pilietiškai sureaguoti.“ Ar reaguojame? Labai vangiai ir infantiliai.