Referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyko, bet pritarė mažiau negu pusė piliečių
Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1.396.828 arba 59% rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1.11.140 arba 73,9% balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2.385.234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1.192.617 rinkėjų balsų.
[infogram id="a609580a-7ffd-4e8a-aa33-c74e7d790351" prefix="xlq" format="interactive" title="Referendum rezultatai 2024 m."]
2019 m. surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956.564 arba 72,35% balsavusiųjų.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino ją nesuprantama.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
