Metai, neleisiantys nuobodžiauti

Publikuota: 2019-01-02
„Sipa“/ „Scanpix“ nuotr.
„Sipa“/ „Scanpix“ nuotr.
Redakcijos nuomonė

Peržengus 2019-ųjų slenkstį pranašauti galima daug ką, tačiau tik laikas iš tikrųjų patvirtina arba paneigia ir drąsiausias, ir atsargiausias prognozes. Vis dėlto kai kurie įvykiai jau numatyti šių metų kalendoriuje ir jie vienaip ar kitaip gali pakoreguoti mūsų tikrovę – ir Lietuvoje, ir pasaulyje.

Lietuvos politikos padangėje šiemet keli itin svarbūs įvykiai, kuriems pradėta ruoštis jau praėjusiais metais. Tai – rinkimai savivaldybėse, o vėlyvą pavasarį laukia, ko gero, didžiausias metų iššūkis – rinksime naują prezidentą ar prezidentę. Ir tuo pačiu metu formuosime naują europarlamentarų iš Lietuvos būrį.

Rinkimų kampanija dėl valdžios vietų savivaldybėse jau vyksta senokai ir vyksta gana audringai – pavyzdžiui, merų vietas besistengiantys išsaugoti miestų ir rajonų vadovai žarsto pažadus padaryti tai, ko nespėjo per dabartinę savo kadenciją. Tik kodėl jie to nespėjo, dorai nepaaiškina nė vienas jų. O naujieji pretendentai kritikuoja buvusiuosius ir nesibodi dalyti kur kas riebesnių dangiškosios manos pažadų.

Panašios aistros mezgasi ir prasidėjusiame būsimo šalies vadovo ar vadovės rinkimų maratone. Visi jo dalyviai – naujokai, dar nė sykio neužkariavę Lietuvos prezidento sosto. Tiesa, kai paaiškės visų politinių partijų „pasiuntiniai“, gali būti, kad kovoje dėl penkmečio S. Daukanto aikštėje susirungs ir tokių batalijų veteranai, jau kadaise mėginę laimę prezidentinėje rinkimų loterijoje. O kol kas klausomės jau pasigarsinusių pretendentų vizijų, viešumoje matomų debatų „temperatūra“ dar kaip reikiant neįšilo. Nenuostabu, jei ji ims kaisti jau artimiausiu metu, galbūt kai išvysime visą kandidatų „meniu“. Tada galėsime išgirsti ir apie pieno upes su kisieliaus krantais, ir apie būtas ir nebūtas „kolegų“ nuodėmes etc. O kaipgi kitaip, tokia jau yra „tradicija“ – sena, kaip ir rinkimus sugalvojęs pasaulis.

Rinkimai šiemet vyks ir Ukrainoje, šalyje, kurios pasirinktas eurointegracinis kursas turės išlaikyti naujus išbandymus. Ukrainos piliečiai rinks ir šalies prezidentą, ir naujos sudėties parlamentą. Tarp kandidatų užimti šalies vadovo postą minimi ir galimai Kremliaus remiami politikai, todėl šaliai, kuriai ramybės neduoda Rusijos karinė agresija, pasirinkimas gali būti itin lemtingas.

Rinkimai šiemet įvyks ne vienoje didelėje besivystančioje valstybėje – Argentinoje, Indijoje, Indonezijoje, PAR ir kt. Rinkimų rezultatai šiose šalyse gali atsiliepti rinkos stabilumui. Kaip, beje, ir baigties ženklų nerodantis prekybos karas tarp JAV ir Kinijos.

Ramybės nenusimato ir Europos rinkoje. Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) turės išnarplioti „Brexit“ suregztą galvosūkį, ir dar nežinia, kaip jo sprendimas atsilieps ir pačiam Senajam žemynui, ir su juo atsisveikinti sumaniusiam Ūkanotajam Albionui. Iki JK pasitraukimo iš ES liko trys mėnesiai, tačiau vis dar tvyro nežinomybė – pasak Tado Povilausko, SEB banko vyriausiojo ekonomisto, kol kas nėra paguodžiančių ženklų, kurie rodytų, kad kovo 30 d. neprasidės chaosas JK pasienyje. „Racionalus protas garsiai šaukia, kad vienoks ar kitoks laikinas sprendimas, sušvelninantis prekybos apribojimus po „Brexit“ net ir JK pasitraukus iš ES be jokio susitarimo, turėtų būti, tačiau istorija vėlgi moko, kad reikia ruoštis blogiausiam scenarijui“, – teigia jis.

Jei „Brexit“ įvyks be susitarimo, Didžiosios Britanijos BVP iki 2030 m. susitrauks 7%, palyginti su tuo, koks jis galėtų būti, jei šalis liktų ES nare. Analitikai yra išnarstę visus galimus scenarijus ir atrodo, kad nė vienas jų, išskyrus susitarimą, nėra optimistinis.

Metai tik įsisuka, pasaulis pradėjo 2019-ųjų atskaitą. VŽ nuomone, Lietuvoje jie nebus nuobodūs – nors įžengėme į audringus ir sunkiai prognozuojamų rinkimų metus, šalies ekonomika vis dar žada augti. Paklausykime ekonomistų, bylojančių, kad geriausiai, kaip visada, seksis tiems, kurie greičiausiai reaguos į besikeičiančią situaciją, bus konkurencingi rinkoje, kurs ir naudos inovacijas bei elgsis atsakingai. Sveikas ir šaltas protas – geriausias patarėjas, apsaugantis nuo neapgalvotų sprendimų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau