Viktoras Pranckietis Lenkijos Seimui: esame vienoje valtyje

Ypatingas dėmesys ekonomikai

Ketvirtadienį Varšuvoje su oficialiu vizitu viešintis p. Pranckietis Lenkijos Seimo posėdyje perskaitė netrumpą kalbą apie Lietuvos ir Lenkijos santykius. Dalis jos buvo perskaityta lenkiškai.

Kalboje daug dėmesio skirta dvišaliam ekonominiam bendradarbiavimui. Ponas Pranckietis pabrėžė, kad Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija įgyvendina svarbius regionui energetinės ir transporto infrastruktūros projektus – jau kelerius metus veikia elektros tiltas „LitPolLink“, per kurį numatoma iki 2025 m. įgyvendinti Baltijos valstybių energetinių sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą, vykdoma ir, tikimasi, iki 2021-ųjų bus užbaigta dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyba.

„Vertiname Lenkijos poziciją dėl Baltarusijoje, Astrave, prie pat Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės. Šis objektas potencialiai gali kelti grėsmę visam regionui. Pernai Lietuva įstatymu reglamentavo būtinąsias priemones, kad į šalies elektros energijos rinką negalėtų patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Tikimės, kad ir Lenkija ateityje neimportuos energijos iš nesaugios Astravo atominės elektrinės“, – sakė p. Pranckietis.

Jis taip pat pareiškė tikįs, kad Lenkijos bei trijų Baltijos šalių vyriausybės „padarys viską, kad kuo greičiau būtų įgyvendinti svarbūs regionui infrastruktūros projektai „Via Baltica“, „Via Karpatia“ ir „Rail Baltica“. Lietuvos Seimo vadovo teigimu, taip pat yra „potencialas plėtoti „trijų jūrų“ valstybių bendradarbiavimą siekiant geresnės Baltijos jūros, Adrijos jūros ir Juodosios jūros regionų transporto ir energetikos infrastruktūros plėtros“.

Savo kalboje p. Pranckietis paminėjo ir Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ veiklą bei investicijas Lietuvoje: „Ypač vertiname patikimų Lenkijos bendrovių atėjimą į Lietuvą ir jų svarų indėlį į Lietuvos ekonomikos raidą. Esu įsitikinęs, kad geranoriškas abipusis bendradarbiavimas atveria visas galimybes tvarių sprendimų paieškai.“

Lenkų verslas paragintas ir toliau investuoti į Lietuvos ekonomiką, kurioje yra sukurtos „patrauklios investicinės sąlygos ir kitos bendradarbiavimo galimybės“.

Narystė ES ir NATO svarba

Seimo pirmininko kalboje nemažai dėmesio skirta abiejų šalių narystei Europos Sąjungoje ir NATO. Ponas Pranckietis paragino nepaisant „Brexit“, nelegalios migracijos bei kitų iššūkių prisidėti stiprinant ES, užtikrinant jos gyvybingumą ir jos vertybių apsaugą ateityje.

Jis pasisakė ir už Rytų partnerystės programos plėtrą, ypač strategiškai svarbios Ukrainos atžvilgiu. „Lietuvos Seimas yra parengęs Europos planą Ukrainai. Labai prašytume jį palaikyti“, – sakė Lietuvos Seimo vadovas.

„Su Lenkija esame „vienoje valtyje“ saugumo ir geopolitine prasme. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, vykdomas karinis ir politinis Ukrainos Donbaso destabilizavimas, parama separatistams radikaliai pakeitė saugumo padėtį Vidurio ir Rytų Europoje. Akivaizdu, kad NATO yra pagrindinė saugumo garantija. Tuo pačiu turėtume kartu siekti, kad nebūtų dubliuojamos NATO ir ES veiklos. Būtina įgyvendinti NATO Varšuvos aukščiausio lygio susitikime priimtą NATO ir ES bendradarbiavimo deklaraciją“, – pridūrė jis.

Lietuviškų mokyklų problemos

Kalboje skirta dėmesio ir tautinėms bendrijoms: „Lietuvos lenkai ir Lenkijos lietuviai yra neįkainojama mūsų visuomenių vertybė. Lietuva nuo seno garsėja kaip daugiatautė šalis, puoselėjanti įvairių tautų, tikėjimų ir etninių grupių sugyvenimą ir toleranciją. Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, žinoma, neskaitant Lenkijos, kurioje lenkų tautybės asmenims užtikrinamas švietimas lenkų kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos.“

Tačiau, pasak p. Pranckiečio, abiejose šalyse svarbus geras valstybinės kalbos žinojimas. Seimo pirmininkas sakė, kad lenkų jaunimas Lietuvoje gerai moka lietuviškai, o lietuviai Lenkijoje – lenkiškai. „Tai yra didelis mūsų valstybių švietimo sistemų pasiekimas. Svarbu ir tai, kad Lietuvos lenkai yra socialiai ir politiškai aktyvūs mūsų visuomenės nariai. Savo ruožtu kreipiuosi į jus, Lenkijos parlamentarus, prašydamas konstruktyviai spręsti lietuvių bendruomenės Lenkijoje keliamus klausimus dėl lietuviškų mokyklų“, – sakė lietuvių politikas.

Ponas Pranckietis yra tik trečiasis Lietuvos Seimo vadovas, sakęs oficialią kalbą Lenkijos parlamente. Česlovas Juršėnas tai darė 1993 m., o 1997 m. – tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Seimo pirmininkas Lenkijoje vieši Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.