Hollande‘o kampanija prieš „Islamo valstybę“: kalbina ir JAV, ir Rusiją

Publikuota: 2015-11-23
Vladimiras Putinas siekia pademonstruoti, kad Rusija dabar – svarbiausia Prancūzijos partnerė. Theo Duval („Xinhua“ / „Scanpix“) nuotr.
Vladimiras Putinas siekia pademonstruoti, kad Rusija dabar – svarbiausia Prancūzijos partnerė. Theo Duval („Xinhua“ / „Scanpix“) nuotr.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as šią savaitę susidėliojo įtemptą darbotvarkę, kurios tikslas – sumegzti vientisą kovos su „Islamo valstybe“ koaliciją, į kurią, su tam tikromis sąlygomis, bandoma įtraukti ir Rusiją.

Pirmadienį Paryžiuje p. Hollande‘as priėmė Davidą Cameroną, Jungtinės Karalystės premjerą.

Antradienį Prancūzijos lyderis vyksta į Vašingtoną, kur susitiks su Baracku Obama, JAV prezidentu. Trečiadienį, vėl Paryžiuje – susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pagaliau ketvirtadienį – p. Hollande‘o kelionė į Maskvą, pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Ponas Cameronas pareiškė, kad „visas pasaulis telkiasi“ prieš „Islamo valstybę“. Jis patikino manąs, kad Jungtinė Karalystė turėtų prisijungti prie antskrydžių Sirijoje, tačiau šiam sprendimui turės pritarti parlamentas, skelbia BBC.

Koalicija ar valstybių rinkinys?

„Iki kokio lygio visa tai gali veikti kaip koalicija, o ne tiesiog valstybių rinkinys – šiuo metu tebėra neaišku. Ar Rusija sutiks, kad taikiniai turi būti bendrai suderinti? Man tai atrodo labai menkai tikėtina“, – agentūrai „Bloomberg“ komentavo Francois Heisbourgas, Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto vadovas.

Jungtinės Valstijos oficialiai tikina, kad neketina koordinuoti karinių veiksmų Sirijoje su Rusija – bent jau tol, kol Putinas neatsisakys paramos Basharo al-Assado režimui.

Prancūzija, kaip ir Jungtinės Valstijos, siekia nušalinti iš valdžios Assadą. Paryžius taip pat pareiškę esąs linkęs bendradarbiauti su Rusija, jei šis bendradarbiavimas baigtųsi politiniu procesu, kuris pasibaigtų Assado pasitraukimu.

Rusijos įsitikinimu, JAV ir Prancūzija neturi daug pasirinkimo.

„Nereikia būti ypatingu ekspertu, kad suvoktum – nėra alternatyvos koordinavimui ir bendradarbiavimui. Paprasčiausiai nėra. Praradome daug laiko ir daug žmonių“, – Rusijos televizijai komentavo Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Dmitrijus Medvedevas, Rusijos premjeras, priekaištavo Jungtinėms Valstijoms, kad šių susitelkimas į Assado režimą leido suklestėti „Islamo valstybei“.

„Islamo valstybės“ sustiprėjimas tapo įmanomas iš dalies dėl „neatsakingos“ JAV politikos, kurios pagrindas – sutelkti jėgas prieš Assadą, o ne suvienyti pajėgas prieš terorizmą, Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre kalbėjo p. Medvedevas, jį citavo „Interfax“.

Vis dėlto Vakarų lyderiai tampa vis optimistiškesni dėl Rusijos kurso Sirijoje. Jeanas-Yvesas Le Drianas, Prancūzijos gynybos ministras, sekmadienį Prancūzijos žiniasklaidai teigė, kad Rusija keičia poziciją Sirijoje. Ministras pripažino, kad, siekiant su šaknimis išrauti „Islamo valstybę“, prireiks sausumos pajėgų.

„Pergalei, „Islamo valstybės“ sužlugdymui, reikia sausumos pajėgų. Nebūtinai Prancūzijos“, – „Financial Times“ citavo p. Le Drianą.

Putino vaidmuo

Jungtinės Valstijos suvokia, kad turės pateikti Prancūzijai kokį nors pasiūlymą dėl bendro fronto prieš „Islamo valstybę“, tačiau, turint galvos Vašingtono nepasitikėjimą Putinu, tai nebus lengva užduotis, teigia JAV administracijos pareigūnas, cituojamas „Bloomberg“.

Manoma, kad geriausiu atveju p. Obamos administracija gali viešai pasveikinti Rusijos antskrydžius, nukreiptus prieš „Islamo valstybę“ ir neformaliai susitarti su Rusija dėl džihado ekstremistų kontroliuojamų teritorijų bombardavimo.

Tačiau apie dalijimąsi žvalgybiniais duomenimis ar oficialų karinių veiksmų koordinavimą veikiausiai kalbos nebus, teigė pareigūnas.

Kitos ES šalys perspėja, kad reikia užkirsti kelią Putinui, kuris dabar mėgina pasirodyti esąs svarbiausias Prancūzijos sąjungininkas.

„Jei leisime Putinui iškilti kaip tikram Prancūzijos sąjungininkui, tai bus Europos pabaiga. Tai – grėsmė, ir tai vyksta“, – teigė Enrico Letta, buvęs Italijos premjeras.

Ponas Hollande‘as namuose, Prancūzijoje, šiuo metu mėgaujasi išaugusia rinkėjų parama – dabar, po 130 gyvybių nusinešusių teroro atakų Paryžiuje, ji siekia 33%, daugiausia nuo šiemet sausio.

Tačiau analitikai perspėja, kad Prancūzijos lyderis turėtų atsargiai naudoti karo retoriką.

„Labai lengva paskelbti karą prieš „Islamo valstybę“, tačiau tam reikia ir kruopštaus planavimo bei analizės, kad būtų išvengta „masinės karinės eskalacijos“, komentavo Anthony Cordesmanas, Strateginių studijų centro Vašingtone vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau