ES paramos pamokos, arba kokie laukia pokyčiai

Publikuota: 2015-10-19
Karolis Smaliukas, „Glimsted“  vyresnysis teisininkas, advokatas. Bendrovės nuotr.
Karolis Smaliukas, „Glimsted“ vyresnysis teisininkas, advokatas. Bendrovės nuotr.
Advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotasis partneris, advokatas

2015 m. baigiasi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio projektų įgyvendinimas. Tuo pačiu eina į pabaigą ir 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos laikotarpio pasirengimo etapas. Taigi, jau galima įvertinti išryškėjusius projektų finansavimo ir vertinimo pokyčius.

Pakankamai skirtumų

Nors visi naujojo 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpio projektus reglamentuojantys esminiai teisės aktai priimti ir jau galioja ne vieną mėnesį (pavyzdžiui, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės įsigaliojo jau prieš metus – 2014 m. spalį), kaip rodo praktika, daugelis potencialių projektų vykdytojų su minėtais teisės aktais tiesiogiai susiduria tik tuomet, kai jau kyla sunkumų.

Projektų vykdytojų patirtis daugeliu atveju remiasi ankstesniojo laikotarpio žiniomis. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais egzistuoja pakankamai pastebimų ir reikšmingų skirtumų. Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, jog 2014–2020 m. ES fondų lėšos ir jų panaudojimas bei investavimas yra orientuojamas labiau ne į „paramos panaudojimą“, o į rezultatus, kuriuos leidžia pasiekti šios investicijos.

Su tuo iš dalies susijęs ir gerokai pagausėjęs projektų atrankos teisinis reglamentavimas, kuris tapo gerokai išsamesnis, daugiau dėmesio skiriama efektyviam projektui įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimui. Praėjusiame, 2007–2013 m., laikotarpyje didesnis dėmesys būdavo skirtas pasiekti vienus ar kitus fizinius parametrus (tarkime, sukurti atitinkamą infrastruktūrą), o infrastruktūros valdymas, išlaikymas ir investicijų į jos sukūrimą efektyvumas tam tikra prasme tapdavo antraplaniu veiksniu.

Teks grąžinti

Tikslas orientuotis į rezultatus atsispindi ir projektų kontrolės mechanizme bei projektų vertinime. Žinoma, neefektyviai panaudojus lėšas atsakingos institucijos turėjo teisę inicijuoti pažeidimo tyrimą, tačiau naujuoju laikotarpiu šiems rodikliams ir jų kontrolei dabar skiriamas žymiai didesnis dėmesys.

Šįkart detaliai aprašomi rodiklių nukrypimų atvejai, kai turi būti mažinamas arba visai sugrąžinamas projektui skirtas finansavimas, o tai gali būti padaryta ir nepaisant sumažėjusių veiklos mastų. Be to, numatoma, kaip tokiais atvejais turėtų būti apskaičiuojamas grąžintinas finansavimo dydis.

Ar palengvės verslui?

Kitas svarbus aspektas – naujuoju teisiniu reglamentavimu yra siekiama supaprastinti projektų įgyvendinimo administravimą.

Vienas to pavyzdžių – siekiama pereiti prie didesnio elektroninių duomenų naudojimo. Iki šiol tarp institucijų ir projektų vykdytojų kartas nuo karto kildavo ginčų dėl elektroniniais kanalais pateiktų duomenų atitikimo Viešojo administravimo įstatymui. Tikėtina, kad ankstesniojo laikotarpio patirtis sukurs prielaidas išvengti ginčų dėl tokių formalumų.

Apskritai, nepaisant dviejų laikotarpių teisinio reglamentavimo skirtumų, ankstesnio laikotarpio patirtis – tiek teigiama, tiek neigiama – reikia tikėtis, pravers tinkamai įgyvendinant ir naujojo laikotarpio projektus. Tarkim, vengiant galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Panašu, kad projektų vykdytojai pamažu įsisavino, jog būtina – jei tik yra galimybių – ištaisyti viešųjų pirkimų pažeidimus bei pakartotinai pirkimus atlikti tinkamai, kadangi priešingu atveju gresia dalies ar viso finansavimo grąžinimas. Žinoma, šioje vietoje papildomu iššūkiu taps nuo 2016 metų balandžio įsigaliosiantis Viešųjų pirkimų įstatymų taikymas ir naujos praktikos susiformavimas šiek tiek užtruks.

Gera pradžia – pusė darbo

Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad projektų vykdytojai jau rengia paraiškas naujam finansavimui arba intensyviai tam ruošiasi, būtų labai tinkamas metas ankstesnio laikotarpio patirties kontekste įsisavinti esminius pokyčius ir praėjusio laikotarpio klaidas. Tai prisidėtų prie tinkamų investicinių projektų rodiklių parinkimo bei sėkmingesnio projektų įgyvendinimo.

O kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo.

Karolis Smaliukas yra „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokatas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau