2030-ieji Lietuvoje: dirbančių 26% mažiau, pensininkų – 23% daugiau

Publikuota: 2015-12-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Gyventojų Lietuvoje ir toliau mažėja: nerimą ypač kelia prognozės dėl darbingo amžiaus žmonių skaičiaus kritimo, rodo demografinis tyrimas. Vienintelė pozityvi tendencija – kaip niekad sparčiai augantis atvykstančiųjų skaičius.

Po penkiolikos metų Lietuvoje turėtų likti 2,5 mln. gyventojų – 14% mažiau nei dabar. Darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti apytikriai ketvirtadaliu, o pensinio - išaugti kiek daugiau nei penktadaliu, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymu atliktas tyrimas.

Darbingo (15-64 metų) amžiaus gyventojus skirstant penkerių metų intervalais matyti, kad daugiausia darbo jėgos šiandien turime 50-54 metų amžiaus grupėje. Tad po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60-64 metų amžiaus, rašoma LNTPA pranešime.

2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skaičius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5.200 iki 24.300) dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiose Lietuvos miestuose. Tačiau daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų.

„Lietuvoje vykstantys procesai nėra išimtis, sensta, traukiasi ir ties miestais koncentruojasi visa Europa. Tačiau mūsų šalyje tai vyksta gerokai didesniais tempais. Matydami, kaip smarkiai sumažės jaunų žmonių skaičius, turime keisti kelis dalykus: pirmiausia savo suvokimą, kad esame pigios, nors ir kvalifikuotos darbo jėgos šalis. Turime tapti verslių, kūrybingų žmonių šalimi. Tam reikia keisti išsilavinimo sistemą, jau mokyklose skatinti verslumą, kūrybinį mąstymą ir nudirbti darbus, kurie reikalingi verslo aplinkai gerinti”, - pranešime cituojamas Robertas Dargis, LNTPA pirmininkas.

2030-aisiais 40% mažės jaunuolių skaičius 25 - 29 metų amžiaus grupėje, tiek pat trauksis ir 30 - 34 metų grupė. O 65 - 69 metų amžiaus gyventojų skaičius padidės 27%.

Pasitvirtinus prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyvens 1,44 mln. darbingo (15-64 metų amžiaus) žmonių ir apie 670.000 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.

infogr.am::infogram_0_demografija-85303

2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skaičius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5.200 iki 24.300) dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiose Lietuvos miestuose. Tačiau daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų.

Blogėjant demografinei situacijai, 2015 - 2030 m. Klaipėda turėtų trauktis apie 5%, didesnis neigiamas pokytis turėtų būti stebimas kituose didžiuosiuose miestuose – Kaune, Panevėžyje bei Šiauliuose (13 - 16%). Išimtis - Vilniaus m. sav., kur numatomas 9% gyventojų skaičiaus padidėjimas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PVM grobstymas ES sukuria 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio neturėtų būti  Premium

Skaičiuojama, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka turi 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio apskritai...

Finansai
2020.01.09
Baltijos šalių dujininkai ėmė raikyti Suomijos rinką Premium 3

Suomijos gamtinių dujų sektorius 2020 m. sutiko radikaliais pokyčiais. Sausio 1 d. atsivėrusi Suomijos...

Pramonė
2020.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau