Kinijos pripažinimas rinkos ekonomika ES kainuos šimtus milijardų

Publikuota: 2015-10-04
Nuogąstaujama, jog Kiniją pripažinus rinkos ekonomika bus apribotos ES galimybės taikyti antidempingavimo priemones jos prekių importui. Tai Europos gamintojus paveiktų skaudžiai.  Toby Melville („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Nuogąstaujama, jog Kiniją pripažinus rinkos ekonomika bus apribotos ES galimybės taikyti antidempingavimo priemones jos prekių importui. Tai Europos gamintojus paveiktų skaudžiai. Toby Melville („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Rinkos ekonomikos statuso suteikimas Kinijai, kurio Pekinas tikisi jau 2016 m. gruodį, ES galėtų kainuoti 1,75–3,5 mln. darbo vietų ir 1–2% BVP.

Nors Kinija 2001 m. prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), buvo pripažinta, kad kainos Kinijoje nėra nustatomos rinkos jėgų, taigi Kinijos prekybos partnerėms buvo leista taikyti papildomus tarifus dempingavimo poveikiui pašalinti. Buvo manoma, kad per 15 metų situacija pasikeis. Dabar Pekinas beda pirštu į priėmimo dokumentus ir nurodo, kad rinkos ekonomikos statusas turi būti suteiktas jau kitų metų gruodį.

ES, JAV ir kitos PPO narės turės apsispręsti, ar priimti tokį sprendimą.

Jeigu Kinija būtų pripažinta rinkos ekonomika, ES valstybės nebegalėtų taikyti antidempinginių importo tarifų, taigi jos produkcija, kurios kainą dažnai lemia Pekino subsidijos ir, ypač praeityje, manipuliacijos valiutos kursu, atpigs vietos gamintojų produkcijos atžvilgiu ir taip pradės šiuos stumti į pakraštį.

infogr.am::infogram_0_kinijos_rinkos_statuso_suteikimo_poveikis_es

Poveikis užimtumui ir ekonomikai

JAV analitikos centro Ekonomikos politikos instituto atliktos analizės duomenimis, pramonės produkcijos importas į ES per 3–5 metus nuo rinkos ekonomikos statuso suteikimo padidėtų 25–50%, t. y. 71–143 mlrd. Eur.

ES importas iš Kinijos per pastaruosius 10 metų ir taip augo vidutiniškai 11% per metus, o 2015 m. turėtų pasiekti beveik 360 mlrd. USD.

Ataskaitos autoriai nurodo, kad net ir tokie skaičiavimai yra gana optimistiniai. „Kalbame apie papildomus 5–10% procentinių punktų, kurie prisidėtų prie dabartinio augimo tempo, ir aš sakyčiau, kad šie skaičiavimai yra konservatyvūs. Kinija galėtų eksportuoti daug daugiau dėl savo perteklinio pajėgumo“, – konstatuoja Robertas Scottas, vienas ataskaitos autorių, jį cituoja „Reuters“.

ES rinkos užtvindymas atpigusiais gaminiais iš Kinijos ES gamybos apimtį nurėžtų 114–228 mlrd. Eur, tai sudaro apie 1–2% Bendrijos BVP.

Toks susitraukimas netruktų atsiristi į darbo rinką, dėl jo potencialiai neliktų 1,75–3,5 mln. darbo vietų, tai sudaro 0,9–1,8% bendro užimtumo. Pažeidžiamiausias, be abejo, būtų pramonės sektorius, čia atleidimas lauktų 0,779–1,559 mln. darbuotojų.

Ataskaitos autoriai taip pat nurodo, kad grėsmė kils dar bent 2,7 mln. darbo vietų importui jautriose pramonės šakose – automobilių, popieriaus, keramikos, metalo ir kt.

Daugiausia darbuotojų darbo netektų Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Tačiau ryškų poveikį, ataskaitos autorių skaičiavimu, pajustų ir Lietuva, čia iškiltų grėsmė 11–22 tūkst. darbuotojų.

infogr.am::infogram_0_poveikis_darbo_vietu_skaiciui_pagal_valstybes

Antidempinginės priemonės

Priėmus Kiniją į PPO, jos prekybos partnerėms buvo leista taikyti įvairius prekybos apribojimus, taikomus valstybėms, kurios laikomos ne rinkos ekonomikomis. Iš principo tai reiškia galimybę taikyti aukštesnius tarifus Kinijos produkcijai, kai pripažįstama, kad kaina nustatoma nesąžiningai. Papildomi tarifai eliminuoja valstybinių subsidijų poveikį kainoms.

Kinija, siekdama plėsti gamybą ir eksportą, yra teikusi įvairias subsidijas energijos ištekliams, žaliavoms, žemei įsigyti ir pan. Tai taip pat daryta daugelyje sektorių – nuo plieno gamybos iki popieriaus, stiklo ir automobilių dalių. Pekinas praeityje nevengdavo palaikyti ir dirbtinai žemo valiutos kurso, taip subsidijuodavo eksportą į ES ir apsunkindavo ES produktų galimybes konkuruoti su Kinijos gaminiais kitose rinkose.

Tokia valstybės politika, žinoma, sukėlė neigiamą reakciją į Kinijos gamintojus. 2014 m. pabaigoje ES iš viso taikė 94 antidempingines priemones, 54 jų buvo taikomos Kinijos produktams.

Dėl besočių Kinijos vyriausybės viešųjų investicijų ir įvairių subsidijų daugybė šalies pramonės sektorių susiduria su perprodukcijos problema. Kinija mielai įdarbintų šiuos perteklinius pajėgumus ES rinkoms skirtiems produktams gaminti.

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad, suteikus rinkos ekonomikos statusą, Kinijos produkcijai, kurios kainą iškreipia įvairios subsidijos arba ji tiesiog dempinguojama, nebebūtų taikomi specialūs tarifai, o šalies gamintojai galėtų nuleisti kainas nebijodami, kad prieš juos bus pradėti tyrimai.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 21 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12
Vasarį metinė infliacija kiek padidėjo

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo sudarė 2%, pranešė Lietuvos Statistikos departamentas,...

Verslo aplinka
2019.02.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau