K. Budrys: Baltarusija siekia konsultacijų URM lygiu norėdama nulaužti ES politiką
„Baltarusijos siekiai yra numanomi, kai kurie labai konkretūs ir žinomi, nes matėme tuos siekius iškeltus pokalbiuose su JAV“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Pirmas uždavinys – pakeisti, sakant tiesmukai, nulaužti Europos Sąjungos politiką, kurios ji laikosi Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu, tai yra tarptautinės izoliacijos politika ir nesikalbėjimo su režimu politika“, – kalbėjo jis.
Pasak K. Budrio, Bendrija tokios politikos laikosi dėl 2020 metais vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje, masinių žmogaus teisių pažeidimų, pagalbos Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje.
„Vien jau tai, kad išeini politiniu-diplomatiniu lygiu kalbėtis, reiškia, kad tas žingsnis jau žengtas, paskui jį ateina visi kiti žingsniai – tiek dėl Baltarusijos vietos tarptautinėse organizacijose, tiek dėl įvairių susitarimų tolesnio likimo, tiek bendrai dėl Baltarusijos vietos pasaulyje“, – sakė ministras.
„Jau matome, kaip (Aliaksandras – BNS) Lukašenka sėkmingai išnaudoja jau vykstančius pokalbius su JAV administracija“, – teigė jis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Minskas siekia, kad būtų panaikintos ir europinės sankcijos, kurios „ekonomiškai ir finansiškai jiems labai skausmingos“.
„Dėl to pasirinko Lietuvą kaip taikinį, bet nemanau, kad tai vien apie Lietuvą klausimas, tai ES klausimas“, – sakė K. Budrys.
Vežėjai turi keisti strategiją
K. Budrys sako, kad Lietuvai susigrąžinus Baltarusijoje įstrigusius daugiau nei tūkstantį vilkikų reikės diskutuoti, kaip mažinti šio verslo priklausomybę nuo valstybių, kurios gali šantažuoti Lietuvą ar daryti jai politinį spaudimą.
„Vertinant Lietuvos ir Europos ekonominį saugumą – o mes ypač pasisakom už Europos ekonominį saugumą – tai reiškia pažeidimų minimizavimą, kad jų būtų kuo mažiau. Kad kuo mažiau būdų turėtų priešininkas mus paveikti ekonomiškai, ypač šantažuoti“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Budrys.
„Lietuva padarys viską dėl savo įmonių ir jų turto, ypač kai kalbame apie tokį grubų užgrobimą“, – pridūrė jis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Baltarusijoje strigusioms transporto priemonėm grįžus bus sprendžiama, kokios yra leistinos Lietuvos priklausomybės ir kiek ji sau leis būti šantažuojama.
„Šiandien (Minskas – BNS) nori politinių derybų. Tuoj artėja vasario mėnuo, kai reikės pratęsti sankcijas Baltarusijai – gal vėl kokį turtą užgrobs ir sakys „gal jūs vetuokite tą sankcijų pratęsimą“ ir panašiai“, – aiškino K. Budrys.
Kaip rašė BNS, dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuvai uždarius pasienio punktus su Baltarusija, o šiai neišleidžiant Lietuvos vilkikų iš šalies, Minskas siekia konsultacijų užsienio reikalų ministrų lygiu.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio.
Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, Minsko režimas neleidžia vilkikams grįžti į Lietuvą.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Dėl kontrabandinių balionų spalio ir lapkričio mėnesiais stabdant Vilniaus bei Kauno oro uostų darbą buvo paveikti 36.000 keleivių planai ir atšaukti arba į kitus oro uostus nukreipti 249 skrydžiai.
