D. Trumpo užmojis deportuoti 11 mln. migrantų gali kainuoti ir 1 trln. USD

It pūga atskriejusiuose pranešimuose iš Baltųjų rūmų D. Trumpas įvedė specialiąją padėtį JAV ir Meksikos pasienyje (pokytis, kuris leidžia didesnėms kariuomenės pajėgoms būti pasienio teritorijoje) ir neribotam laikui sustabdė JAV pabėgėlių programą, sudaužydamas visų, prašančių šalyje prieglobsčio, viltis.

„Mes pradėsime milijonų ir milijonų nelegalių ateivių sugrąžinimo į ten, iš kur jie atvyko, procesą, – pareiškė D. Trumpas savo inauguracijos kalboje. – Padarysime tai tokiu mastu, kokio dar niekas nėra matęs.“

Apskritai sienos apsauga D. Trumpui yra „klausimas numeris vienas“.

Įvertinant faktą, kad JAV šiuo metu yra apie 11 mln. žmonių, neturinčių nuolatinio leidimo gyventi, masinė deportacija skaudžiai smogtų tiek šalies visuomenei, tiek ekonomikai, tiek pačios šalies savimonei.

Deportacija D. Trumpo mastais taip pat susidurtų su finansinėmis, logistikos ir teisinėmis kliūtimis kiekviename žingsnyje: migrantų identifikavimo, sulaikymo, laikymo kokioje nors įstaigoje iki galutinio teismo sprendimo ir išsiuntimo į gimtąją šalį.

Dabartinei JAV vyriausybei trūksta sistemos, įstaigų ir kai kuriais atvejai netgi teisinės galios, kad būtų įgyvendinti D. Trumpo apibūdinti veiksmai.

Amerikos imigracijos taryba – už imigraciją pasisakanti ne pelno siekianti organizacija – apskaičiavo, jog visa tai užtruktų apie 10 metų ir kainuotų JAV apie 1 trln. USD.

[infogram id="60f50165-2bed-493d-98ed-188f887b15c3" prefix="8Tg" format="interactive" title="FT: deportacija JAV Trumpas"]

„Tikrai nebus taip, kad paspaudi mygtuką, nedelsiant pradedi rinkti žmones ir siunti juos link sienos, – sako Johnas Torresas, vadovavęs Imigracijos ir muitinės tarnybai (ICE) George‘o W. Busho ir Baracko Obamos prezidentavimo metu. Šiuo metu ICE ir jos „sesei“ Muitinės ir sienos apsaugos agentūrai yra priskirta atsakomybė išsiųsti neteisėtus migrantus iš JAV. 

Imigracijos ir muitinės tarnyba yra atsakinga už jų deportavimą, Muitinės ir sienos apsaugos agentūra – išsiuntimą iš pasienio teritorijos.

Imigrantų deportavimui skirta infrastruktūra jau ir taip braška per siūles – 2024 m., dar vadovaujant Joe Bideno administracijai, Imigracijos ir muitinės tarnyba deportavo 271.464 nelegalius imigrantus (remdamasi teismo sprendimais). Tai buvo didžiausias skaičius per pastarąjį dešimtmetį. 

Daugiausia nelegalių imigrantų D. Trumpo prezidentavimo metu iš šalies buvo išsiųsta 2019 m. – 267.000.

„Idėja deportuoti po 1–2 mln. imigrantų per metus yra... siekiamybė. Greičiausiai ji yra nereali, įvertinant turimus resursus. Skaičiai negali būti dramatiškai didesni, nei jie yra dabar – bent jau kurį laiką“, – sakė Dorris Meissner, buvusi Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos, ICE pirmtakės, komisarė. Dabar ji dirba idėjų kalvėje, Migracijos politikos institute.

D. Trumpo administracija vis tiek demonstruoja pasiryžimą imtis drastiškų veiksmų, kad įgyvendintų bent jau dalį savo pažado. Pavyzdžiui, grasina pasinaudoti karo laikų senumo įstatymu, pagal kurį federalinė valdžia gali sulaikyti ir deportuoti priešiškų šalių piliečius, taip pat atverti kelią steigtis privačioms kalėjimų bendrovėms, taip išsprendžiant problemą, kur padėti dešimtis tūkstančių sulaikytųjų.

Nepaisant drastiškų priemonių, kai kurie ekspertai ir anksčiau imigracijos sistemoje JAV dirbę pareigūnai „Financial Times“ žurnalistams sakė, kad D. Trumpo ambicijos liks neišsipildžiusios.

„Mano nuomone, yra tiesiog neįmanoma pasiekti tikslą, kurį jie nusistatė – tai yra realiai pašalinti visus nelegalius migrantus, esančius JAV“, – sako Davidas Bieras, imigracijos studijų direktorius Cato instituto idėjų kalvėje.

Pirmoji kliūtis prezidento D. Trumpo komandai yra sulaikyti visus tuos žmones, kuriuos jie nori deportuoti.

D. Trumpas ir jo paskirtas imigracijos „caras“ Tomas Homanas sako, jog pirmiausia nori deportuoti visus dokumentų neturinčius imigrantus, turinčius įrašų apie kokius nors padarytus nusikaltimus. Tikėtina, kad už nusikaltimus nuteistų žmonių persekiojimas bus politiškai priimtinesnis būdas argumentuoti, kodėl jie yra deportuojami.

ICE skaičiavimais, praėjusių metų liepą asmenų, neturinčių JAV pilietybės, nubaustų už įvairius pažeidimus arba kuriems pateikti kaltinimai, buvo 662.566. Apie 15.000 iš jų tuo metu jau buvo agentūros sulaikyti.

Iš minėto skaičiaus apie 148.000 jų buvo nuteisti arba kaltinami užpuolimu, žmogžudyste, pagrobimu arba seksualine prievarta. Tačiau problema yra su „nusikaltėlio“ apibrėžimu. Iš minėtų daugiau nei 662.000 imigrantų „nusikaltėlių“ sąraše 128.000 yra bausti už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

„Jau ką ICE moka, tai moka: skirstyti į sąrašus“, – sako Johnas Sandwegas, ICE agentūrai vadovavęs B. Obamos prezidentavimo laikotarpiu. Pareigūnai žino, ko ieško, ir lengvai tai randa – prireikus jiems prieinamas ir gyvenamosios vietos adresas.

Tačiau daug sudėtingiau atrasti asmenį, kuris iš tiesų įvykdė sunkius nusikaltimus, nes tam jau tenka dirbti „tradicinį policininko darbą“, tokį kaip, pavyzdžiui, „ryšių su informatoriais užmezgimas imigrantų bendruomenėse“.

Taigi imigracijos pareigūnams tiesiog daug lengviau deportuoti žmones, nubaustus už smulkius nusikaltimus.

Žinoma, susikoncentruoti į deportavimą tų, kurie neturi teisės gyventi šalyje ir, negana to, yra nubausti ar kažkuo kaltinami, nieko nauja. Tačiau D. Trumpo administracija stiprina ir federalinį atsaką, pasitelkdama Gynybos, Valstybės ir Teisingumo departamentus. Pentagonas trečiadienį paskelbė, kad dislokuos 1.500 savo karių, taip pat sraigtasparnių ties JAV ir Meksikos siena, kas į šią teritoriją pasiųstas karines pajėgas išaugina 60%.

Prezidento patikėtinis migracijos klausimais T. Homanas taip pat sakė, jog bus daugiau vadinamųjų „šalutinių areštų“, kai imigrantai, kurių iš pradžių neplanuota areštuoti, suimami per teisėsaugos reidus.

Lucasas Guttentagas, Stanfordo teisės mokyklos profesorius, sako, kad „daugybė žmonių, kurie neturi tokio įrašo (nusikalstamos veiklos), vis tiek paklius“ į masinės deportacijos mėsmalę.

„Tai bus uždengta kamufliažu, nes jie stengiasi manipuliuoti visuomenės reakcija, teigdami, jog iš tiesų yra nusitaikę į labai konkrečią žmonių grupę. O realybė bus visiškai kitokia“, – priduria jis.

Siekiant išplėsti areštų mastą, reikės vietos (valstijų) teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo.

Pagal JAV konstituciją, federalinės valdžios įsakymai nėra viršesni nei konkrečios valstijos teisėsaugos pareigūnų. Todėl aktyviai sudaromi vadinamieji 287(g) susitarimai – pagal juos ICE perduoda imigracijos politikos vykdymą savanoriškai pasisiūliusioms valstijų ir vietos agentūroms.

[infogram id="3ee623c7-6f38-4497-a439-aaf44e106845" prefix="1oL" format="interactive" title="ft: Teisėsaugos institucijos, pateikusios paraiškas arba sudariusios 287(g) susitarimus* su ICE, pagal apygardas"]

Viename iš savo vykdomųjų įsakų, pasirašytų pirmąją darbo dieną JAV prezidento poste, D. Trumpas įsakė tokių susitarimų skaičių padidinti „iki maksimalaus teisės aktų leidžiamo lygio“.

Panašu, kad ši administracija pradeda kovą su vadinamosiomis „prieglobsčio“ įstaigomis, atsisakančiomis bendradarbiauti su federalinės valdžios imigracijos valdymo užmojais.

Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas ieškojo būdų, kaip nutraukti valstybės finansavimą vietos valdžios institucijoms, kurios laikosi prieglobsčio suteikimo politikos. Tokias jo pastangas atmetė JAV teismai. Tada JAV prezidentas atnaujino savo strategiją, prašydamas vyriausiojo prokuroro ir vidaus saugumo sekretoriaus „užtikrinti“, kad įstaigos, kurios „siekia teisėtai trukdyti federalinės valdžios teisėsaugos operacijoms, negautų galimybės naudotis federalinėmis lėšomis.“

Teisingumo departamentas turėjo paskirti dalį darbuotojų tirti tuos valstijų ir vietos pareigūnus, kurie nesutiko vykdyti „su imigracija susijusių įsakymų“, jiems gali būti pateikti kaltinimai, ką daugelis stebinčiųjų vadina menkai pridegtu grasinimu susidoroti.

Praėjusią savaitę Kapitolijaus kalvoje abu Kongreso rūmai abiems partijoms balsuojant priėmė vadinamąjį Laken Riley įstatymą. Jis pavadintas medicinos studentės, nužudytos nelegalaus imigranto, vardu. Įstatymas išplečia nusižengimų, kuriuos padaręs imigrantas gali būti nedelsiant sulaikytas ir deportuotas iš šalies, spektrą. Tarp tokių nusižengimų įtraukta žmogaus apvogimas (jam nepastebint, be smurto ar grasinimų), įsilaužimas į patalpas, vagystė iš parduotuvės, vagystė grasinant. Manoma, kad D. Trumpas greitai pasirašys šį įstatymą ir tai taptų pirmąja jo teisine pergale antrojoje kadencijoje.

D. Trumpas taip pat pasiryžo išplėsti areštus vykdančių pareigūnų įgaliojimus. Jis atšaukė rekomendacijas, nustatytas J. Bideno, kuriomis remiantis Imigracijos ir muitinės tarnybos pareigūnai negalėjo imigrantų areštuoti „jautriose vietose“ ar šalia jų – maldos namuose ar mokymosi įstaigose. Teisės ekspertai perspėja, kad toks žingsnis gali pakenkti studentų ar moksleivių lankomumui – tiesiog dėl baimės, jog mokymosi įstaigoje jie susidurs su teisėsauga.

„D. Trumpo administracija jau sėkmingai pakurstė baimę imigrantų bendruomenėse, apsunkindama kasdienybę. Pavyzdžiui, vaikų nuvedimą į mokyklą, medicininės pagalbos gavimą, meldimąsi savo maldos namuose“, – sako Elora Mukherjee, Kolumbijos teisės mokyklos profesorė.

Kyla klausimas, kokia bus reakcija į taip išaugusį areštų skaičių. Pirmosios savo kadencijos metu D. Trumpas patyrė viešųjų ryšių katastrofą paaiškėjus, jog migrantų vaikai yra atskiriami nuo savo tėvų.

Baltiesiems rūmams kyla rizika, kad naujienose ir socialinėje žiniasklaidoje vėl ir vėl sukantis nerimą keliančioms masinių areštų nuotraukoms, kuriose galbūt bus užfiksuoti ir atpažįstami konkrečių bendruomenių lyderiai, tai paskatins abiejų partijų reakciją.

J. Sandwegas, buvęs ICE vadovas, prisimena, jog eidamas šias pareigas iš Kongreso narių sulaukdavo skambučių su klausimais: „Kodėl deportuojat šį vyruką? Man jau skambinėja klebonas ir parapijiečiai.“

Ir net jeigu administracijai iš tiesų pavyktų susekti ir suimti daug daugiau nelegalių migrantų, kiltų problema – o kur juos padėti? Dešimtys tūkstančių žmonių turėtų būti kažkur laikomi, kol sulauktų galutinio imigracijos teismo sprendimo.

ICE turima infrastruktūra bet kuriuo metu gali sutalpinti 41.500 asmenų. T. Homanas pareiškė, kad reikės „mažiausiai 100.000 lovų“ siekiant JAV administracijos tikslo.

„Susidorojimas su suėmimo vietų talpumo iššūkiu bus neįtikėtinai svarbi šios dėlionės dalis“, – sako D. Bieras, Cato instituto idėjų kalvės atstovas.

Amerikos imigracijos taryba (AIC) skaičiuoja, jog, jeigu administracija tikrai nori deportuoti visus 11 milijonų nelegalių imigrantų, ICE teks pasistatyti po 216 naujų pastatų, kurių kiekvienas turės talpinti ne mažiau nei 500 žmonių. Ir taip kasmet maždaug dešimtmetį.

Sulaikytųjų apgyvendinimas greičiausiai bus perduotas privačių kalėjimų žinion. 2023 m. jie suteikė patalpas maždaug 90% sulaikytųjų, praneša Amerikos pilietinių laisvių sąjunga.

Štai kodėl dviejų didžiausių privataus kalėjimo paslaugą teikiančių JAV bendrovių akcijos po rinkimų šoktelėjo aukštyn: „GEOgroup“ akcijų vertė išaugo dvigubai, „CoreCivic“ – išaugo daugiau nei 50%.

Pelno siekiančių kalėjimų sektorius stipriai rėmė D. Trumpo rinkiminę kampaniją – ypač po to, kai šis pažadėjo atšaukti prezidento J. Bideno įsaką pamažu atsisakyti privačių kalėjimo paslaugos tiekėjų paslaugų. Savo pažadą D. Trumpas ištesėjo nedelsdamas – pirmąją savo darbo prezidento poste dieną.

„CoreCivic“, kuri šiandien sakosi turinti apie 10.000 kalėjimo lovų, teigia galinti keturgubai padidinti šių vietų skaičių maždaug per 180 dienų.

„Galime pradėti jau rytoj palaipsniui didinti savo darbuotojų skaičių, – sako Damonas Hiningeris, „CoreCivic“ vadovas. – Mes kalbamės su ICE ir kaip galėtume būti naudingi, jeigu jiems reikėtų padidinti apgyvendinamų žmonių skaičių.“ 

Žinoma, viską galima padidinti ir išplėsti, tačiau tai turi savo kainą. Amerikos imigracijos taryba skaičiuoja, jog, jei vyriausybė norėtų deportuoti visus legalių dokumentų neturinčius žmones, jiems kasmet reikėtų išleisti po 66 mlrd. USD sulaikymo vietų statybai ir administravimui.

Kiekvieno naujo tokio pastato statyba kainuotų maždaug po 36 mln. USD (34,25 mln. Eur) ir dar 48 mln. USD (45,67 mln. Eur) per metus – darbuotojams bei administravimui.

„Ilgalaikės masinės deportacijos operacijos sąnaudos, nors ir sunku tiksliai įvertinti, bus didžiulės“, – tokią išvada Amerikos imigracijos taryba pateikė savo ataskaitoje. 

Respublikonai yra pažadėję skirti apie 100 mlrd. USD sienos apsaugai ir jos kontrolės sustiprinimui – nedetalizuota, kokiam laikotarpiui bus skirta ši suma. Net jei šį planą palaimintų JAV Kongresas, įvairioms valdžios institucijoms tektų sunkiai rinkti tam reikiamus resursus – net tuo atveju, jei tam būtų pasitelktos įvairios kitos institucijos.

„Jie niekaip negali turėti tiek darbuotojų, pinigų, išteklių ir teisinių įgaliojimų, kad galėtų pasukti ir pradėti vykdyti imigracijos kontrolę ir imigrantų sulaikymus“, – sakė Jasonas Houseris, buvęs ICE personalo vadovas.

Galiausiai paskutinis dabartinės JAV administracijos laukiantis iššūkis – logistika. Asmenys, kurie turi dar neįvykdytą įsakymą dėl deportacijos, gali būti išsiųsti nedelsiant.

„Tačiau tokių yra gana nedidelis skaičius, – sako Stephenas Yale‘as-Loehris, į pensiją išėjęs buvęs Cornellio Teisės mokyklos imigracijos teisės profesorius. – Daugumai sulaikytų asmenų imigracijos teismuose bus pradėta deportacijos procedūra.“

Taigi kita naštos dalis krenta ant per mažą finansavimą turinčių, ir taip jau apkrautų imigracijos teismų, kurie gali tapti reikšminga kliūtimi D. Trumpo planams įgyvendinti.

Migracijos politikos instituto (idėjų kalvės) duomenimis, neišnagrinėtų bylų šiuose teismuose skaičius išaugo nuo 656.000 bylų 2017 finansiniais metais iki 3,6 mln. bylų 2024 finansinių metų pabaigoje.

Todėl D. Trumpas siekia visiškai apeiti imigracijos teismus. Neseniai Vidaus saugumo departamentas paskelbė naują taisyklę, kuria išplečiamas „pagreitinto išsiuntimo“ taikymo mastas. Ja remiantis galiojančių dokumentų (leidimų gyventi) neturintys imigrantai, negalintys įrodyti, kad šalyje gyvena ilgiau nei dvejus metus, išsiunčiami be teismo sprendimo.

Anksčiau ši taisyklė buvo taikoma tik asmenims, sulaikytiems maždaug 115 mylių (185 km) atstumu nuo šalies tarptautinių sausumos sienų. Dabar ji galioja visiems, sulaikytiems visur JAV.

Šis pokytis padidins nacionalinį ir visuomenės saugumą – tokiu būdu neauginant valstybės išlaidų. Jis padidins greitą imigracijos statuso nustatymą, – sakė Vidaus saugumo departamento atstovas.

D. Trumpo administracija taip pat gali susidurti su pasipriešinimu iš šalių, į kurias nori sugrąžinti migrantus. Pavyzdžiui, Kolumbija atsisakė įsileisti JAV karinius lėktuvus, gabenančius deportuojamus migrantus. Šalies atstovai pareiškė, kad asmenys turi būti parskraidinti „civiliais“ lėktuvais, su jais turi būti elgiamasi „oriai ir pagarbiai“. 
D. Trumpas į tai atsakė pagrasindamas nedelsiant įvesti 25% tarifus visoms iš Kolumbijos importuojamoms prekėms, ir Bogota iškėlė rankas į viršų.

Naujojo prezidento sukelta naujos imigracijos politikos banga netruks atsimušti ir į teisinių apribojimų sieną. Kai kurios demokratų valdomos valstijos ir už piliečių teises kovojančios organizacijos jau duoda jo administraciją į teismą.

„D. Trumpo administracija nori laikytis neteisėtos imigracijos politikos, kad išlaikytų savo masinės deportacijos pažadą ir išdraskytų (imigrantų – red.) bendruomenes, – sakė Anandas Balakrishnanas, Amerikos pilietinių laisvių sąjungos advokatas, vienas iš minėtos bylos dalyvių. – Supaprastinta išsiuntimo iš šalies tvarka suteiktų D. Trumpui „sukčiavimo kodą“, leidžiantį apeiti teisėtą procesą ir Konstituciją.“

Baltieji rūmai į klausimus apie šią iškeltą bylą neatsakė.

Demokratų valdomų valstijų generaliniai prokurorai ir kelios žmogaus teises ginančios organizacijos taip pat pateikė kelis ieškinius, kad negaliojančiu būtų paskelbtas vienas paskutiniųjų D. Trumpo įsakų, kuriuos atimama prigimtinė teisė į pilietybę. Ieškiniuose teigiama, kad tokiu įsaku pažeidžiama 14-oji JAV Konstitucijos pataisa, kurioje rašoma: „visi asmenys, gimę arba natūralizavęsi JAV... yra JAV piliečiai“. Šis įsakas jau buvo sustabdytas JAV federalinio teisėjo. Baltieji rūmai tvirtino, kad pateiks apeliaciją.

T. Homanas žurnalistams sakė, kad jis nebūtinai siekia visų nelegaliai JAV gyvenančių imigrantų deportavimo, ir tai atrodė kaip bandymas valdyti lūkesčius:

Aš esu realistas, – sakė jis televizijai ABC. – Mes galime padaryti tai, ką galime, su turimais pinigais.

Kita vertus T. Homanas toliau tvirtino, jog administracija didins areštų ir sulaikytų asmenų skaičių, net jei atsirastų politinis pasipriešinimas šiems veiksmams. Jis taip pat yra linkęs stipriai spausti vietinius politikus, kurie bandys šias pastangas sustabdyti.

„Prieglobsčio miestai gaus būtent tai, ko jie nenori, – daugiau ICE agentų, dar daugiau areštų, daugiau areštuotų įtariamųjų, – sakė jis televizijai „Fox News“. – Ar jie nori žaisti tokį žaidimą? Na, žaiskime.“

Straipsnio autoriai: Steffas Chávezas, Stefania Palma and Mylesas McCormickas, Vašingtonas