Finansuojant gynybą, per dvidešimtmetį atsivėrė daugiamilijardinė skylė

Gintauto Palucko Vyriausybė nusprendė 2025-ųjų biudžete gerokai padidinti skolos limitą, kad krašto apsaugos reikmėms būtų galima papildomai pasiskolinti iki 800 mln. Eur. Tai leistų gynybai kitąmet skirti iki rekordinių 4% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pastaraisiais metais Lietuva smarkiai didino krašto apsaugai skiriamą finansavimą. 2024 m. jis, preliminariais skaičiavimais, pasieks 3,22% BVP.

NATO yra sutarusi, kad visos Aljansui priklausančios valstybės siektų karinėms reikmėms skirti ne mažiau kaip po 2% BVP.

Kol kas apie dvi dešimtis iš 32-ų NATO valstybių yra pasiekusios šią ribą.

Tarp jų yra ir Lietuva. Mes 2% BVP gynybos finansavimo ribą pasiekėme 2019 m.

Apskaičiavo, kiek trūksta

Krašto apsaugos ministerija (KAM) buvusio ministro Lauryno Kasčiūno iniciatyva apskaičiavo, kad nuo 2004-ųjų, kai Lietuva tapo NATO nare, iki dabar karinėms reikmėms neskirto finansavimo apimtis sudaro apie 7,9 mlrd. Eur. 

„Tai apskaičiuota 2024 m. kainų lygiu ir apima 2005–2023 m. laikotarpį. Ši suma įvertinta (sumažinta) jau atsižvelgiant į finansavimą, kuris pastaruosius keletą metų viršijo 2% nuo BVP lygį“, – teigiama KAM atsakyme VŽ.

Anot ministerijos, 2% riba šiuo metu yra „minimali NATO reikalaujama riba, tačiau įvertinus tai, kad Lietuva yra pafrontės valstybė, o Rusija gynybai skiria kelis kartus daugiau, minimalus gynybos finansavimo lygis turėtų būti kur kas didesnis“.

„Per pastaruosius 20 metų, kuomet Lietuva yra NATO narė, gynybos finansavimas siekė arba viršijo 2% lygį penkerius metus. Metų skaičius, kurio reikėtų „kompensuoti“ negautam finansavimui, priklausytų nuo skiriamo finansavimo ateityje“, – priduriama rašte.

Seimo priimtame ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame biudžete kitąmet gynybai yra numatyta skirti daugiau kaip 2,4 mlrd. Eur, t. y. 3,03% nuo BVP.

Tačiau biudžete taip pat yra numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugos reikmėms – iki 0,8 mlrd. Eur, kas sudaro 1% BVP. Taigi, kaip teigia G. Nausėda ir naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, jeigu visas šis pasiskolinimo limitas ir bus išnaudotas, 2025-aisiais krašto apsaugos finansavimas pasieks 4% BVP.

Sieks tvarių bent 3,5%

VŽ pateiktame atsakyme apie kitų metų gynybinį biudžetą KAM paaiškino: „Papildomas lėšų poreikis priklausys nuo prisiimamų įsipareigojimų dėl įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos, mokėjimo grafikų ir gamintojų galimybių pristatyti įrangą.“

Devynioliktoji Vyriausybė deklaravo sieksianti, kad krašto apsaugos sistemai kasmet skiriamas finansavimas būtų tvarus ir sudarytų ne mažiau kaip 3,5% BVP.

KAM pripažįsta, kad „įvertinus saugumo situaciją regione, poreikį kuo greičiau sukurti nacionalinę diviziją, laiku išvystyti infrastruktūrą Lietuvoje planuojamai dislokuoti Vokietijos brigadai bei įgyvendinti augančius naujus NATO įsipareigojimus, gynybos finansavimo lygis turėtų būti dvigubai didesnis nei šiuo metu yra skiriama“.

Atsakydama į klausimus apie šiemet ir kitąmet įgyvendinamus didžiuosius karinius įsigijimus, gynybinė žinyba nurodė, kad per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugęs srities finansavimas ir 2024-aisiais papildomai skirti asignavimai „leido pradėti bei paspartinti daugelio Lietuvos kariuomenei svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimą“. 

Kokie įsigijimai vykdomi ir numatomi

Šiuo metu vyksta ar kitais metais bus pradėti vykdyti daugiau nei 110 ginkluotės sistemų ir karinės įrangos įsigijimo projektų, didžiausi jų:

• Pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ paramos vienetams (pradėtas 2024 m.);
• Tankai „Leopard“ (sutartis pasirašyta 2024 m. pabaigoje);
• Šarvuoti visureigiai JLTV (paskutinės II etapo mašinos Lietuvą pasieks 2025 m.);
• Savaeigės haubicos „Ceasar“ (pradėtas 2023 m.);
• Reaktyvinės salvinės sistemos HIMARS (pradėtas 2022 m.);
• Artileriniai radarai (pradėtas 2024 m.);
• Koviniai dronai (planuojamas gavimas 2025 m.);
• Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS (II ir III etapai pradėti 2024 m.);
• Mobiliosios oro gynybos sistemos MSHORAD (I ir II etapai pradėti 2024 m.);
• Universalūs sraigtasparniai UH-60M (pirmieji sraigtasparniai Lietuvą pasieks 2025 m., likę – 2026 m.);
• Priešmininis paieškos ir gelbėjimo laivas, įvairaus tipo bepilotės orlaivių sistemos ir antidroninės sistemos, elektroninės kovos priemonės ir kt.

Pasak KAM, kartu su nauja ginkluote įsigyjama ir jai reikalinga amunicija, įskaitant ir iš Lietuvoje planuojamos atidaryti „Rheinmetall“ gamyklos, plėtojama laikymo ir aptarnavimo infrastruktūra. 

„Vystant nacionalinę diviziją ir Valstybės gynimo tarybai priėmus galutinį sprendimą, 2025 m. planuojama pasirašyti sutartį dėl vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, taip pat pradėti prieštankinių raketinių sistemų, jūrinių dronų, karinio bei medicininio transporto, įvairios logistinės technikos ir transporto, ryšio priemonių įsigijimus, kovinio rengimo sąnaudas mažinančių pėstininkų kovos mašinų ir kitos ginkluotės simuliacinių sistemų įsigijimus, taip pat nuo 2025 m. pradžios įsteigtos Lietuvos kariuomenės kibernetinės gynybos valdybos įrangos įsigijimus ir kt.“, – informavo ministerija.

Tikisi tankų anksčiau, nei planuojama

Vienas didžiausių ir svarbiausių projektų šiuo metu – vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimas. Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, kad avansą už šiuos tankus sumokėjus jau kitąmet, jie Lietuvą galėtų pasiekti keleriais metais anksčiau.

Lietuva gruodį įsipareigojo pirkti 44 tankus „Leopard“, tai numatantį patvirtinimą D. Šakalienė pasirašė Vokietijos sostinėje. Šią karinę techniką Lietuva perka siekdama šalyje išvystyti diviziją.

„Jeigu mes avansą galėtume sumokėti ne 2028-aisiais, kaip planuota, bet galėtume tą padaryti jau 2025 m., tai iš tiesų galimybė keleriais metais anksčiau gauti „Leopard“ tankus, kurie mums yra kritiškai svarbūs, kad galėtų funkcionuoti kokybiškai mūsų divizija, tai galėtų būti“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Šakalienė.

Tankų pirkimą Lietuva ketina išdėstyti etapais, kad galėtų greičiau įsigyti oro gynybos ginkluotės.

Pagal pirminį susitarimą, pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 m., o visas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.

Vilnius tankų pristatymą norėtų paankstinti, nes siekia iki 2030 m. išvystyti pilną nacionalinės divizijos pajėgumą.

Bus už gynybos pirkimus atsakinga institucija

Premjeras G. Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. Vyriausybės vadovo teigimu, tai turėtų padėti sutelkti finansus bei užtikrinti sklandesnį šios srities veikimą.

„Jau yra įvertintos alternatyvos dėl įvairių įsigijimų, investicijų ar bendrų projektų valdymo galimybės, ir akivaizdu, kad krašto apsaugos ministerijos teisinis reguliavimas, gynybos resursų agentūros teisinis reguliavimas neleidžia tikėtis lankstumo, tam tikro greičio, užtikrinant ir skaidrumą arba aukščiausias kompetencijas, už kurias taip pat reikia mokėti darbo užmokestį“, – TV3 televizijai sakė premjeras.

„Todėl yra priimtas kol kas neformalus, bet jis bus formalizuotas, sprendimas steigti valstybės valdomą įmonę, kuri atliks būtent tą kompetencijų sutelkimo vaidmenį, kaip kažkada buvo padaryta energetikos sektoriuje, tam, kad ir dabar nebūtų gynybos projektai kabinami ant energetikos paskirties įmonių, mėginant sutelkti finansus ir užtikrinti tam tikrą valdymą“, – pridūrė jis.

Vyriausybės vadovo teigimu, šis sprendimas padės užtikrinti palankesnes taisykles, supaprastins kapitalo pritraukimą ir užtikrins efektyvesnį valdymą.

„Palankesnės taisyklės, paprastesnės kapitalo pritraukimo galimybės, efektyvesnis valdymas ir, galų gale, investicinė logika, pritraukiant tiek vietinį, tiek išorinį kapitalą, lemia, kad pasirinktas formalizuotas valstybės valdomos įmonės statusas“, – pridūrė G. Paluckas.

Be to, premjeras pabrėžė, kad vienas pagrindinių šios institucijos steigimo tikslų yra užtikrinti, kad turimos lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau.