Lietuva įvedė sankcijas kai kuriems Sakartvelo politikams, tarp jų ir buvusiam premjerui

Apie tai socialiniame tinkle „X“ pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, paviešinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų sankcionuotų kartvelų politikų pavardes, skelbia BNS.

Sankcionuotų politikų sąraše – vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris, vidaus reikalų viceministrai Šalva Bedoidzė, Josebas Čelidzė, Aleksandras Darachvelidzė, Giorgis Butchuzis, specialiųjų pajėgų vadas Zviadas Charazišvilis, jo pavaduotojai Mileris Lagazauris, Mirza Kezevadzė, Patrulinės policijos departamento direktorius Vadža Siradzė ir Kriminalinės policijos vadas Teimurazas Kupatadzė.

Apie Baltijos valstybių įvedamas sankcijas Sakartvelui G. Landsbergis užsiminė savaitgalį, skelbiia ELTA.

„Trys Baltijos valstybės drauge sutarė įvesti nacionalines sankcijas tiems, kurie malšino teisėtus protestus Sakartvele. Demokratijos priešininkai ir žmogaus teisių pažeidėjai mūsų šalyse nėra laukiami“, – sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ paskelbė G. Landsbergis.

Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, sprendimą dėl sankcijų priėmė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė užsienio reikalų ministro teikimu.

„Maskva nėra suinteresuota „laiminga istorijos pabaiga“ Sakartvelui, tačiau Baltijos valstybės palaiko šios Kaukazo šalies pilietinę visuomenę, nes mus vienija bendras tikslas – Sakartvelo žmonės, kaip ir lietuviai, tiki vientisa, laisva ir taikia Europa“, – pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, jog užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje jis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės.

„Perteklinis Sakartvelo vyriausybės jėgos naudojimas prieš taikius protestuotojus ir pilietinę visuomenę yra nepateisinamas. Demokratinėje valstybėje turi būti gerbiama pamatinė piliečių teisė į laisvą žodį ir taikius susibūrimus,” – teigė A. Bilotaitė.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako remiantis kartvelus, siekiančius proeuropietiškos šalies krypties.

„Seimas ne kartą rezoliucijų forma yra išreiškęs paramą Sakartvelo siekiui tapti ES ir NATO pilnateise nare, atsižvelgiant į šios šalies konstitucijoje įtvirtintas nuostatas“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė parlamento vadovas.

„Kiekvienos šalies vadovybė yra atsakinga už šalies ir jos žmonių ateitį. Mūsų – Lietuvos, pasirinkimas labai aiškus ir tvirtas – nematome alternatyvų narystei ES ir NATO. Remiu Sakartvelo žmonių siekį ir tikėjimą dėl Sakartvelo ateities Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.

Suteiktų prieglobstį prezidentei

Lietuvos prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad šalis suteiktų prieglobstį provakarietiškai Sakartvelo prezidentei Salomei Zurabišvili, jeigu jai tektų bėgti iš šalies.

„Lietuva suteiktų prieglobstį, jeigu būtų toks poreikis, tačiau kol kas prezidentė Zurabišvili labai aiškiai pasakiusi, kad ji stovės kartu su savo tauta Tbilisyje“, – LNK televizijai pirmadienį sakė A. Skaisgirytė.

S. Zurabišvili kadencija baigiasi gruodžio viduryje, naująjį šalies vadovą turėtų speciali institucija iš parlamentarų ir vietos valdžios atstovų. Tačiau prezidentė tvirtina nepaliksianti pareigų, nes laiko naująjį Sakartvelo parlamentą ir Vyriausybę neteisėtais.

Premjeras keičia poziciją

Partijai „Gruzijos svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė šią savaitę pranešė, kad Sakartvelas iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES. „Gruzijos svajonę“ įsteigė milijardierius Bidzina Ivanišvilis, susikrovęs turtus Rusijoje. Kritikai kaltina šią politinę jėgą tampant vis labiau autoritarinė ir stumiant šalį į Kremliaus įtakos zoną.

Po šio sprendimo Sakartvele pasipylė protestų banga. Į gatves išėję kartvelai tramdomi guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Policija suėmė šimtus protestuotojų.

Provakarietiška šalies prezidentė Salomei Zurabišvili per šalies Konstitucinį Teismą siekia panaikinti rinkimų rezultatus, ji pažadėjo nesitraukti iš posto, kol nebus surengti pakartotiniai parlamento rinkimai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pasmerkė jėgos panaudojimą prieš Sakartvelo žmones ir paragino šioje šalyje surengti naujus parlamento rinkimus, skelbia BNS.

Sakartvelo konstitucijoje įtvirtintas narystės ES tikslas, kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia 80% šalies gyventojų.

I. Kobachidzė pirmadienį pareiškė, kad jo šalis vis dar siekia įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir kad dės maksimalias pastangas siekdama šio tikslo. Atrodo, kad premjerą paveikė intensyvūs protestai. 

„Noriu visus įtikinti, kad integracija į Europos Sąjungą nėra atidedama, bet bus siekiama jos siekti dedant maksimalias pastangas“, – sakė I. Kobachidzė spaudos konferencijoje.

Visgi premjeras atmetė galimybę derėtis su opozicija po to, kai jo sprendimas atidėti derybas dėl narystės iki 2028 metų pabaigos sukėlė masinius protestus, rašo BNS.

Vokietija pirmadienį taip pat pareiškė, kad vis dar remia Sakartvelo siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare, Tbilisyje kilus protestams prieš vyriausybės sprendimą atidėti stojimo derybas. 

„Sakartvelui durys į Europą lieka atviros. Tačiau svarbu, kad Sakartvelas nuspręstų eiti šiuo keliu ir kad žmonės, kuriuos matome protestuojančius, norėtų juo eiti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.