JK indėlis į G 7 paskolą Ukrainai sieks 3 mlrd. USD

Anksčiau spalį ES įsipareigojo skirti iki 35 mlrd. Eur šiai paskolai, o Kanada pareiškė skirsianti 3,6 mlrd. USD. Tad dabar dėl savo įnašų dar turi nuspręsti JAV ir Japonija.  

JK iždo kanclerė Rachel Reeves sakė, kad tikisi, jog „kitos dėlionės dalys susidėlios į savo vietas“, kai šios savaitės pabaigoje Vašingtone į TVF ir Pasaulio banko susitikimus susirinks G 7 finansų ministrai.

G 7 šalys skuba susitarti dėl paskolos struktūros ir sumų, kuriomis jos prisidės, kad Ukraina galėtų tikėtis finansavimo iki metų pabaigos.

Jos taip pat suvokia, kad jei JAV prezidento rinkimus laimės respublikonas Donaldas Trumpas, Vašingtono pagalba Ukrainai gali būti nutraukta sausio mėnesį, kai jis prisieks.

R. Reeves žurnalistams sakė, kad JK dalis gali būti išmokėta be kitų šalių dalyvavimo. „Tačiau idėja yra ta, kad tai yra G 7 ir ES koordinuotas pagalbos paketas“, – sakė ji.

JK gynybos sekretorius Johnas Healey teigė, kad Ukraina galės naudoti JK skiriamas lėšas tik kariniams tikslams, tačiau „kitos šalys gali priimti kitokius sprendimus“ dėl jų pinigų panaudojimo, pavyzdžiui, apmokėti ekonomikos atstatymo darbus.

VŽ rašė, kad JAV vis dar ketina dalyvauti teikiant G 7 paskolą Ukrainai, nepaisant to, kad ES dėl Vengrijos prieštaravimo nesutiko su Vašingtono prašymu rečiau peržiūrėti sankcijas Rusijai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija norėjo, kad ES peržiūrėtų šį terminą ir sankcijos būtų persvarstomos kas trejus metus, o ne kas šešis mėnesius, kaip yra dabar. Tai būtų apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad Rusijos turtas, kurio didžioji dalis laikoma Europoje, liks įšaldytas ilgą laiką.

ES įgyvendinus šią sąlygą, Vašingtonas iš G 7 sutartos bendros 50 mlrd. USD vertės paskolos būtų suteikęs maždaug 20 mlrd. USD, bet dabar kalbama apie mažesnę sumą. 

Kad ES galėtų pakeisti sankcijų atnaujinimo terminą, jai reikia visų Bendrijos narių pritarimo, o Vengrija, besipriešinanti paramai Ukrainai, spalio pradžioje paskelbė, kad savo sprendimą šiuo klausimu atideda iki JAV prezidento rinkimų, tikėdamasi, kad juos laimėjus D. Trumpui, JAV pozicija būtų kitokia. 

Dėl to Europos Komisija buvo priversta pateikti alternatyvų planą, pagal kurį ES viena skiria iki 35 mlrd. Eur išplėsdama dabartinį finansinės paramos paketą, – šiam sprendimui reikėjo tik daugumos ES valstybių narių pritarimo. 

Dėl 50 mlrd. USD paskolos birželį susitarė G 7 lyderiai, ji būtų grąžinta būsimu pelnu iš maždaug 260 mlrd. Eur įšaldytų Rusijos užsienio atsargų.