G 7 lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainai
Papildyta Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų bendru laišku (paskutinis skirsnis)
„Turime politinį susitarimą aukščiausiais lygiais (...). Tai 50 mlrd. USD, kuriuos šiemet bus įsipareigota skirti Ukrainai“, – sakė prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas.
JAV prezidentas ir Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados bei Japonijos lyderiai ketvirtadienį Apulijoje Italijos pietuose pradėjo dvi dienas truksiančias derybas.
Pagrindinis darbotvarkės klausimas yra paramos karo niokojamai Ukrainai didinimas. Ketvirtadienį specialioje G 7 sesijoje dalyvauja ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Europos Sąjunga anksčiau šiais metais sutarė Ukrainai skirti pelną iš palūkanų už Rusijos turtą, įšaldytą Vakaruose Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus savo kaimynę.
Tačiau G 7 siūlo idėją šiuos pinigus panaudoti teikiant didesnę ir skubesnę pagalbą didžiule išankstine paskola.
Paskola galiausiai būtų apmokėta iš būsimo pelno, nors esama rizikos, kad šis finansavimo šaltinis išseks, jei Rusijos turtas bus atblokuotas, pavyzdžiui, taikos susitarimo atveju.
Minėtas JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas norėjo skirti visus 50 mlrd. USD, bet pridūrė, kad amerikiečių indėlis galėtų būti reikšmingai mažesnis, nes tai būtų bendra iniciatyva.
„Mes nebūsime vieninteliai skolintojai. Tai bus paskolos sindikatas. Dalysimės rizika, nes esame bendrai įsipareigoję tai padaryti“, – sakė šaltinis.
Jis nenurodė, kokia dalimi prisidėtų kitos G 7 šalys, bet sakė, kad galutiniame lyderių pareiškime bus kalbama apie „paskolas daugiskaita“.
„Vienybė dėl Ukrainos laisvės“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad šis G 7 valstybių lyderių susitarimas yra istorinis.
O. Scholzas susitikimo Italijoje metu teigė, kad naujausias susitarimas dėl paskolos „yra aiškus signalas Rusijos prezidentui (Vladimirui Putinui), kad jis negali paprasčiausiai sustabdyti šio klausimo sprendimo“.
„Sukurtas pagrindas, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų įsigyti viską, ko jai reikia (...), ne tik ginklų, bet ir investicijų į atstatymą ar energetikos infrastruktūrą“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentūra trečiadienį irgi pranešė, kad G 7 lyderiai susitarė iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. USD panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
G 7, neoficialia aštunta nare laikantis Europos Sąjungą, yra labai svarbus su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos rėmėjas.
„Šiandien G 7 Baryje pademonstruos vienybę. Vienybę dėl Ukrainos laisvės“, – „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ragina skirti visą įšaldytą Rusijos turtą
Tuo metu Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendru laišku G 7 ragina Ukrainai panaudoti visas įšaldytas Kremliaus lėšas.
„Laiške Baltijos valstybių ministrai palankiai įvertina Europos Sąjungoje ir G 7 jau atliktą darbą nagrinėjant galimybes panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą tiek Ukrainai remti, tiek ir jos atstatymui ir kviečia G 7 toliau, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais ieškoti teisinių sprendimų, kaip panaudoti visą Rusijos valstybės turtą Ukrainoje padarytai žalai kompensuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą yra brutalus ir akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės tvarkos, grindžiamos teisės viršenybe ir tarptautine teise, pažeidimas. Tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jei agresorius liks nenubaustas ir agresoriui nereikės atlyginti padarytos žalos, tokiu būdu bus pasiųsta klaidinant žinia, kad agresija lieka nenubausta“, – laiške teigia Baltijos valstybių ministrai.
URM pabrėžia, kad Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui ir rekonstrukcijai per ateinantį dešimtmetį reikės mažiausiai 486 mlrd. USD, o visa rekonstrukcija gali siekti iki 1 trln. USD.
