Vengrija stabdo G 7 paskolą Ukrainai iki JAV prezidento rinkimų

„Manome, kad šis klausimas – sankcijų Rusijai pratęsimas – turėtų būti sprendžiamas po JAV rinkimų. Turime pamatyti, kuria kryptimi šiuo klausimu eis būsimoji JAV administracija“, – spaudos konferencijoje sakė Vengrijos finansų ministras Mihaly Varga, kurį cituoja „Reuters“.

Joe Bideno administracija nori, kad ES peržiūrėtų sankcijų Rusijai atnaujinimo terminą ir jos būtų persvarstomos kas trejus metus, o ne kas šešis mėnesius. Tai būtų apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad Rusijos turtas, kurio didžioji dalis laikoma Europoje, liks įšaldytas ilgą laiką.

Tačiau, kad ES galėtų pakeisti sankcijų atnaujinimo terminą, jai reikia visų Bendrijos narių pritarimo, o vengrai tam priešinasi.

ES įgyvendinus sąlygą dėl sankcijų termino, Vašingtonas iš G 7 sutartos bendros 50 mlrd. USD vertės paskolos suteiktų maždaug 20 mlrd. USD. Kitus 20 mlrd. USD skirtų ES, o likusius 10 mlrd. USD – Kanada, Jungtinė Karalystė ir Japonija.

Paskola, dėl kurios G 7 vadovai iš esmės susitarė birželį, būtų grąžinta būsimu pelnu iš maždaug 260 mlrd. Eur įšaldytų Rusijos užsienio atsargų, iš kurių apie 90% laikoma Belgijos centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.

Britų leidinys „Finacial Times“ rugsėjo viduryje rašė, kad ES rengiasi iki metų pabaigos suteikti iki 40 mlrd. Eur naujų paskolų Ukrainai, net jei JAV prie to neprisidės.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 5 d. Tačiau ES atidėliojimas netinka, nes ji nori suteikti paskolą kaip dalį esamo finansinės paramos paketo, o jo galiojimas baigiasi šių metų pabaigoje. 

Remiantis pasiūlymo projektu, su kuriuo susipažino FT, ES žingsniui, kuriuo išplečiama esama finansinės pagalbos programa, reikėtų tik daugumos, o ne vienbalsio pritarimo, tad taip būtų išvengta Vengrijos veto.

VŽ taip pat rašė, kad ES pareigūnai svarsto naują būdą, kaip apeiti Vengrijos veto Ukrainai skirtam finansavimui, Budapeštui blokuojant daugiau kaip 6 mlrd. Eur paramą pagal Europos taikos priemonę.