E. Kleinas. MAGA judėjimas D. Trumpui tapo problema
Ir prie to prisidėti gali taip vadinamas „Projektas 2025“. 900 puslapių dokumentas, apie kurį dažnai viešai kalba demokratai – tai politikos galimybių projektas, itin detalus iki pat mažiausių federalinių agentūrų lygmens. Tačiau galimybių kam? Ne pačiam D. Trumpui. Net ir darbščiausias prezidentas gali užsiimti tik nedidele dalimi to, ką daro vykdomoji valdžia. O D. Trumpas nebuvo pats darbščiausias iš prezidentų. Kai per debatus su Kamala Harris jis sakė, kad neskaitė „Projekto 2025“ ir neketina to daryti, aš juo patikėjau.
Tačiau „Projektas 2025“ – ir daug kitų panašių, sulaukusių mažiau dėmesio, – yra daugiau nei politinių pasiūlymų rinkinys: tai pastangos sukurti giluminę valstybę, kuri priklausytų pačiam D. Trumpui. Prezidentavimas – tai ne vienas žmogus su dietine kola rankoje, televizijos kanalu „Fox ir Friends“ per televizorių ir rūsčiai ištartais įsakymais. Tai 4.000 ar daugiau politinio pasitikėjimo paskirtų pareigūnų, – arčiau 50.000, jei D. Trumpas vėl pasinaudos F sąrašo įgaliojimais panaikinti valstybės tarnybos apsaugą didžiulėje federalinės vyriausybės dalyje, – bandančių daryti tai, ko, jų manymu, nori prezidentas arba ką, jų manymu, reikia daryti. Jie tai daro nustatydami politiką daugiau kaip 2 mln. federalinės vyriausybės civilinių darbuotojų ir rašydami taisykles, kurių privalo laikytis likusi visuomenės dalis.
D. Trumpo administracijos veteranai mano, kad personalas visada buvo didžiausia jų problema. Jie negalėjo veikti pakankamai ambicingai ar greitai, nes nuolat kariavo su vyriausybe, kurią teoriškai kontroliavo. Iš dalies tai atspindėjo nepastovų D. Trumpo vadovavimo stilių ir nuolatinį konfliktą tarp jo Baltųjų rūmų viduje kariaujančių pusių: tradicinių respublikonų, susitelkusių aplink Mike'ą Pence'ą ir Reince'ą Priebusą; MAGA (D. Trumpo šūkio „Make America Great Again“ trumpinys – VŽ) veikėjų, kuriems vadovavo Steve'as Bannonas ir Stephenas Milleris; užsienio politikos elito, kuris kalbėjo per H. R. McMasterį ir Nikki Haley; korporatyvistų, kuriems vadovavo Jaredas Kushneris ir Gary Cohnas. Perskaitykite bet kurią knygą apie D. Trumpo prezidentavimą ir būsite užversti pavyzdžiais, kaip aukščiausi D. Trumpo paskirti asmenys bandė sužlugdyti vieni kitus – ir jį patį.
Tačiau kai kurie iš pavyzdžių atspindi federalinės biurokratijos priešinimąsi D. Trumpui ir jo paskirtiems žmonėms. Vašingtone vykusioje konferencijoje „2024 Nacionalinis konservatizmas“ pranešimą skaičiusi Katy Talento, prižiūrėjusi sveikatos apsaugos politiką D. Trumpo Vidaus politikos taryboje, papasakojo apie kliūtis, su kuriomis ji susidūrė.
„Agentūroje, kurioje dirba šimtai tūkstančių darbuotojų, yra saujelė politinio pasitikėjimo paskirtų pareigūnų, ir galbūt vienas ar du iš jų yra pakankamai patyrę, kad galėtų rašyti reglamentus. Jie negali kreiptis pagalbos į patyrusius, bet priešiškai nusiteikusius biurokratus, kurie juos supa, antraip tie projektai nutekinami arba duodami blogi patarimai, į reglamentus įtraukiamos „nuodų piliulės“, projektai sulėtinami arba iš viso nurašomi. Taigi tai labai apriboja respublikonų administracijos produktyvumo potencialą.“
Šią problemą turėtų išspręsti toks dokumentas kaip „Projektas 2025“. Tokio politikos taisyklių ir metodų rinkinio užnugaryje yra maždaug 20.000 pretendentų, pasirengusių tapti kitos D. Trumpo administracijos dalimi, duomenų bazė. Ir ji vis dar auga. Taip pat yra internetinis portalas, kuriame jau dabar pretendentai kviečiami teikti paraiškas dėl įtraukimo į „Prezidento personalo duomenų bazę“. Teigiama, kad „turėdami tinkamas konservatyvios politikos rekomendacijas ir patikrintą bei apmokytą personalą joms įgyvendinti, mes susigrąžinsime savo vyriausybę“.
Kad tai padarytų, kita D. Trumpo administracija pirmiausia turėtų išvalyti arba užkariauti šiuo metu egzistuojančią federalinę vyriausybę. „Projektas 2025“ yra apsėstas šios užduoties, o daugelis iš jo 900 puslapių yra skirti planams ir teorijoms, kaip tai būtų galima padaryti.
„Didysis iššūkis, su kuriuo susidurs konservatyvusis prezidentas, yra egzistencinis poreikis agresyviai panaudoti didžiules vykdomosios valdžios galias, kad galia – įskaitant ir turimą dabartinės vykdomosios valdžios – būtų sugrąžinta Amerikos žmonėms“, – viename iš jo skyrių rašo Russas Voughtas, buvęs D. Trumpo Valdymo ir biudžeto biuro direktorius. Pergalei pasiekti reikės „drąsos palenkti arba palaužti biurokratiją pagal prezidento valią“.
Tai, sakyčiau, yra vienijanti antrosios D. Trumpo kadencijos teorija. Išvalykite arba palaužkite federalinę biurokratiją. Užpildykite ją patikrintais lojalistais. Tada pasinaudokite jos galia, kad patvirtintumėte savo politiką, bet taip pat kad sulaužytumėte arba užkariautumėte kitas Amerikos gyvenimo institucijas, kurios taip erzina D. Trumpą ir jo šalininkus. „Vyksta antroji Amerikos revoliucija, kuri išliks bekraujė, jei kairieji leis jai įvykti“, – liepą sakė Kevinas Robertsas, „Heritage Foundation“ prezidentas, prižiūrintis „Projektą 2025“.
Sprendžiant iš visko, D. Trumpas ir jo kampanijos komanda yra įsiutę, kad „Projektas 2025“ buvo pakabintas kaip akmuo po kaklu. Tačiau yra dvi priežastys, dėl kurių jų bandymas atsiriboti turėjo mažai reikšmės. Pirmoji ta, kad rinkiminės kampanijos komanda D. Trumpo politinius planus traktavo kaip paslaptį, kurią visuomenei galima atskleisti tik po jo pergalės. Jo puslapis, kur išdėstytos spręstinos problemos, yra juokingas, o oficiali platforma (būsima darbotvarkė, „Agenda 47“ – VŽ) – tai rinkinys Delfų stiliaus aforizmų, parašytų didžiosiomis raidėmis, kurie retkarčiais paremiami papildoma lakoniška informacija.
Kita D. Trumpo administracija padarys kur kas daugiau, nei dabar skelbia D. Trumpo rinkiminė kampanija, o „Projektas 2025“ – parengtas pasitelkus daugiau nei 100 konservatyvių organizacijų, kurios laiko save MAGA valdymo koalicijos dalimi, – užpildė tuštumą, kurią paliko pats D. Trumpas. Jis mums nepasakė, ką ketina daryti, todėl tai padarė „Projektas 2025“.
Antra priežastis – ta, kad D. Trumpo 2024 m. rinkiminė kampanija iš esmės skiriasi nuo 2016 m. Tuomet D. Trumpas kandidatavo kaip esamos Respublikonų koalicijos griovėjas. Jis laimėjo pažeminęs iki jo valdžioje buvusius politikus, tačiau tos kampanijos metu nesistengė jų pakeisti. Taigi D. Trumpas vadovavo savotiškai nelengvai koalicinei vyriausybei su Paulo Ryano ir Mitcho McConnello Respublikonų partija. Pagrindiniai jo vidaus politikos projektai atspindėjo šią koaliciją: 2016 m. Kongreso respublikonus suvienijo „Obamacare“ sužlugdymas, todėl 2017 m. D. Trumpo administracija ir bandė tai padaryti. Pelno mokesčių mažinimas buvo tai, kas ryte iš lovos pakeldavo (Atstovų rūmų – VŽ) pirmininką P. Ryaną, todėl būtent to D. Trumpo administracija ėmėsi toliau.
Tačiau dabar D. Trumpas yra Respublikonų koalicijos lyderis. Jis negali patikimai atsiriboti nuo interesų grupių, kurios dieną ir naktį dirba, kad užtikrintų jo pergalę ir sukomplektuotų jo prezidentavimo personalą. Nėra jokio konkuruojančio galios centro, kurį žiniasklaida ar visuomenė matytų kaip besiimsiantį valdymo, kuris D. Trumpui toks nuobodus.
D. Trumpas nėra tinkamo temperamento vadovauti koalicijai ir jis nėra pasirinkęs patikimo ideologinio patarėjo, kuris tai darytų už jį. Jis yra nepaslankus, išsiblaškęs politikas, todėl dešimtys grupių varžosi dėl jo palankumo ir nežino, kaip jį palenkti į savo pusę.
Viena iš šių grupių buvo idėjų kalvė „Heritage Foundation“. „Projektas 2025“ pagrindinė šios organizacijos veikla. 2021 m. K. Robertsas perėmė „Heritage“ ir pertvarkė jį į organizaciją, skirtą „institucionalizuoti Trumpizmą“. Centralizacijos jis siekė ir per mastą, ir per viešumą: „Projektas 2025“ buvo didžiulis įsipareigojimas, ir K. Robertsas jį nepaliaujamai reklamavo. Dabar tai vertinama kaip kvailystė, tačiau pakankamai lengva suprasti pirminę logiką: „Heritage“ turi patirties rengiant valdymo dokumentus maištaujantiems kandidatams, dar nuo „Mandato lyderystės“ (konservatyvios politikos rekomendacijas vyriausybei dėstančių knygų serijos – VŽ), kuria 1981 m. rėmėsi Ronaldas Reaganas, o D. Trumpas dažnai viešai apdovanoja už jį kovojančius lojalistus, kuriuos pastebi. Tačiau K. Robertsas nuėjo per toli.
„Problema, kurią visada įtariau, ta, kad labai nedaug planų išgyvena kontaktą su D. Trumpu, – sakė Matthew Continetti, knygos „Dešinieji: Šimtametis karas dėl Amerikos konservatizmo“ (angl. „The Right: The Hundred-Year War for American Conservatism“). – Jis visada nori išlaikyti maksimalų lankstumą ir maksimalų manevringumą, kad bet kurią akimirką galėtų pakeisti savo poziciją. Taigi jis neketina pripažinti, kad „Projektas 2025“ yra jo būsima programa, jis neįvardina ir asmenų, kuriuos ketina turėti savo administracijoje.“
Tačiau jei D. Trumpas laimės, jam reikės planų ir reikės žmonių. Taigi problemos, kurias „Projektas 2025“ sukėlė D. Trumpui per rinkimų kampaniją, kiš koją ir jo prezidentavimui.
MAGA koalicija – ypač jos išrinktųjų pareigūnų ir Vašingtono tarnautojų klasė – praaugo D. Trumpą. Ji turi daugiau požiūrių į daugiau klausimų nei jis. Ji įsisavino daugiau specifinių ir neįprastų ideologijų nei jis. Ji yra priešiškesnė abortams nei jis pats arba nei jis nori atrodyti. Ji labiau nei jis yra pasiryžusi panaikinti sveikatos draudimo reguliavimą arba labiau nei jis nori atrodyti. Tarp MAGA lyderio, kuris miegojo su pornoaktore, ir MAGA judėjimo frakcijų, norinčių uždrausti pornografiją, kaip K. Robertsas pasiūlė pirmame „Projekto 2025“ puslapyje, yra didelis atotrūkis.
Trumpizmas yra tai, ką D. Trumpas sako, kad jis yra, bet MAGA yra tai, kuo tampa jo judėjimas. Štai kodėl JD Vance'as yra politinė kliūtis D. Trumpo kampanijai: J. D. Vance'as atstovauja tokiai MAGA, kokia ji išsivystė, – ezoteriškai ideologiška, giliai pasipiktinusi, tarpstanti internetinėje erdvėje – nevaržoma D. Trumpo šou instinktų ir visuomenės nuotaikų vėjų. Iškalbinga, kad būtent J. D. Vance'as, o ne D. Trumpas parašė šlovinančią K. Robertso būsimos knygos pratarmę. MAGA prasidėjo nuo D. Trumpo, bet J. D. Vance'as ir K. Robertsas yra tai, kur ji eina.
D. Trumpo problema 2024 m. rinkimuose yra ta, kad jis nebegali kandidatuoti taip, tarsi būtų vienas žmogus. Visi žinojo, kad Mike‘as Pence'as (D. Trumpo viceprezidentas per pirmą kadenciją – VŽ) neatstovauja D. Trumpui. Tačiau D. Trumpas pasirinko J. D. Vance'ą būti MAGA judėjimo paveldėtoju. D. Trumpo administracijoje būtų pilna tokių žmonių kaip J. D. Vance'as, vykdančių darbotvarkes, kuriomis jie tiki. Minėtame K. Talento pristatyme ji apibūdina Joe Bideno administraciją kaip „federalinį leviataną, kuris žudo mūsų kūdikius“, ir teigia, kad „kiekvienas Kabineto sekretorius, atėjęs į naują, tikėkimės, respublikonų administraciją, turės už gyvybę pasisakančią darbotvarkę, kurią privalės įgyvendinti“. Tai nėra D. Trumpo rinkiminių metų žinia, tačiau tai būtų jo administracijos realybė.
Kitoje D. Trumpo administracijoje būtų pilna žmonių, kurie visais lygmenimis vykdytų tokias darbotvarkes, ir tai būtų teisinga: taip elgiasi koalicijos, kai laimi rinkimus. Tačiau būtent todėl D. Trumpo atsiribojimas nuo šio projekto skamba kaip melas: jis neigia savo antrosios kadencijos realybę, kurią visi kiti aiškiai mato. „Projektas 2025“ nėra tobulas šios antrosios kadencijos gidas, tačiau artimiausias iš to, ką turime. Viskas buvo daug lengviau, kai giluminė valstybė buvo kažkas, dėl ko D. Trumpas galėjo skųstis, o ne kažkas, ką jis turi valdyti.
Nuomonės autorius: Ezra Klein, „The New York Times“ apžvalgininkas
Šis straipsnis originaliai pirmą kartą pasirodė laikraštyje „The New York Times“ 2024 m. rugsėjo 23 d. Išversta „Verslo žinių“ redakcijos.
VERSLO TRIBŪNA
„Sėkmė – tai ne vienas staigus laimėjimas, ji susideda iš daugybės mažų kasdienių sprendimų“, – sako Audrius Masionis, „Baltisches Haus“ vadovas. Ši mintis puikiai apibūdina ne tik jo vadovavimo principus, bet ir visos įmonės kelią. Per trisdešimt metų „Baltisches Haus“ išmoko augti, keistis neprarasdama savo vertybių ir išlaikyti verslumo dvasią.
„SAGA“ kredito unija kartu su „LKU kredito unijų grupe” suteikė 7,14 mln. eurų sindikuotą kreditą NT plėtros bendrovei „Rewo“. Finansavimas bus panaudotas gyvenamojo projekto „TALINO N4“ vystymui Justiniškių mikrorajone, Vilniuje.
„Minkštųjų“ papildomų naudų bumas baigiasi – geopolitinės turbulencijos laikais darbuotojai vis labiau vertina tai, kas suteikia realų saugumo jausmą, padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir užtikrinti asmeninę bei šeimos gerovę. Tyrimai rodo, kad būtent tokias pridėtinės vertės priemones su aiškiai veikiančiais mechanizmais darbuotojai vertina labiausiai, o darbdaviams tai atsiperka didesniu įsitraukimu ir motyvacija.
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
© 2024 m. The New York Times Company
