Vokietija šiemet Ukrainai planuoja skirti apie 400 mln. Eur papildomos karinės pagalbos
Taip teigiama Finansų ministerijos dokumente, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Papildomos lėšos reikalingos „Vokietijos vyriausybės įsipareigojimams dėl paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įvykdyti“, sakoma rašte parlamento Biudžeto komitetui.
Vokietija pagal karinės pagalbos Ukrainai mastą yra antra po JAV, 2024 metais Kyjivui jau skyrusi apie 7,5 mlrd. Eur.
Tačiau kancleris Olafas Scholzas dėl šio klausimo susiduria su spaudimu šalies viduje, rugsėjo pradžioje vykusiuose regioniniuose rinkimuose sėkmingai pasirodžius partijoms, nepritariančios Berlyno paramai Ukrainai.
Dėl Rusijos pajėgų pažangos mūšio lauke patirti dideli materialiniai nuostoliai ir esama „rimto pavojaus (...), kad nesuteikus gerokai didesnės paramos Ukraina neatsilaikys savo gynybinėje kovoje“, teigiama ministerijos dokumente.
Jame prašoma nedelsiant lėšų, be kita ko, skirti dronams ir oro gynybos įrangai, kad jie galėtų „daryti poveikį mūšio lauke Ukrainoje per likusį 2024-ųjų laikotarpį“.
Šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo savo raginimą Vakarų partneriams suteikti daugiau ginklų, kad būtų galima atremti į priekį pasistūmėjusių Rusijos pajėgų grėsmę šalies rytuose ir niokojančius Maskvos raketų smūgius.
Biudžeto projektas rodo, kad Berlynas planuoja sumažinti kitų metų pagalbos Ukrainai biudžetą iki maždaug 4,4 mlrd. Eur, siekdamas sutaupyti lėšų, ko reikalauja finansų ministras liberalas Christianas Lindneris.
Tačiau vyriausybė tvirtino esanti tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą tiek, kiek reikės.
Vokietija tikisi, kad Ukraina galės patenkinti didžiąją dalį savo karinių poreikių iš 50 mlrd. USD paskolos, kuri turėtų būti suteikta panaudojant įšaldytą Rusijos turtą, kaip tai numatoma Didžiojo septyneto grupės (G 7) plane.
Tiesa, kaip rašė VŽ, šis planas stringa dėl Vengrijos pasipriešinimo. Todėl ES svarsto pati suteikti Ukrainai iki 40 mlrd. Eur paskolų, net jei JAV prie to neprisidės.
