O. Scholzas: Ukrainoje nebus jokios padiktuotos taikos

„Nebus jokios (Rusijos) karinės pergalės ir jokios padiktuotos taikos“, – sakė O. Scholzas.
Jis paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „baigti savo brutalią kampaniją ir išvesti savo karius“.
O. Scholzas taip pat paragino sąjungininkus nuodugniau peržiūrėti savo karines atsargas ir padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą.
„Norėčiau nuoširdžiai paprašyti visų, kurie šiandien čia susirinko: visomis įmanomomis priemonėmis paremkite mūsų iniciatyvą stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakė O. Scholzas delegatams konferencijoje.
Vokietija imasi lyderystės iniciatyvoje, kuria siekiama išplėsti paramą Ukrainai oro gynybos sistemomis, ir pati skyrė Kyjivui tris sistemas „Patriot“.
V. Zelenskis antradienį irgi paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų ir sakė, kad jos yra teisingas atsakymas siekiant sustabdyti Rusijos puolimą ir užsitikrinti ilgalaikę taiką.
„Didžiausias Rusijos strateginis pranašumas prieš Ukrainą yra pranašumas danguje. Tai raketų ir bombų teroras padeda rusų kariams eiti į priekį“, – sakė V. Zelenskis Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.
„Atsakymas yra oro gynyba“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad nuo žiemos dėl Rusijos pajėgų smūgių energetikos objektams Ukraina prarado pusę elektros energijos gamybos pajėgumų.
„Dėl Rusijos raketų ir dronų smūgių (Ukraina) jau prarado devynis gigavatus pajėgumų. Didžiausias elektros energijos suvartojimas praėjusią žiemą buvo 18 gigavatų. Taigi pusės dabar nėra“, – sakė jis.
2.000 dalyvių
Vokietijoje antradienį prasidėjusios konferencijos tikslas – surinkti paramos Ukrainos atstatymui po Rusijos karo ir pasiųsti naują solidarumo su Kyjivu ženklą prasidedant intensyvios diplomatijos savaitei.
Dvi dienas Berlyne truksianti Ukrainos atkūrimo konferencija rengiama po panašaus prieš metus Londone įvykusio renginio ir prieš Didžiojo septyneto (G 7) viršūnių susitikimą Italijoje bei Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje.
Susitikime dalyvauja 2.000 politikos, verslo ir kitų sričių atstovų. Konferencijoje dalyvaus ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
„Net ir šiuo metu, vykstant karui, Ukrainai reikia nuolat atstatyti namus, vandentiekį, ligonines ir elektros tinklus, – pareiškime teigė Vokietijos vystymosi ministrė Svenja Schulze. – Žmonės nori ir toliau gyventi savo šalyje, o tam jiems reikia elektros, vandens ir stogo virš galvos.“
Uždavinys paremti Ukrainos atkūrimą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais „yra per didelis, kad jį spręstų tik vyriausybės, todėl į konferenciją kviečiame įmones, pilietinę visuomenę ir savivaldybes“, pridūrė S. Schulze.
Pernai Londone Ukrainos sąjungininkai pažadėjo skirti kelis milijardus eurų nekarinės pagalbos šalies infrastruktūrai atkurti, kovai su korupcija ir Kyjivo siekiui įstoti į Europos Sąjungą.
Šiais metais daugiausiai dėmesio vėl bus skiriama reformoms.
„Dedame visas pastangas, kad Ukraina netrukus galėtų sėsti prie Europos Sąjungos stalo, nes, be mūsų karinės paramos, tai geriausia įmanoma apsauga“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pirmadienį Ukrainos valstybinės atstatymo ir infrastruktūros plėtros agentūros vadovas Mustafa Najemas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė apie savo atsistatydinimą. Jis nurodė „sistemines kliūtis, trukdančias veiksmingai vykdyti pareigias“, ir apkaltino vyriausybę dėl to, kad jo vadovaujama agentūra yra užversta popierizmu.
Nuo gegužės, kai buvo atleistas Oleksandras Kubrakovas, Ukraina neturi ministro, atsakingo už šalies atkūrimą. M. Najemas skundėsi, kad Ukrainos ministras pirmininkas neleido jam dalyvauti konferencijoje Berlyne.
Tikimasi, kad V. Zelenskis, kuris nuo 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos trečią kartą lankosi Berlyne, taip pat pasakys kalbą Vokietijos parlamente. Praėjus kelioms savaitėms po karo pradžios jis į Vokietijos įstatymų leidėjus kreipėsi vaizdo ryšiu.
Praėjusį kartą Ukrainos prezidentas Vokietijoje lankėsi vasario viduryje, kai pasirašė dvišalį saugumo susitarimą su kancleriu Olafu Scholzu – vieną iš virtinės tokių susitarimų, kuriuos sąjungininkės sudarė su Kyjivu siekdamos išreikšti savo ilgalaikę paramą.