U. von der Leyen antros kadencijos siekį gali nuskandinti balsavimas Europos Parlamente
Pirmiausia EK pirmininkei reikia užsitikrinti kvalifikuotą balsų daugumą tarp 27 ES vadovų, susėsiančių prie Europos Vadovų Tarybos (EVT) stalo birželio pabaigoje vyksiančiame postų dalybų posėdyje. Antra, ji turi užsitikrinti bent 361 balsą iš 720 Europos Parlamento narių, kad slapto balsavimo metu būtų patvirtinta EK pirmininke.
Derybose dėl jos kandidatūros Europos Vadovų Taryboje U. von der Leyen bus šiek tiek paprasčiau. Jos centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) sąrašuose yra 12 ES valstybių ir vyriausybių vadovų, iš kurių visų galima tikėtis paramos jos kandidatūrai. Tiesa, pavojus, kad reikalai gali pakrypti bloga linkme išlieka. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gali pasiūlyti kitą kandidatą (apie tai VŽ jau rašė čia), o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priklauso socialistų stovyklai, tad taip pat gali nenorėti kitos partijos atstovės įtakingiausiame ES poste.
Vis dėlto U. von der Leyen daugiausiai nerimo kelia jos kandidatūros patvirtinimas naujame EP. Rinkėjų apklausos rodo, kad U. von der Leyen EPP frakcija po rinkimų išliks didžiausia atskira frakcija parlamente, turinti 170 vietų. Tačiau siekiant išlaikyti daugumą, EPP prireiks kitų frakcijų europarlamentarų paramos.
U. von der Leyen turės ką nors pasiūlyti kitoms centristinėms grupėms – socialistams ir liberalams. Jei jai pavyks užsitikrinti EPP, liberaliosios frakcijos „Atnaujinkime Europą“ (RE), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) paramą, tai, remiantis „Politico“ rinkėjų apklausų prognozėmis, sudarytų apie 390 balsų.
Toks balsų skaičius leistų peržengti būtiną slenkstį, tačiau ir čia gali kilti sunkumų. Ekspertai įspėja, kad net jei partijų vadovai įsakys savo europarlamentarams paremti U. von der Leyen kandidatūrą, tikėtina, kad daugiau nei 10% įstatymų leidėjų kiekvienoje iš frakcijų didžiąją dieną balsuos prieš arba susilaikys.
Sulauks „maišto“
Jei balsų skaičius sumažėtų 10%, U. von der Leyen iš viso turėtų 351 balsą, t. y., iki lemiamo skaičiaus trūktų dar 10 balsų. Politikos apžvalgininkų nuomone, „maištininkų“ skaičius beveik neabejotinai bus didesnis nei 10%. Ankstesniuose balsavimuose politikų, nepritariančių partijos linijai, skaičius buvo nuo 13% iki 28%.
2019 m. U. von der Leyen užsitikrino paramą EP balsavime tik devynių balsų skirtumu dėl EPP, RE ir S&D paramos. Tuomet ji taip pat gavo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partijos „Fidesz“ ir Lenkijos nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) balsus. Šį kartą ji niekaip negalės gauti šių dviejų stovyklų balsų. Ji griežtai spaudė PiS ir „Fidesz“ dėl jų teisinės valstybės principų nesilaikymo ir įšaldė išmokas iš ES biudžeto.
Kalbant apie socialistus ir liberalus, vis daugiau jų Europos Parlamento narių šiemet gali atmesti U. von der Leyen kandidatūrą, nes jiems kelia nerimą tai, kad ji svarsto galimybę sudaryti sąjungą su Italijos kraštutinių dešiniųjų ministre pirmininke Giorgia Meloni. Jie taip pat kaltina U. von der Leyen, kad ji silpnina ES žaliąją darbotvarkę.
„Maištininkų“ gali netrūkti jos pačios politinėje šeimoje. Prancūzijos „Les Republicains“, kurie, kaip tikimasi, turės šešis europarlamentarus, jos nepalaiko, o EPP baiminasi, kad Italijos, Ispanijos ir Slovėnijos partijų parama EK pirmininkei taip pat nėra tvirta. Kovo mėnesį Bukarešte vykusiame EPP suvažiavime, kuriame buvo nominuota U. von der Leyen, 18% iš 499 balsavusių delegatų nepritarė U. von der Leyen kandidatūrai.
EK pirmininkė atkakliai domisi Italijos premjerės G. Meloni parama, kurios jai prireiks ir prie ES vadovų stalo bei Europos Parlamente, tačiau panašu, kad ši strategija gali atsigręžti prieš ją. Kuo labiau ji siekia bendradarbiauti su G. Meloni „Europos konservatorių ir reformistų frakcija“ (ECR), tuo daugiau balsų ji neteks iš socialistų ir liberalų. Tiesa, aplink G. Meloni sukasi ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Ji ragina G. Meloni suvienyti jėgas EP ir sudaryti kraštutinių dešiniųjų koaliciją. Iki šiol to niekada kraštutiniams dešiniesiems padaryti nepavyko, tačiau po šių rinkimų jie sustiprins savo pozicijas ir gali didinti savo įtaką, jeigu tik sugebės susivienyti. Tad ir pati G. Meloni turės apsispręsti. Plačiau apie tai VŽ jau rašė čia.
Italijos premjerės parama U. von der Leyen bus labai svarbi EK pirmininkės kandidatūrai Europos Vadovų Taryboje, tačiau Europos Parlamente, kur G. Meloni partija „Italijos broliai“ gali surinkti tik apie 23 vietas, ji nebus tokia reikšminga. Žymiai skaudžiau U. von der Leyen būtų prarasti socialistų balsus, O. Scholzo socialdemokratų partija nepritaria jos flirtui su kraštutinių dešiniųjų partijos lydere G. Meloni. Tą patį teigė liberalai ir Žalieji.
Jei U. von der Leyen atsisakys vilties gauti paramą iš ECR, jai reikės ne tik RE, S&D, bet ir Žaliųjų paramos, kad kompensuotų balsų trūkumą. Kartu su žaliaisiais U. von der Leyen paramos bazė būtų 432 balsai – daugiau nei pakankamai, kad būtų peržengtas reikalingas slenkstis. Vis dėlto Žaliųjų parama U. von der Leyen yra labai nenuspėjama ir „maištininkų“ šioje frakcijoje gali būti daugiau, negu prognozuota. Tad U. von der Leyen, net ir užsitikrinus ES lyderių paramą, lauks sudėtingas išbandymas Europos Parlamente.
