Rusijos URM iškvietė Baltijos šalių diplomatus
Papildyta Lietuvos URM komentaru
Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą ignoruojant Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių jos ambasadose saugumą.
Visų trijų Baltijos valstybių, kuriose gyvena nemažos rusų bendruomenės, santykiai su Maskva – ir anksčiau įtempti – ypač pablogėjo dėl karo Ukrainoje.
„Baltijos šalių reikalų patikėtiniai Maskvoje buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl to, kad nesulaukta tinkamo atsako (...) į pakartotinius Rusijos raginimus užtikrinti saugumą kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Maskva pareikalavo, kad Baltijos valstybės „imtųsi visų būtinų priemonių“ rusų ambasadų ir rinkėjų saugumui savo teritorijose užtikrinti ir išvengtų „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.
„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo ministerija.
Beveik neabejojama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesunkiai vėl laimės rinkimus šalyje, kur jau daug metų stengiamasi susidoroti su kitaminčiais ir trūksta realios opozicijos.
Sureagavo Lietuvos URM
Kremlius neturi teisės demokratinėms valstybėms pamokslauti apie rinkimus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Rusijai šią savaitę iškvietus trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus dėl kitą mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų.
„Ne agresorėms valstybėms mokyti Lietuvą demokratijos ir aiškinti, kokie yra principai organizuojant rinkimus, valstybėms, kurios turbūt demokratinių rinkimų yra nemačiusios dešimtmečiais“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Landsbergis.
Pasak G. Landsbergio, Lietuva užtikrina visų užsienio atstovybių saugumą lygia tvarka pagal tarptautinius įsipareigojimus.
„Yra Vienos konvencijoje numatyti tokie reikalavimai kaip visų diplomatinių atstovybių apsauga, ir Lietuva kaip konvencijos dalyvė to laikosi. Kaip nors išplėtoti tai neturime ketinimų“, – teigė ministras.
Jo atstovė spaudai Paulina Levickytė komentare taip pat pažymėjo, kad Lietuva laikosi tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų, kiek tai susiję su užsienio valstybių diplomatinių atstovybių apsauga, tačiau atsakomybė už galimos provokacijos padarinius atitenka Rusijai.
Ministro atstovės komentare taip pat nurodoma, kad Rusijos sprendimas organizuoti vadinamuosius rinkimus datomis, beveik sutampančiomis su Krymo aneksijos laiku, ir organizuoti juos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra neteisėta ir sąmoningai vykdoma Rusijos provokacija.
„Lietuva nepripažįsta ir nepripažins neteisėtų Rusijos prezidento rinkimų surengimo ar jų rezultatų Rusijos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose. Rusijos politinė vadovybė ir kiti dalyvavę organizuojant šiuos rinkimus sulauks šių neteisėtų veiksmų pasekmių“, – teigė ministro atstovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą ir jos nepriklausomybę, suverenitetą bei teritorinį integralumą tarptautiniu lygiu pripažintų sienų ribose.
„Krymas, Chersonas, Zaporižė, Donetskas ir Luhanskas yra Ukraina“, – akcentuojama komentare.
