Pasirašytas planas: visa vokiečių brigada persikels iki 2027 m., šeimoms – ir darželiai, mokyklos
Papildymai visame tekste
Arvydo Anušausko teigimu, kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė komanda, kuri „iki metų pabaigos išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniuje“.
Šį elementą sudarys apie kelis šimtus karių, dalis jų atvyks su šeimomis.
Pasirašytame susitarime numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą.
„2027-aisiais Vokietijos brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti bei pasirengę vykdyti nustatytas užduotis“, – sakė A. Anušauskas.
Brigados perkėlimą į šalį jis vadino visos valstybės projektu.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus. Berlynas iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5.000 Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
„Bundesveras niekada dar nėra dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių. Tai bus naujovė. Čia bus tikrai didelė brigada“, – žurnalistams sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Dėl išlaidų pasidalinimo – sprendimas vėliau
Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tą ketinama padaryti 2026 metais.
Kaip numatyta ministrų pasirašytame dokumente, brigada bus pavaldi „Vokietijos „Divizijai 2025“ ir veiks kaip sunkioji kovinė brigada“.
„Be labai gerų sąlygų mokymams ir pratyboms, Lietuva sukurs ar užtikrins tiek civilinę, tiek karinę infrastruktūrą atsižvelgdama į Vokietijos išreikštus ir šalių tarpusavyje suderintus reikalavimus“, – nurodoma veiksmų plane.
Jame pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Berlynas paskelbė naują saugumo ir gynybos politikos epochą – „Zeitenwende“. Vokiečių ministro teigimu, tai įrodo, kad jo šalis „suprato naująsias saugumo politikos realijas“.
Ekspertai brigados dislokavimą Lietuvoje vadina „Zeitenwende“ projektu vėliavnešiu.
„Mes siunčiame aiškų ženklą tiems, kurie Europoje kelia grėsmę taikai ir saugumui“, – sakė B. Pistorius.
Susisiekimo gerinimas, mokyklų steigimas
Ruošiantis Lietuvoje įkurdinti vokiečių karius, A. Anušauskas teigė, kad Lietuvoje dar reikia suderinti visus reikalavimus būsimai infrastruktūrai, siekiant pradėti projektavimo ir statybos darbus.
„Vykstant infrastruktūros statybos darbams, žinoma, reikės finansinių šaltinių. Iš dalies jie yra suplanuoti, bet kadangi darbų apimtis šiek tiek išsiplėtė nuo pradinių planų, be abejonės, reikės galvoti apie papildomą finansavimą ir tvarius šaltinius“, – sakė ministras.
Priimdama vokiečių karius, Lietuva taip pat įsipareigojo sukurti patrauklias sąlygas ir kartu su jais atvykstančių šeimų nariams.
„Būstas šeimoms bus prieinamas Vilniuje ir Kaune ar netoli šių miestų. Numatomos dvi pagrindinės apgyvendinimo galimybės: naudojimasis jau esama nuomojamo būsto rinka ir gyvenamųjų kvartalų vystymas numatytoje teritorijoje“, – teigiama plane.
„Pageidautinos geros keliavimo tarp Vokietijos ir Lietuvos sąlygos (ypač skrydžiai) bei transporto jungčių (ypač vietinio viešojo keleivinio transporto) tarp Vilniaus ir Rūdninkų bei Kauno ir Ruklos gerinimas“, – rašoma jame.
Dokumente taip pat nurodoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija Lietuvoje ketina steigti vieną ar dvi užsienio Bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams.
Susitiko su G. Nausėda
B. Pistorius pirmadienį taip pat susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Susitikime, kaip nurodo Prezidentūra, aptartas pasirengimas brigados dislokavimui Lietuvoje, oro gynybos regione stiprinimas, paramos Ukrainai klausimai.
G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Lietuvoje pasirengimo darbai vyksta sparčiai ir sklandžiai, yra visuotinis sutarimas investuoti į infrastruktūrą ir ją parengti kuo greičiau.
VERSLO TRIBŪNA
Sparčiai augančiame sostinės Balsių rajone bus statomas naujas lopšelis-darželis: jo projektui Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Projekto įgyvendinimu rūpinasi Vilniaus vystymo kompanija. Aušrinės g. 10A atsirasiantis darželis ne tik prisidės prie švietimo paslaugų plėtros, bet ir taps šiuolaikišku pavyzdžiu, kaip ugdymo įstaiga gali darniai egzistuoti greta jautrios gamtinės aplinkos
Paskelbti Europos Sąjungos palengvinimai dėl tvarumo atskaitomybės daugeliui įmonių kelia klausimų: ar verta investuoti dabar, jei dalis reikalavimų atidėta, gal geriau palaukti, bet tada gali kilti rizika pralaimėti konkurentams? Daugiau nei 40 sėkmingų įmonių vadovų, ekspertų ir auditorių dalinsis savo patirtimis ir istorijomis - spalio 22-23 dienomis vyksiančioje praktinėje konferencijoje verslui „Tvarumo planas“ – kas pasiteisino, atnešė naudos ir kokius sprendimus būtina priimti nedelsiant.
Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
„Džiugina produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos rengiantis nuolatiniam brigados dislokavimui. Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę ir ilgalaikį įsipareigojimą kolektyviniam saugumui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Lietuvos vadovas su gynybos ministru taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintų gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.
Anot G. Nausėdos, įgyvendinant Vilniaus sprendimus būtina pažanga dar iki kitąmet vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, ypač įgyvendinant sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione ir visame NATO rytiniame flange.
Prezidentas susitikime taip pat kalbėjo apie būtinybę tęsti nuolatinę karinę paramą Ukrainai, nes greitesnė ir efektyvesnė parama garantuoja greitesnę karo baigtį ir Ukrainos pergalę.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
