Pirmenybę formuoti naują Lenkijos vyriausybę vis vien turės „Teisė ir teisingumas“
Rinkimų rezultatai tebėra skaičiuojami, bet balsavimo dieną surengta itin reprezentatyvi apklausa parodė, kad „Teisė ir teisingumas“ („Prawo i Sprawiedliwosc – PiS) turėjo užimti pirmąją vietą juose, surinkusi apie 37%. Tai šiai partijai užtikrintų 200 mandatų 460-ties vietų Seime.
Kol kas, pirmadienio 10.30 val. (Lietuvos laiku) turimais duomenimis, ši prognozė pasitvirtina – suskaičiavus apie ketvirtadalio balsavimo apylinkių rezultatus, PiS laimi rinkimus su maždaug 40% balsų.
Jeigu ši tendencija pasitvirtins ir suskaičiavus visus balsus, M. Morawieckis arba kitas partijos lyderio, Lenkijos „pilkuoju kardinolu“ vadinamo Jaroslawo Kaczynskio parinktas kandidatas į premjerus pabandytų Seime suburti naują valdančiąją koaliciją ir suformuoti naują vyriausybę.
Tai yra leidęs suprasti ir šalies prezidentas Andrzejus Duda. Likus kelioms dienoms iki rinkimų jis paskelbė, kad naujos vyriausybės skyrimo misiją patikės daugiausiai balsų surinkusios partijos atstovui: „Iki šiol Lenkijoje visada buvo įprasta, kad laimėjusi partija gaudavo mandatą formuoti vyriausybę. Nemanau, kad šiuo atžvilgiu kas nors pasikeitė. Tokia mano pozicija šiandien.“
Neaišku, ar tokia jo pozicija pakistų, sulaukus visų rinkimų rezultatų ir paaiškėjus, kad PiS niekaip negeba suformuoti daugumos, tuo metu susivienijusios opozicinės partijos tą galbūt ir galėtų padaryti.
Dauguma balsų Lenkijos parlamento žemesniuose rūmuose yra 231 mandatų. Apklausų rinkimų dieną duomenimis, PiS gerokai pritrūksta iki šio skaičiaus.
Natūraliais šios partijos sąjungininkais Seime yra laikoma radikali, prieš imigrantus pasisakanti „Konfederacija“ („Konfederacja“). Pirminiais duomenimis, ji nepasirodė taip gerai, kaip tikėjosi ir greičiausiai surinks apie 7% balsų, kas užtikrintų šios partijos atstovams 12 mandatų Seime.
Likusius beveik dvi dešimtis balsų PiS galėtų bandyti surankioti iš pavienių į parlamentą patekusių kandidatų, taip pat bandydama „nugnybti“ vieną kitą atstovą iš kelių centristinių judėjimų, taip pat ir iš PiS pasitraukusiųjų sudarytojo jungtinio sąrašo „Trečiasis kelias“ („Trzecia droga – TD“). Ši rinkimuose surenka apie 13% balsų ir pretenduoja į 55 mandatus. Bet, kaip pastebi politologai, TD yra gana margas sąrašas, todėl PiS gali ir pavykti įkalbėti vieną kitą jo atstovą paremti dabartinius valdančiuosius.
Tuo atveju, jeigu vis dėlto PiS iki lapkričio pabaigos nepavyktų suburti pakankamos koalicijos, tada A. Duda būtų priverstas paprašyti tai padaryti antroje vietoje rinkimuose liekančią ligšiolinę didžiausią opozicinę jėgą „Piliečių koaliciją“ („Koalicja obywatelska“ – KO), vadovaujama ekspremjero ir buvusio Europos Vadovų tarybos pirmininko Donaldo Tusko.
Už ją, preliminariais duomenimis, balsavo apie 31% lenkų, ši partija pretenduoja į 165 vietas Seime.
KO kartu su TD ir opozicine, progresyvia „Naujųjų kairiųjų“ („Nowa Lewica“) partija, rinkimuose su beveik 9% balsų užimančia ketvirtąją vietą, galėtų turėti pakankamai komfortišką daugumą – 248 vietas Seime.
Lenkijos Konstitucija nurodo, kad pirmąjį naujojo Seimo posėdį šaukia prezidentas per 30 dienų nuo rinkimų dienos. Rinkimai įvyko spalio 15 d., tad Seimas susirinks iki lapkričio vidurio.
Tuomet per dvi savaites šalies prezidentas turi paskirti premjerą ir pavesti jam sudaryti vyriausybę.
Jeigu nei PiS, nei KO iki Kalėdų nepavyktų suformuoti daugumos, kitų metų vasarį arba kovą Lenkijoje vyktų nauji rinkimai.
