G. Landsbergis: įtarimų keliantys baltarusiai ir dabar neįleidžiami į Lietuvą
Papildyta antru skyreliu.
Jo teigimu, šiuo metu galiojanti tvarka užtikrina, kad įtarimų dėl nacionalinio saugumo keliantys asmenys nebūtų įleidžiami į šalį.
„Aš iki šiol laikausi nuomonės, kad esami ribojimai, ypač prie sienos, leidžia Lietuvai taikyti patikros procedūras ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams. Ir tą rodo statistinė informacija. Kitaip tariant, mes esame neįleidę ir baltarusių, kurie kelia pagrįstų įtarimų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.
Komentuodamas siūlymą griežtinti į Lietuvą atvykstantiems ar čia esantiems Baltarusijos piliečiams, jis teigė neturįs duomenų, kad reikėtų ką nors keisti.
„Kol kas aš nesu supažindintas su konkrečiomis kylančiomis grėsmėmis iš atvažiuojančių žmonių pusės, kaip toks sugriežtinimas tokias grėsmes padėtų suvaldyti“, – teigė G. Landsbergis.
„Mano žiniomis, skaičiai atvykstančiųjų iš Rusijos su vizomis, vadinamųjų turistų, po mūsų apribojimų stipriai krito, bet pirmiausiai krito ne dėl to, kad mes jų neįleidžiame, o dėl to, kad žmonės nesirenka važiuoti. O sustabdytų žmonių skaičius tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos yra ganėtinai panašus“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministras teigė tebesilaikąs pozicijos, kad į Lietuvą atvykstantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai turėtų būti vertinami skirtingai.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau. Po to, kai Baltarusija į šalį po nepavykusio perversmo Rusijoje leido atvykti samdinių grupuotei „Wagner“, Lietuvos politikai grįžo prie svarstymų apie ribojimų rusams ir baltarusiams suvienodinimą.
Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Nuo praėjusių metų pabaigos taip pat į Lietuvą atvykti ar čia gyventi norintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra įvestas specialus klausimynas. Migracijos departamentas rugpjūčio pradžioje skelbė, kad per tą laiką keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui buvo pripažinti 1.164 baltarusiai ir rusai.
Per šį laikotarpį konstatuota, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 atveju atsisakyta pakeisti tokį dokumentą, daugiau kaip 200 baltarusių panaikinti anksčiau jų turėti dar galioję leidimai laikinai gyventi, o beveik 250 baltarusių sulaukė neigiamų atsakymų, kai kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.
Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą. Klausimyne privaloma pateikti tam tikrą informaciją, pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Neabejoja VSD informacija dėl O. Karač
Ministras taip pat teigia neabejojantis Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbta informacija apie Lietuvoje prieglobsčio negavusią baltarusių aktyvistę Olgą Karač ir pažymi, jog su ja asmeniškai nebendravęs.
„Tiesą sakant, net neatsiminčiau dabar kada paskutinį kartą buvome susitikę. Galbūt kai netgi dirbau opozicijoje. Dar buvusioje kadencijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo ministras.
Migracijos departamentas praėjusią savaitę atsisakė suteikti prieglobstį O. Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Sprendimas motyvuotas VSD išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
„Informacija, kuri yra paskelbta, aš su ja buvau supažindintas ir tokį raštą esame gavę. Manau, kad VSD tikrai atsakingai tokio pobūdžio dalykus rašo ir neabejoju, kad gali tą pagrįsti“, – sakė G. Landsbergis.
Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu baltarusei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.
O. Karač šią savaitę patvirtino šiemet pavasarį buvusi VSD pareigūnų įspėta dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, tačiau išsamiau to nekomentavo.
Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.
Savo ruožtu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį teigė nepalaikiusi ryšių ir nebendradarbiavusi su organizacijos „Mūsų namai“ vadove. Ji sakė nežinanti O. Karač situacijos, tačiau nurodė, jog pasitiki Lietuvos institucijomis.
„Diferenciaciją apie skirtingas pozicijas opozicijos viduje esame jautę ir matėm tą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
VERSLO TRIBŪNA
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.
Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.
