2023-07-11 14:34

NATO vadovas: Ukrainai bus pasiųsta stipri ir vieninga žinutė

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, antradienio rytą „Litexpo“ teigė, kad Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus pasiųsta stipri ir vieninga žinia.

Pranešimas yra papildytas informacija dėl „Wagner“. 

„Žinutė (Ukrainai dėl narystės NATO – BNS) bus pozityvi, žinutė bus stipri ir vieninga. Mes esame su Ukraina tiek, kiek reikės. NATO šalys yra pasirengusios remti Ukrainą ginkluote“, – teigė J. Stoltenbergas. 

Jis taip pat nurodė, kad yra pasiūlęs elementus, kurie priartintų Ukrainą prie NATO: daugiametę pagalbos Ukrainos kariuomenei programą, taip pat, kaip jau skelbta, Ukrainos-NATO taryba turėtų užtikrinti glaudesnį politinį bendradarbiavimą tarp Kyjivo ir NATO. Tai suteiktų Kyjivui aukštesnį statusą bendruose susitikimuose.

J. Stoltenbergas taip pat paminėjo, kad iš Ukrainos kelio į narystę Aljanse galėtų būtų pašalintas NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) reikalavimas.

MAP yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa. Daugeliui dabartinių Aljanso narių prieš įstojant reikėjo parengti MAP. Tačiau Kyjivui jos neprireiktų, kaip jos nereikėjo Suomijai ir Švedijai prieš pradedant stojimo procesą.

„Tai leistų užsitikrinti ateities Ukrainos narystę NATO vienu žingsniu“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas taip pat teigė, kad per artimiausias valandas bus paviešintas NATO komunikatas, kuriame turėtų atsispindėti galutinis pasiūlymas Ukrainai. Kalbėdamas su žiniasklaida jis kol kas atsisakė įvardinti konkrečius žodžius, kurie galėtų būti pasiūlyti Ukrainai galutiniame susitikimo komunikate.

Didžiosios valstybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Vokietija, kol kas nebuvo linkusios žengti toliau nei 2008 metais duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.

J. Stoltenbergas Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą pavadino istoriniu.

„Šis susitikimas yra istorinis susitikimas, nes susitarėme, kad Švedija taps pilnateise NATO nare, tai geras žingsnis Turkijai, Aljansui ir, žinoma, Baltijos šalims“, – antradienio rytą sakė NATO generalinis sekretorius.

Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime lyderių laukia įtempta darbotvarkė. Ukrainos narystės NATO klausimas yra vienas opiausių NATO viršūnių susitikimo klausimų. Ukrainiečiai viliasi, kad Vilniaus susitikimo deklaracijoje bus aiškiai įvardintos sąlygos ir aplinkybės, leisiančios Ukrainai sutrumpinti kelią į NATO.

Ukraina prašymą dėl narystės NATO pateikė pernai rugsėjį, praėjus pusmečiui po plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

Nors NATO viršūnių susitikimas prasideda tik šiandien, po pirmadienio vakarą įvykusių derybų pavyko palaužti Turkijos veto dėl Švedijos narystės NATO. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasižadėjo, kad Turkijos parlamentas ratifikuos Švedijos narystę kaip įmanoma greičiau. Taip pat pranešta, kad NATO ratifikavo regioninius gynybos planus. 

J. Stoltenbergas: „Wagner“ kol kas nėra Baltarusijoje

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kariai kol kas nėra dislokuojami Baltarusijoje, bet NATO būtų tam pasirengęs, sako aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Iki šiol mes nematėme jokių „Wagner“ pajėgų dislokavimo ar judėjimo į Baltarusiją, tačiau, be abejo, įdėmiai stebime, kas vyksta“, – atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį sakė J. Stoltenbergas.

Jis sakė suprantantis, jog tai kelia Lietuvos susirūpinimą, tačiau patikino, jog „NATO yra čia, esame pasirengę ginti nuo bet kokios potencialios grėsmės“.

Praėjusią savaitę Baltarusijos kariuomenė pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas Rusijoje.

Per mažiau nei parą trukusį sukilimą Jevgenijaus Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.

Vėliau maištas nutrauktas sudarius susitarimą su Rusijos vadovybe, pagal kurį J. Prigožinas turėjo pasitraukti į Baltarusiją, tai turėjo būti leista padaryti ir jo kariams.

Vis dėlto šio susitarimo sąlygos ir jų įgyvendinimas išlieka miglotas, J. Prigožinui, kaip skelbiama, šiuo metu tebesant Rusijoje.

Galimas „Wagner“ karių perdislokavimas į Baltarusijoje kelia nerimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, baiminantis provokacijų.

[infogram id=„61784cc4-8bca-4e5e-880c-cfa3a3c7610a“ prefix=„ZlJ“ format=„interactive“ title=„NATO viršūnių susitikimas: svarbiausi klausimai“]

52795
130817
52791