2023-02-14 12:05

Tyrimas: labiausiai skaidri Panevėžio miesto savivaldybė, mažiausiai – Kauno miesto

Per beveik dešimtmetį Lietuvos savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo pusantro karto, o per pastaruosius ketverius metus – beveik ketvirtadaliu, rodo naujausias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) savivaldybių skaidrumo tyrimas.

2022 m. savivaldybės vidutiniškai surinko 85 balus iš 100, 2018 m. – 69 balus, 2014 m. – 56 balus.

Praėjusiais metais 23 savivaldybės iš 60-ies surinko 90 balų ir daugiau – prieš ketverius metus tokių savivaldybių buvo tik dvi.

Daugiausia apie savo veiklą, 2022 m. duomenimis, viešina Panevėžio miesto (99 balai), Alytaus (97 balai), Molėtų (97 balai), Kaišiadorių (97 balai), Šiaulių (97 balai), Prienų (96 balai) rajonų, Visagino (96 balai), Vilniaus miesto (96 balai) savivaldybės.

Mažiausiai – Rokiškio (67 balai), Šalčininkų (67 balai) rajonų ir Kauno miesto (65 balai) savivaldybės.

[infogram id="54260bb8-7e04-407d-9aac-7cba8608677d" prefix="sKq" format="interactive" title="sav"]

Kaip pranešime pažymi TILS, savivaldybės pradėjo skelbti daugiau informacijos apie savo darbuotojus, savivaldybių politikų ir administracijų vadovų interesus. Taip pat – viešųjų pirkimų planus, konkursus laimėjusias įmones bei jų teikiamas paslaugas, savivaldybių įmones ir įstaigas.

Beveik visos savivaldybės (57) skelbia apie galimybes gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime. Sprendimus dėl gyventojų pateiktų pasiūlymų viešai skelbia pusė savivaldybių (34).

Savivaldybės teikia mažiau informacijos apie tarybos veiklą nei prieš ketverius metus (89 balai, palyginti su 95 balais 2018 m.). Kas šešta savivaldybė (9) neviešina individualių tarybos narių balsavimų svarstomais klausimais.

TILS atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą nuo vertinimo pradžios visos savivaldybės viešina informaciją apie savo valdomas įmones ir įstaigas. Vis dėlto dvi iš penkių savivaldybių (iš viso 25) nenurodo, kodėl konkrečius asmenis skyrė į savivaldybės valdomų įmonių valdybas.

Tik trečdalis savivaldybių (17) finansines ataskaitas pateikia taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius (2018 m. – 9).

Šeštadalis savivaldybių (11) neskelbia savo korupcijos prevencijos programų bei jų įgyvendinimo planų.

„Šis vertinimas – tai antikorupcinės higienos pratimas. Džiugu, jog vis daugiau savivaldybių pradeda veikti skaidriau bei išbando geruosius pavyzdžius savo veikloje, tokius kaip dalyvaujamieji biudžetai. Vis dėlto labai norėčiau, kad savivaldybių lyderiai užsibrėžtų aiškius antikorupcinius tikslus ir imtųsi dar drąsesnių pokyčių, kadangi savivaldybės, deja, vis dar išlieka vienomis korumpuočiausių institucijų Lietuvoje“, – sako TILS laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Tyrime vertintos visos 60 savivaldybių. Jų svetainėse žiūrėta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir paslaugas, biudžetą, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą.

Savivaldybių interneto svetainių analizę TILS atliko 2022 m. spalio–2023 m. sausio mėn.

52795
130817
52791