V. Zelenskis: padėtis fronte kai kuriose Donbaso vietose – labai sunki; V. Putinas toliau kalba apie galimą branduolinės doktrinos keitimą

• „Bloomberg“ skelbia, kad ES didins karinės paramos fondą Ukrainai papildomais 2 mlrd. Eur
• J. Bidenas patvirtino 275 mln. USD vertės karinę pagalbą Ukrainai: nauji pajėgumai priešlėktuvinei gynybai ir kovai su dronais.
• JAV, JK ir Kanada paskelbė Rusijai naujų sankcijų.
• V. Putinas dėl nustatytų naftos kainų „lubų“ grasina sumažinti gavybą.
• Bulgarija pirmąkart siunčia Ukrainai karinės paramos.

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="024f261a-b1cc-46a2-a17a-c9b7e6dc8525" prefix="kH6" format="interactive" title="2022-12-08 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą 

Naujausias žinias pranešime šeštadienį ryte. 

21:53 V. Zelenskis: padėtis fronte kai kuriose Donbaso vietose – labai sunki 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pripažino, kad karinė padėtis kai kuriose Rytų Ukrainos dalyse yra „labai sunki“, tačiau pareiškė, kad šalies pajėgos ir toliau priešinasi Rusijos atakoms.

„Padėtis fronto linijoje išlieka labai sunki pagrindinėse Donbaso vietovėse – Bakhmute, Soledare, Marinkoje, Kreminoje“, – kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Šie keturi miestai yra fronto linijoje Donecke ir Luhanske, kuri per pastaruosius tris mėnesius mažai pasislinko.

„Šiose vietovėse ant žemės neliko gyvenamosios vietos, kuri būtų nepažeista sviedinių ir ugnies, – sakė V. Zelenskis. – Okupantai iš tikrųjų sunaikino Bakhmutą (...), kurį Rusijos kariuomenė pavertė apdegusiais griuvėsiais.“

V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos laiko frontą, atremdamos atakas ir padarydamos priešui „apčiuopiamų nuostolių, atsakydamos į pragarą, atėjusį Ukrainon su Rusijos vėliava“.

21:37 V. Putinas toliau kalba apie galimą branduolinės doktrinos keitimą

Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau antrą kartą prabilo apie galimybę, kad Rusija gali oficialiai pakeisti savo dabartinę doktriną, pagal kurią konflikto metu ji pirmoji nenaudoja branduolinių ginklų.

V. Putinas penktadienį, kalbėdamas spaudos konferencijoje Biškeke, pažymėjo, kad JAV politika neatmeta „nuginkluojančio“ branduolinio smūgio galimybės.

„Jie tai turi savo strategijoje, dokumentuose tai yra išdėstyta – prevencinis smūgis. Mes to neturime. Kita vertus, mes savo strategijoje esame suformulavę atsakomąjį smūgį“, – sakė V. Putinas, kurį cituoja CNN.

Net jei Rusija, pamačiusi, kad į ją paleidžiamos branduolinės raketos, iš karto imtųsi atsakomojo smūgio, anot V. Putino, „tai reiškia, kad priešo raketų kovinių galvučių kritimas Rusijos Federacijos teritorijoje yra neišvengiamas – jos vis tiek nukris“.

„Taigi, jei kalbame apie šį nuginkluojantį smūgį, tai gal pagalvokime apie tai, ar nevertėtų perimti mūsų partnerių Amerikoje geriausią praktiką ir jų saugumo užtikrinimo idėjas. Mes apie tai tik galvojame. Ankstesniais laikais ir metais niekas nesigėdijo, kai apie tai garsiai kalbėjo, – kalbėjo V. Putinas. – Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio teorija, o mes – ne, tai vis tiek mus verčia susimąstyti apie tas grėsmes, kurios mums kyla.“

21:24 Baltieji rūmai reiškia nerimą dėl „kenksmingos“ Irano ir Rusijos partnerystės

 Jungtinės Valstijos penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano „plataus masto gynybos partnerystės“, kurią pavadino „kenksminga“ Ukrainai, Irano kaimyninėms šalims ir visam pasauliui.

Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kuriuos Kremlius naudoja kare prieš Ukrainą ir visų pirma smūgiams Ukrainos energetikos infrastruktūrai, kuriuos Maskva vykdo siekdama įgyti pranašumą šiame kruviname konflikte.

„Rusija siekia bendradarbiauti su Iranu tokiose srityse kaip ginklų kūrimas, mokymas“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusija „Iranui siūlo beprecedenčio lygio karinę ir techninę paramą, kuri jų santykius paverčia visapusiška gynybos partneryste“, sakė jis.

„Taip pat esame matę pranešimų, kad Maskva ir Teheranas svarsto įrengti bendrą mirtinų dronų gamybos liniją Rusijoje. Raginame Iraną apsigalvoti ir nežengti šių žingsnių“, – sakė J. Kirby.

Jis pareiškė, kad JAV paskelbs sankcijų trims Rusijoje įsikūrusioms bendrovėms, kurios aktyviai dalyvauja „įsigyjant ir naudojant iranietiškus bepiločius orlaivius“.

21:08 Vokietija pranešė apie naują karinę pagalbą

Vokietija Ukrainai atsiųs 18 savaeigių haubicų RCH 155, 80 pikapų, 90 kovos su dronais įrangos vienetų ir kitą pagalbą, tviteryje paskelbė Vokietijos ambasada Ukrainoje.

Ji taip pat pažymėjo, kad Ukrainai praėjusią savaitę perduota 20 šarvuočių „Dingo“ ir du tankų transporteriai „Oshkosh M1070“.

20:37 Pareigūnė: rusai prievarta išvežė per 13.000 Ukrainos vaikų

Ukrainos prezidento patarėja vaikų teisių ir reabilitacijos klausimais Daria Herasymčuk pranešė, kad Rusija į savo teritoriją jau deportavo daugiau kaip 13.000 Ukrainos vaikų. „Ir tai, deja, nėra galutinis skaičius“, – sakė ji.

20:05 J. Bidenas patvirtino 275 mln. USD vertės karinę pagalbą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį patvirtino naują 275 mln. USD vertės karinę pagalbą Ukrainai, suteikiančią naujų pajėgumų dronams naikinti ir priešlėktuvinei gynybai stiprinti, sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

Į paketą taip pat įtrauktos raketos HIMARS sistemoms, 80.000 155 mm artilerijos sviedinių, kariniai automobiliai „Humvee“ ir apie 150 generatorių.

Tai jau 27 kartas, kai J. Bidenas pasinaudojo įgaliojimais perduoti ginkluotės iš atsargų be Kongreso pritarimo.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad įranga „jau pakeliui“.

Tačiau apie suteikiamus priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir prieš dronus kovoti padedančią įrangą detalių nepateikiama.

19:49 Europos Sąjungoje įšaldyta rusų turto už 19 mlrd. Eur

Europos Sąjungos (ES) šalys įšaldė 18,9 mlrd. Eur vertės turto, priklausančio rusų oligarchams ir įmonėms, kurioms dėl karo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, pranešė Briuselis.

Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. Eur vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. Eur), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. Eur ) ir Vokietija (2,2 mlrd. Eur), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Iki lapkričio 25 dienos deklaruotais duomenimis, turto už daugiau kaip 1 mlrd. Eur taip pat įšaldė Airija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija.

Sąrašo apačioje yra Malta, turtingiems užsienio investuotojams, įskaitant investuotojus iš Rusijos, siūlanti prieštaringai vertinamą „auksinių pasų“ programą, – šioje šalyje blokuota rusų turto už 146.558 Eur.

Priešpaskutinėje vietoje yra Graikija, įšaldžiusi 212.201 Eur vertės turtą.

Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Europos Sąjungą taikomas iš viso 1.241 fizinių asmenų ir 118 juridinių asmenų, kuriems šios sankcijos nustatytos dėl jų vaidmens konflikte Ukrainoje.

18:48 JAV įspėja, kad Rusija „plečia savo branduolinį arsenalą“

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas perspėjo, kad Rusija plečia ir modernizuoja savo branduolinį arsenalą, o prezidentas Vladimiras Putinas vykdo „labai neatsakingą branduolinį žvanginimą kardu“. 

Taip L. Austinas kalbėjo per ceremoniją Offutto oro pajėgų bazėje Nebraskoje, kur pristatytas naujas JAV strateginės vadavietės, prižiūrinčios šalies branduolinį arsenalą, vadas.  

17:57 Kroatija perka prancūzų oro gynybos sistemą „Mistral“

Kroatijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad už 72 mln. Eur įsigis prancūzų oro gynybos sistemą „Mistral“, siekdama modernizuoti savo, kaip NATO narės, oro pajėgas.

„Aplinkybės, susiklosčiusios dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir bepiločio orlaivio katastrofos Zagrebe, parodė, kad svarbu ir būtina koreguoti Kroatijos kariuomenės aprūpinimo prioritetus ir planus“, – kolegoms ministrams sakė gynybos ministras Mario Banozičius.

Jis nepatikslino, kada sandoris bus baigtas.

Kovo mėnesį į Kroatijos oro erdvę iš kaimyninės Vengrijos įskridęs sovietinių laikų žvalgybinis dronas, gabenęs aviacinę bombą, sudužo sostinėje Zagrebe, tačiau jokios žalos gyventojams nepadarė.

17:31 ES karinis vadovas R. Briegeris: Europa laiku neperėjo prie karo ekonomikos

Europa laiku neperėjo prie karo ekonomikos, todėl vėluoja įsigyti reikalingą ginkluotę, sako Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto pirmininkas generolas Robertas Briegeris.

„Mes neperėjome prie karo ekonomikos, tebesilaikome taikos meto sąlygų. Mūsų visuomenė turi pripažinti, kad laikai pasikeitė, ir mes turime padidinti savo pramonės pajėgumus“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė generolas. Plačiau skaitykite čia. 

17:09 V. Putinas: karui Ukrainoje užbaigti reikės susitarimo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad galiausiai reikės sudaryti susitarimą, kad būtų nutrauktos kovos Ukrainoje.

„Pasitikėjimas, žinoma, yra beveik nulinis, tačiau galiausiai reikės susitarti. Daug kartų sakiau, kad esame pasirengę tokiems susitarimams ir esame jiems atviri“, – sakė V. Putinas per regiono lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Kirgizijos sostinėje.

Kyjivas sako, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja V. Putinas.

17:01 Sprogimai Donecko miesto centre  

Okupuoto Donecko miesto centre nugriaudėjo sprogimai, pranešė Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.

Aleksejus Kulemzinas, Maskvos primestas Donecko „meras“, sakė, kad miestas buvo apšaudytas. Jo teigimu, per atakas buvo apgadintas baseinas, viešbutis, sporto kompleksas, parduotuvė ir Rusijos primestos administracijos pastatas. Dėl smūgių A. Kulemzinas apkaltino Ukrainos kariuomenę. Kyjivas šių kaltinimų kol kas nepakomentavo.

Ukrainos Razumkovo centro karinis ekspertas Oleksijus Melnykas anksčiau „Suspilne“ sakė, kad pseudovaldžios pranešimai, jog Ukrainos pajėgos taikosi į civilius gyventojus, yra provokacija.

„Okupantų tikslas – nuteikti vietos gyventojus prieš Ukrainos kariuomenę“, – teigė O. Melnykas.

16:47 V. Putinas dėl nustatytų naftos kainų „lubų“ grasina sumažinti gavybą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl 60 USD (57 Eur) už barelį kainų „lubų“, kurias Vakarų šalys dėl Maskvos invazijos į Ukrainą nustatė rusiškos naftos eksportui, gali sumažinti savo „juodojo aukso“ gavybą.

„Prireikus svarstysime galimą gavybos sumažinimą“, – pareiškė V. Putinas žurnalistams per spaudos konferenciją Kirgizijos sostinėje Biškeke po regioninio viršūnių susitikimo.

Kainų „lubas“ jis pavadino „kvailu sprendimu“, kuris yra „kenksmingas pasaulio energijos rinkoms“, bet „nedaro poveikio“ Rusijai.

V. Putinas pridūrė, jog Maskva „artimiausiomis dienomis“ paskelbs, kokių atsakomųjų priemonių imsis. Išsamiau šiuo klausimu jis nekalbėjo.

ES, Didžiojo septyneto (G 7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai, įsigaliojo gruodžio 5-ąją.

16:34 „Enerhoatom“: rusai pagrobė du aukšto rango Zaporižios AE darbuotojus

Ukrainos valstybinė energetikos agentūra „Enerhoatom“ apkaltino Rusijos pajėgas pagrobus du aukšto rango ukrainiečių darbuotojus rusų okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje ir sulaikius trečią asmenį.

Pasak „Enerhoatom“, du pagrobti darbuotojai buvo sumušti ir ketvirtadienį išvežti „nežinoma kryptimi“.

Anot agentūros, trečiasis darbuotojas, kuris buvo sulaikytas, yra atsakingas už saugą elektrinėje.

16:20 V. Putinas: galimi ir kiti apsikeitimai kaliniais su Vašingtonu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad po to, kai Maskva iškeitė Rusijoje kalintą JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner į JAV nuteistą ginklų prekeivį Viktorą Butą, galimi ir kiti apsikeitimai kaliniais su Vašingtonu.

„Ar galimi kiti (mainai)? Taip, viskas įmanoma. Tai yra derybų ir kompromisų paieškos rezultatas. Šiuo atveju kompromisai buvo rasti, ir mes neatsisakome tęsti šio darbo ateityje“, – sakė V. Putinas žurnalistams per spaudos konferenciją Kirgizijos sostinėje.

„Mirties pirkliu“ vadinamas V. Butas ketvirtadienį buvo paleistas į laisvę Abu Dabyje apsikeičiant kaliniais. Maskva savo ruožtu JAV perdavė 32 metų Moterų lygos WNBA žvaigždę B. Griner, kuri buvo įkalinta Rusijoje už tai, kad laikė kapsules elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi.

16:04 ES plės sankcijas Iranui dėl dronų tiekimo ir protestų slopinimo

Europos Sąjunga įves daugiau sankcijų Iranui dėl jo dronų tiekimo Rusijai ir protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis, slopinimo, penktadienį sakė Europos diplomatai.

Naujosios priemonės bus nukreiptos prieš maždaug aštuonis fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su dronų, kuriuos Maskva naudoja Ukrainoje, gamyba ir tiekimu.

Dar 20 asmenų ir viena organizacija į sankcijų – turto įšaldymo ir vizų draudimo – sąrašą bus įtraukti dėl Irano režimą supurčiusių demonstracijų slopinimo.

Sankcijas oficialiai turi pasirašyti pirmadienį Briuselyje susirinksiantys ES užsienio reikalų ministrai.

ES dėl ginklų tiekimo Rusijai jau yra įvedusi sankcijas aštuoniems Irano fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant Revoliucinės gvardijos vadą ir dvi dronų gamintojas.

15:38 Bulgarija pirmąkart nuo karo pradžios siunčia Ukrainai karinės paramos

Penktadienį parlamentui patvirtinus laikinosios vyriausybės sudarytą ginklų sąrašą, Bulgarija pirmą kartą po Rusijos invazijos nusiųs karinę pagalbą Ukrainai.

Bulgarija buvo viena iš nedaugelio ES šalių, nesiuntusių karinės pagalbos, nes Rusijai palanki Socialistų partija, ankstesnės vyriausybės koalicijos partnerė, gegužę užblokavo ankstesnį pasiūlymą.

Ginklų sąrašas yra įslaptintas, tačiau vyriausybės pareigūnai teigė, kad Sofija daugiausia siųs lengvosios ginkluotės ir šaudmenų.

Laikinasis gynybos ministras Dimitaras Stojanovas sakė, kad Bulgarija, NATO narė, negali sau leisti siųsti Rusijoje pagamintų priešlėktuvinių raketų sistemų arba naikintuvų „Mig-19“ ir „Su-25“, kurių nori Kyjivas.

„Mano požiūris konservatyvus, nes reikia užtikrinti Bulgarijos gynybinius pajėgumus. Pagalba visiškai atitinka Ukrainos prioritetus, tačiau mes nesiunčiame nei sistemų S-300, nei lėktuvų „Mig-29“ ar „Su-25“, – penktadienį televizijai „Nova TV“ sakė S. Stojanovas.

Nors Bulgarija nesiuntė ginklų Ukrainai, jos ginklų gamintojų eksportas išaugo, rodo Bulgarijos pramonės asociacijos lapkričio mėnesio ataskaita.

Rugpjūtį ekonomikos ministerija patvirtino ginklų eksporto sandorius už 540 mln. USD, kurių didžioji dalis buvo su Lenkija – vienu iš pagrindinių ginklų siuntimo į Ukrainą centrų.

15:21 Stambule susitiko Rusijos ir JAV diplomatai

Penktadienį Stambule susitiko Rusijos ir Jungtinių Valstijų diplomatai aptarti keletą techninių dvišalių santykių klausimų, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros, remdamosi užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Riabkovu.

Agentūra TASS teigė, kad abi šalys aptars „sudėtingus klausimus“, įskaitant vizų išdavimo, ambasadų darbuotojų skaičiaus, kiekvienos šalies institucijų ir agentūrų darbo užsienyje ir kitus klausimus.

Anot S. Riabkovo, susitikime dalyvauja JAV Valstybės departamento ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos departamentų vadovai, t. y., palyginti žemo lygio atstovai.

Jis teigė, kad tai buvo techninis susitikimas ir jo nereikėtų vertinti kaip ženklo, kad abi šalys pasirengusios atnaujinti „svarbiausių klausimų“ aptarimą.

JAV ambasada Ankaroje patvirtino susitikimą. Jos teigimu, karas Ukrainoje nebuvo aptartas, tik – siauri dvišaliai klausimai. 

15:03 I. Jašinas nuteistas kalėti pusdevintų metų

Maskvos teismas penktadienį nuteisė Kremliaus kritiką Ilją Jašiną už „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir skyrė jam pusdevintų metų laisvės atėmimo bausmę, po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje.

Teisėja Oksana Goriunova sakė, kad I. Jašinas bausmę atliks kolonijoje ir per 10 dienų gali apskųsti nuosprendį, iš teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Kiek anksčiau Maskvos teismas „nustatė, kad Jašinas įvykdė nusikaltimą“, turėdamas omenyje Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „sąmoningai melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas viešo skleidimo“. Plačiau apie tai skaitykite čia. 

14:56 Kanada Rusijai įvedė papildomų sankcijų

Kanada įvedė papildomas sankcijas 33 esamiems ar buvusiems Rusijos aukšto rango pareigūnams ir šešioms bendrovėms, pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Kanados užsienio reikalų ministerija.

Sankcionuotieji įvardijami atsakingais už „sistemingus žmogaus teisių pažeidimus“, nukreiptus prieš Rusijos piliečius, kurie priešinasi Maskvos invazijai į Ukrainą.

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Kanada pritaikė sankcijas daugiau nei 1.500 asmenų ir įmonių iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

14:38 G. Landsbergis ragina Vakarus pademonstruoti atsparumą Rusijai

Austrijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus teikti įvairiapusę paramą Ukrainai – ne tik ginklais, bet ir priemonėmis, reikalingomis ištverti žiemos šalčius.

„Žiema parodys ne tik tai, kokia atspari yra Ukraina – manau, kad ji susidoros su viskuo, ką tik rusai ar gamta jai pasiūlys – bet ir tai, kokie atsparūs esame mes, siūlydami pagalbą ir paramą. Dabar jiems jos reikia labai daug“, – žurnalistams Vienoje penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis ES šalis ir sąjungininkus ragino ir toliau siųsti šaliai ginklų, o tų, kurie to daryti negali – dalintis elektros generatoriais, transformatorinėmis.

Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas taip pat pabrėžė, jog būtina tęsti paramą Ukrainai.

„Austrija pasiūlė 87 mln. Eur humanitarinę pagalbą“, – sakė ministras. Jis pabrėžė, kad šiuo metu pagrindinis uždavinys – padėti ukrainiečiams iškęsti žiemos šalčius, kuriuos lėmė ciniškos Rusijos atakos prieš civilinę infrastruktūrą ir energetikos objektus.

Savo ruožtu G. Landsbergis ragino kuo greičiau įkurti specialų tribunolą Maskvos agresijos nusikaltimams tirti, nes tai yra „visų nusikaltimų motina“. „Jei ne tai, visi kiti nusikaltimai greičiausiai nebūtų įvykdyti“, – sakė jis.

14:19 Rusija: nepaisant apsikeitimo kaliniais, ryšiai su JAV tebėra krizėje

Rusija penktadienį pareiškė, kad jos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka „krizėje“, nepaisant to, kad JAV krepšinio žvaigždė Brittney Griner buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo ir iškeista į liūdnai pagarsėjusį rusų prekeivį ginklais Viktorą Butą.

„Tikriausiai klaidinga daryti bet kokias hipotetines išvadas, kad tai galėtų būti žingsnis įveikiant krizę, kurią šiuo metu patiriame dvišaliuose santykiuose“, – laikraščiui „Izvestija“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis teigė, kad ryšiai „ir toliau išlieka liūdnos būklės“, ir pridūrė, kad derybos su JAV valdžia leido „vienam Rusijos piliečiui, kurį amerikiečiai 14 metų laikė nelaisvėje, grįžti į savo šalį“.

14:05 Nuteistas Kremliaus kritikas I. Jašinas 

Maskvos teismas penktadienį nuteisė Kremliaus kritiką Ilją Jašiną už „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje.

„Teismas nustatė, kad Jašinas įvykdė nusikaltimą“, – nusprendė teisėjas, iš teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Bausmė jam turėtų būti paskelbta vėliau penktadienį.

Pirmadienį Rusijos prokuroras paprašė skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę I. Jašinui, kuris yra vienas iš paskutinių Rusijoje likusių garsių vyriausybės kritikų.

13:51 G. Nausėda: Europai būtina didinti savo gynybinius pajėgumus

Dabartinė saugumo situacija diktuoja Europai būtinybę didinti savo gynybinius pajėgumus, aktyvinti karinę pramonę ir gerinti karinį mobilumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. 

Jis penktadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto pirmininku generolu Robertu Briegeriu. Šalies vadovas su juo aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą ir saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai.  

„Kiekvienos ES valstybės pareiga dabar yra investuoti į savo saugumą, todėl Lietuva ir toliau sieks didinti išlaidas gynybai nuo dabar skiriamų 2,5%. BVP. Taip pat turi vykti sklandus bendradarbiavimas tarp ES ir NATO tam, kad užtikrintume taiką ir saugumą Europoje“, – pranešime teigė prezidentas.

G. Nausėda teigė, kad saugumo situacija regione išlieka įtempta, todėl būtina didinti paramą Ukrainai ir siekti kuo greitesnės pergalės prieš Vladimirą Putiną.

Pasak šalies vadovo, tik tuomet, kai Rusija išves karines pajėgas iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų, šis karas bus baigtas, o Europa – saugi.

13:46 Ukrainos finansų ministras: pagalba Ukrainai yra savigynos priemonė

Ukrainos finansų ministras teigia, kad itin svarbi Vakarų valstybių finansinė parama yra „ne labdara“, o „savigyna“ kovoje už demokratiją.

Ukrainiečiai susiduria su vis didėjančiomis elektros ir šildymo infrastruktūros, kurią sugriovė Rusijos oro išpuoliai, remonto išlaidomis.

Serhijus Marčenka ketvirtadienį Kyjive naujienų agentūrai „The Associated Press“ duotame interviu taip pat sakė, kad tiki, jog Europos Sąjungos pareigūnai išspręs ginčą su Vengrija, užblokavusia svarbaus 18 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo išmokėjimą, ir padengs didžiąją dalį Ukrainos biudžete atsiveriančio deficito.

Ministro teigimu, finansinė parama Ukrainai yra nedidelė, palyginti su išsivysčiusių šalių lėšomis, kurios buvo skirtos kovai su tokiomis ekstremaliomis situacijomis, kaip 2008 metų pasaulinė finansų krizė ir COVID-19 pandemija. Jis pridūrė, kad šie pinigai stiprina laisvę ir saugumą toli už jo šalies ribų.

„Parama Ukrainai nėra labdara, – sakė S. Marčenka. – Mes stengiamės apsaugoti viso civilizuoto pasaulio laisvę ir demokratiją.“

13:15 I. Šimonytė tikisi, kad Vilniaus susitikime pavyks sutarti dėl Ukrainos NATO perspektyvos

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad kitąmet Vilniuje rengiamame NATO viršūnių susitikime pavyks sutarti dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse.

„Reikės padirbėti ir rasti tokius sprendimus, kurie leistų Vilniaus summito metu užfiksuoti, jog durys negali būti privertos ar užvertos toms valstybės, kurios nori prisijungti prie Aljanso“, – penktadienį po susitikimo su Baltijos šalių ministrais pirmininkais Rygoje žurnalistams sakė politikė.

Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas pabrėžė, kad Talinas palaiko Aljanso atvirų durų politiką ir remia Ukrainos įstojimą į NATO.

„Aš tikiuosi, kad šita perspektyva bus aiški artimiausiu metu“, – teigė ji.

12:43 JAV ir JK skelbia naujų sankcijų Rusijai

Jamesas Cleverly, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius, penktadienį pareiškė, kad Londonas ketina įvesti naujų sankcijų Rusijos pareigūnams ir subjektams.

„šiandien paskelbsime apie naujas sankcijas asmenims iš 11-os valstybių, įskaitant Iraną, Rusiją, Malį ir Nikaragvą, kurie yra atsakingi už kankinimus, seksualinį smurtą ir protestų malšinimą“, - J. Cleverly cituoja „BBC Russian“.

Iš viso JK jau yra sankcionavusi 1.200 asmenis š Rusijos, mažiausiai 100 oligarchų ir jų šeimos narių, kurių turtas siekia 140 mlrd. GBP.

Leidinio „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV penktadienį taip pat ketina paskelbti naujų sankcijų Rusijai ir Kinijai. Jos bus nukreiptos siekiant riboti Rusijos galimybes naudotis iranietiškais dronais.

12:16 Ukraina skelbia naujausius Rusijos nuostolius

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė naujausius duomenis apie Rusijos kariuomenės patirtus nuostolius.

Skelbiama, kad Rusija iš viso neteko 93.390 karių, o vien praėjusią parą nukauta 310 rusų karių.

Patikrinti šios informacijos patikimumo galimybių nėra.

11:48 Rusijos automobilių rinkoje dominuoja Kinija

Rusijos portalas gazeta.ru skelbia, kad iki 2022 metų pabaigos šalyje bus likę tik 14 automobilių gamintojų prekės ženklų, kai metų pradžioje jų buvo 60.

Tik trys iš likusiųjų – „UAZ“, „GAZ“ ir „Lada“ yra vietiniai. Visi kiti likę prekės ženklai priklauso Kinijos gamintojams – „Chery“, „Geely“, „Haval“, „JAC“, „FAV“, „Dongfeng“, „Changan“, „Exeed“, „Gac“, „Foton“ ir „Omoda“.

JAV, Europos, Pietų Korėjos ir Japonijos automobilių gamintojai Rusijos rinką paliko šiai pradėjus savo invaziją į Ukrainą.

11:07 Lietuva siunčia Ukrainai 1 mln. greitųjų COVID-19 testų

Lietuva siunčia Ukrainai 1 mln. greitųjų COVID-19 testų, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Turimos greitųjų testų rezervo apimtys leidžia jais dalintis su pagalbos prašančiomis valstybėmis, neribojant vidaus poreikio. Ši greitųjų testų siunta yra dalis Lietuvos paramos Ukrainai, kurią pagal galimybes tęsiame sveikatos apsaugos srityje“, – pranešime cituojama ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

729 tūkst. eurų vertės savikontrolei skirtų greitųjų antigeno testų siunta buvo suformuota gavus prašymą iš Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (ERCC). Siunta bus pristatyta į Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centrą Kijeve. 

Pagalbos siuntą sudaro greitieji antigeno testai, kuriuos valstybės lėšomis įsigijo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Pasak pranešimo, pandemijos laikotarpiu šie testai padėjo nustatyti susirgimus tarp vaikų, Lietuvos ugdymo įstaigos ir toliau pagal poreikį naudoja minėtus testus.

10:46 „Bloomberg“: ES didins karinės paramos fondą Ukrainai papildomais 2 mlrd. Eur

Europos Sąjunga (ES) ketina skirti papildomus 2 mlrd. Eur Europos taikos fondui, kuris skirtas ES šalims kompensuoti išlaidas, kurias šios patiria skirdamos karinės paskirties paramą Ukrainai, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.

Be šios sumos fondui jau skirti 6 mlrd. Eur. Agentūros šaltinių duomenimis, oficialiai dėl papildomos 2 mlrd. Eur sumos pritarta turėtų būti gruodžio viduryje.

10:11 Rusija Chersoną per parą apšaudė 68 kartus

Kyrylo Tymošenko, Volodymyro Zelenskio patarėjas, savo „Telegram“ kanale skelbia, kad Rusijos pajėgos mažiausiai 68 kartus apšaudė Chersono regioną.

Anot jo, apšaudyta tankų, mortyrų, artilerijos ugnimi bei salvinėmis artilerijos sistemomis.

Jaroslavas Januševyčius, Chersono regiono administracijos vadas, pranešė, kad smogta ligoninės pastatui – kliuvo vaikų ligų skyriui ir morgui. Kol kas apie nukentėjusius nepranešama.

09:32 Vienas žmogus žuvo per didžiulį gaisrą Maskvos prekybos centre

Vienas žmogus žuvo penktadienį per milžinišką, futbolo aukštės dydžio plotą apėmusį gaisrą, naktį įsiplieskusį Maskvos šiauriniame priemiestyje esančiame prekybos ir pramogų centre. 

„Maskvos regione ugniagesiai gesina 7 tūkst. kv. m plotą apėmusį gaisrą“, – anksčiau per platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Vėliau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad per gaisrą prekybos ir pramogų centre „Mega Chimki“ šiauriniame Chimkų priemiestyje, maždaug už septynių kilometrų nuo Maskvos Šeremetjevo oro uosto, žuvo vienas žmogus.

Įvykio vietoje dirbo daugiau nei 70 ugniagesių gelbėtojų ir 20 gaisrinės automobilių, pranešė gelbėjimo tarnybos ir pridūrė, kad jų darbą apsunkina pastato konstrukcija. 

„Dėl stogo griūties gaisras akimirksniu išplito dideliame plote“, – „Telegram“ pranešė Maskvos srities gelbėjimo tarnybos.

09:09 JAV rengia naują 275 mln. USD karinės paramos paketą

Jungtinės Valstijos rengia naują 275 mln. USD vertės karinės paramos paketą Ukrainai, praneša „Reuters“.

Jame numatyta skirti ginkluotės prieš bepiločius orlaivius, HIMARS amunicijos, 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, visureigių bei generatorių.

08:46 V. Zelenskis: minų pavojui pašalinti prireiks ne vienų metų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų vykdomą „minų terorą“ pavadino žiauresniu už jų raketas ir pabrėžė, kad minų pavojui pašalinti prireiks ne vienų metų.

Ketvirtadienio vakaro kreipimesi jis sakė pasirašęs įsakymus valstybiniais apdovanojimais po mirties apdovanoti trečiadienį Chersono srityje per minų sprogimus žuvusius keturis policininkus. Dar keturi pareigūnai per incidentą buvo sužeisti.

„Jie dėl ukrainiečių saugumo darė viską. Jau grįždami po... atliktos užduoties, kai paėmė ginklų ir šaudmenų iš okupantų sandėlio – jų daug palikta Chersono srityje – policininkai pateko į minų spąstus“, – sakė prezidentas.  

Jis pabrėžė, kad su šia rusų teroro forma teks kovoti ilgus metus. 

„Teroristai tyčia stengiasi palikti... kuo daugiau mirtinų spąstų. Užkastų sprogmenų, užminuotų pastatų, mašinų, infrastruktūros objektų“, – sakė jis ir nurodė, kad kalbama apie daugiau kaip 170 tūkst. kv. km pavojingos teritorijos.

„Esu tikras, kad tai bus tarp kaltinimų Rusijai dėl agresijos... Minų teroras... dar žiauresnis ir niekingesnis už raketas, nes nėra tokios prieš minas veikiančios sistemos, kuri galėtų sunaikinti bent dalį grėsmės, kaip tai daro mūsų oro gynyba“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo visiems partneriams, padedantiems Ukrainai šalinti minas. Tarp tokių šalių yra Kanada, Japonija, Didžioji Britanija, Slovakija.

08:35 Dingo Italijos areštuota rusų oligarcho jachta

Dėl Europos Sąjungos sankcijų Italijos policijos areštuota prabangi jachta „Albadra“ dingo iš Sardinijos uosto, kuriame buvo prišvartuota.

22 metrų ilgio laivas priklausė milijardieriui Dmitrijui Mazepinui, valdančiam trąšų gamybos bendrovę „Uralchem United Chemicals Company“. Laivas vertė siekė iki 1 mln. Eur, jis nuo kovo mėnesio, kai įsigaliojo sankcijos, buvo laikomas Olbijos uoste, kol buvo nustatinėjama jo savininko tapatybė.

Likus labai nedaug laiko iki patvirtinimo, kad galutinis jo savininkas yra D. Mazepinas, laivas birželio mėnesį dingo iš Olbijos uosto, rašo „The Guardian“.

Italijos policija mano, kad D. Mazepinas pasamdė užsienio kompaniją, kuri pati pasamdė vietoje buvusį kapitoną laivą išgabenti. Laivas vėliau buvo pastebėtas prie Tuniso krantų, dabartinė jo buvimo vieta – nežinoma.

08:13 Rusijos tarnybos grumiasi su didžiuliu gaisru Maskvos priemiestyje

Rusijos ugniagesiai penktadienį grumiasi su „7 tūkst. kv. m“ plote išplitusiu gaisru, praėjusią naktį kilusiu parduotuvių centre viename iš Maskvos priemiesčių, pranešė gelbėjimo tarnybos.

„Maskvos regione ugniagesiai gesina 7 tūkst. kv. m plotą [apėmusį] gaisrą“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Gaisras kilo prekybos ir pramogų centre „Mega Chimki“ šiauriniame Chimkų priemiestyje.

07:48 Kyjivas: Rusija Zaporižios AE teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginių

Rusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginių, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių pareigūnai.

Tokių ginklų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad iš didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės gali būti apšaudoma Ukrainos teritorija ir kad gali padidėti radiacijos pavojus.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pareiškime nurodė, kad elektrinę užėmusios rusų pajėgos netoli vieno iš šešių branduolinių reaktorių dislokavo kelias salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“. Teigiama, kad jos dislokuotos „apsauginėse struktūrose“, pastatytose slapta, „pažeidžiant visas branduolinės ir radiacinės saugos sąlygas“.

07:32 Teisingumo ministrė su ES kolegomis tarsis dėl žalos atlyginimo Ukrainai užtikrinimo

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska penktadienį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje su kolegomis tarsis dėl žalos atlyginimo Ukrainai užtikrinimo.

„Tam, kad teisingumas triumfuotų prieš nebaudžiamumą, būtina užtikrinti veiksmingos pagalbos teikimą Ukrainai: priemonių, kurios leistų konfiskuoti pagal ES sankcijas įšaldytą turtą, neapsiribojant vien tik turto konfiskavimu baudžiamajame procese, bet ir diskutuoti dėl efektyviausių būdų specialaus tribunolo steigimui“, – pažymi E. Dobrowolska.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija, Lietuva ketina ne tik pritarti tarybos išvadoms dėl kovos su nebaudžiamumu už Rusijos įvykdytus agresijos nusikaltimus, bet ir toliau pasisakys dėl būtinybės sukurti aiškų teisinį mechanizmą, kaip užtikrinti teisingumą ir žalos atlyginimą visiems Ukrainos žmonėms, panaudojant agresoriaus įšaldytą turtą.

Pranešime nurodoma, kad pagrindinis ES ministrų dėmesys šios Ministrų tarybos metu bus skirtas teisinės pagalbos Ukrainai mechanizmų paieškai, agresoriaus atsakomybės bei žalos atlyginimo užtikrinimui. 

07:15 V. Putinas žada daugiau smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau daužyti Ukrainos energetikos tinklus, nepaisant pasipiktinimo sistemingais išpuoliais, dėl kurių prasidėjus žiemai milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.

Savo ruožtu jis apkaltino Ukrainą inicijavus atakų, nukreiptų į civilinę infrastruktūrą, tendenciją, besdamas pirštu į sprogimą ant svarbaus Kerčės tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.

Rusijos lyderis pirmadienį lankėsi prie šio tilto, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. Spalio 8-osios rytą sprogusi transporto priemonė sukėlė didelį gaisrą, nuo kurio užsidegė septynios traukinio naftos cisternos ir įgriuvo dvi automobiliams skirtos didžiulio tilto juostos, tuomet pranešė Maskva.

„Daug triukšmo kelia mūsų smūgiai kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Tai netrukdys mūsų kovinėms užduotims“, – pareiškė V. Putinas per karinių apdovanojimų ceremoniją Kremliuje.

Kremliaus šeimininkas pateikė smūgius kaip atsaką į spalį Kerčės tiltą sukrėtusį sprogimą, taip pat apkaltino Kyjivą susprogdinus Kursko atominės elektrinės elektros linijas ir netiekus vandens Ukrainos rytuose esančiam Doneckui.

„Taip, mes tai darome, – sakė V. Putinas apie smūgius Ukrainos elektros tinklams. – Bet kas tai pradėjo?“

Ukrainiečių nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar išgyvena naujausių šią savaitę surengtų antskrydžių padarinius ir patiria didelį elektros energijos „deficitą“.

06:51 „Politico“: Ukraina smogė Rusijos bazėms modifikuotais sovietiniais Tu-141 dronais

Žurnalas „Politico“, remdamasis šaltiniais kariuomenėje, skelbia, jog per gruodžio 5-os dienos atakas Ukrainos oro pajėgos smogė prie Engelso ir Riazanės miestų esančioms aviacijos bazėms su modifikuotais sovietų laikų dronais Tu-141

Tu-141 buvo sukurti septintame dešimtmetyje, jų paskirtis buvo žvalgybinė. Ukrainos inžinieriai modifikavo šiuos dronus smogti taikiniams.

„Pagrindinis sėkmės faktorius buvo netikėtumas. Rusija paprasčiausiai nesitikėjo nieko panašaus. Dabar jie to lauks“, – leidiniui sakė vienas iš šaltinių ir pabrėžė, kad technologijos, naudotos dronų modifikavimui nebuvo gautos iš užsienio partnerių.

06:48 I. Šimonytė Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime aptars sankcijas Rusijai

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį išvyksta į Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikimą Rygoje.

Susitikime trijų šalių Vyriausybių vadovai ketina aptarti sankcijų Rusijai griežtinimą, ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus.

Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, premjerė su Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas taip pat aptars paramą Rusijos karo niokojamai Ukrainai, Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą.

Be šių temų bus aptartas regioninis bendradarbiavimas energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eiga.