Europos Komisija ir ERPB paskelbė apie 1 mlrd. Eur paramos paketą Ukrainai – „solidarumo koridoriams“ finansuoti

• Ukraina skaičiuoja, jog Rusija smogė energetikos objektas daugiau nei 1.000 kartų.
• JAV Karo studijų institutas mano, kad V. Putinas Rusiją ruošia ilgam, imperiniam karui.
• JAV smerkia „palaidas“ V. Putino kalbas apie branduolinius ginklus.
• Sevastopolyje skelbiama apie naują ataką dronais.
• Kremlius skelbia ketinantis „išlaisvinti“ aneksuotas, bet nekontroliuojamas teritorijas. V. Putinas taip pat žada toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas.
• „Enerhoatom“ teigia, kad rusai Zaporižios AE teritorijoje dislokavo „Grad“.

Trečiadienio įvykių juostą galima rasti čia.

21:57 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą 

Naujausias žinias pranešime penktadienį ryte.

21:48 G. Landsbergis: Rusijos kariai ir ginklai Zaporižios AE kelia didelę grėsmę visai Europai

Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) kyla didelė grėsmė Ukrainai ir visai Europai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tai jis pareiškė po susitikimo su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi Vienoje, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Anot ministro, Astravo AE Baltarusijoje taip pat reikėtų vertinti kaip grėsmę visam regionui.

„Baltarusijos atominė elektrinė yra Rusijos geopolitinis projektas, keliantis fizinį pavojų, ir hibridinė grėsmė visam regionui“, – teigė G. Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė, kad ginklų tiekimas Rusijos kare prieš Ukrainą ir nuolatiniai branduolinio susitarimo pažeidimai privalo sulaukti griežto tarptautinės bendruomenės įvertinimo.

21:44 Kremlius: kada pasibaigs konfliktas Ukrainoje, priklauso nuo V. Zelenskio

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kada pasibaigs karinis konfliktas Ukrainoje, priklauso nuo ukrainiečių prezidento, ir vėl pasiūlė sąlygas, kurias Kyjivas ne kartą yra atmetęs.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „(Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis žino, kada jis (karas) gali pasibaigti. Jam panorėjus, jis gali pasibaigti rytoj.“

Kremlius sako, kad Ukraina privalo sutikti su Rusijos sąlygomis, jei nori, kad jau dešimtą mėnesį besitęsiančios kovos pasibaigtų. Maskva reikalauja, kad Kyjivas Krymą – Ukrainos pusiasalį, kurį Rusija 2014 metais neteisėtai aneksavo – pripažintų Rusijos dalimi ir sutiktų perduoti Maskvai kitas Ukrainoje užimtas teritorijas.

V. Zelenskis ir kiti ukrainiečių pareigūnai ne kartą yra atmetę šias sąlygas ir sakę, kad karas pasibaigs, kai okupuotos teritorijos bus atkovotos arba Rusijos pajėgos iš jų pasitrauks.

21:39 ES Taryba patvirtino sprendimą nepripažinti okupuotose teritorijose išduotų dokumentų  

Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą dėl Rusijos kelionės dokumentų, išduotų okupuotose Ukrainos ir Gruzijos teritorijose, nepripažinimo.

„Šis sprendimas yra atsakas į Rusijos neišprovokuotą ir nepagrįstą karinę agresiją prieš Ukrainą ir Rusijos praktiką išduoti rusiškus tarptautinius pasus okupuotų regionų gyventojams. Jis taip pat atliepia Rusijos vienašališką sprendimą pripažinti Gruzijos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų nepriklausomybę 2008 m.“, – sakoma Tarybos pareiškime.

Taigi, Rusijos kelionės dokumentai, išduoti okupuotose teritorijose gyvenantiems asmenims, nebus pripažįstami kaip galiojantys dokumentai vizai gauti arba Šengeno erdvės sienoms kirsti.

Pažymėtina, kad šiuose regionuose išduotų Rusijos kelionės dokumentų jau dabar ES narės nepripažįsta arba vykdo nepripažinimo procesą. Šiuo sprendimu siekiama nustatyti bendrą požiūrį, užtikrinti tinkamą išorės sienų ir bendros vizų politikos veikimą, apsaugoti ES valstybių narių saugumą.

20:48 O. Scholzas mano, kad grėsmė, jog Rusija panaudos branduolinį ginklą, sumažėjo

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas naujame interviu pareiškė, kad dėl tarptautinio spaudimo sumažėjo rizika, jog Rusija kare su Ukraina panaudos branduolinį ginklą.

Šias mintis, kurias ketvirtadienį paskelbė Vokietijos žiniasklaidos grupė „Funke“, O. Scholzas perpublikavo tviteryje.

Paklaustas, ar pavyko užkirsti kelią branduolinės eskalacijos grėsmei, kancleris atsakė: „Kol kas ją sustabdėme“. Anot O. Scholzo, kol kas Rusija „nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tai, kad tarptautinė bendruomenė nubrėžė raudoną liniją“.

20:01 Ukraina: rusai daugiausiai puola Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis

Rusijos kariuomenė daugiausia pastangų skiria puolamiesiems veiksmams Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis vykdyti, ketvirtadienio vakaro suvestinėje rašo Ukrainos pajėgų Generalinis štabas.  

Jis pažymi, kad rusai per parą surengė du raketų ir tris aviacijos smūgius, taip pat daugiau kaip 20 apšaudymų iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginių prieš Ukrainos pajėgų pozicijas ir gyvenvietes palei fronto liniją. Dar kartą buvo smogta civilinės infrastruktūros objektams Kupjansko, Zoločivo ir Očakovo miestuose.

19:04 Rusų artilerija apšaudė Torecką

Rusai iš artilerijos apšaudė Torecką – žuvo vienas žmogus, du sužeisti, pranešė Donecko regiono administracijos vadovas Pavlo Kirilenka.

Jo teigimu, „sviediniai pataikė į privatų sektorių – buvo sugriauta ir apgadinta mažiausiai 12 namų“.

P. Kirilenka pabrėžė, kad visi, kurie vis dar lieka Donecko srityje, kelia sau mirtiną pavojų, ir dar kartą paprašė visų evakuotis.

18:52 „Solidarumo koridoriams“ finansuoti – 1 mlrd. Eur 

Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ketvirtadienį surengė konferenciją, kurioje dalyvavo Ukrainos, Moldovos, Lenkijos ir Rumunijos ministrai, ir susitarė dėl 1 mlrd. Eur finansinio paketo, skirto „solidarumo koridoriams“ plėtoti, kad Ukrainos eksportas patektų į Europos ir pasaulio rinkas.

Apie šį sprendimą informavo už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Adina Valean, praneša „Ukrinform“.

„Padarėme viską, ką galėjome („koridorių“ plėtrai), naudodamiesi turimais ištekliais. Kad galėtume judėti į priekį, o mes turime judėti į priekį, reikia daugiau investicijų: į geležinkelius, skenerius, perkrovimo įrangą, taip pat infrastruktūros atnaujinimą. Europos Komisija, ERPB ir Pasaulio bankas kartu paskelbė apie 1 mlrd. Eur finansinį paketą, skirtą tik „solidarumo koridoriams“ finansuoti“, – teigė eurokomisarė.

Ji taip pat sakė, kad Ukraina ir Moldova šiandien gavo prieigą naudotis Europos infrastruktūros tinklų priemonės galimybėmis. 

18:45 Nobelio laureatė: Ukrainoje nebus ilgalaikės taikos, kol nebus užtikrintas teisingumas

Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ vadovė, ketvirtadienį atvykusi į Oslą atsiimti Nobelio taikos premijos kartu su kitais žmogaus teisių gynėjais iš Baltarusijos ir Rusijos, pareiškė, kad Ukrainoje nebus ilgalaikės taikos, kol nebus užtikrintas teisingumas ir žmogaus teisės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „mano, kad gali daryti, ką nori. Ilgalaikės taikos mūsų regione nebus, kol nepasieksime teisingumo“, sakė žurnalistams Oleksandra Matvijčuk. 

„Žmogaus teisės ir taika yra neatsiejamai susijusios. Valstybė, kuri sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tai daro ne tik prieš savo piliečius, bet ir prieš visą regioną, visą pasaulį. Rusija yra puikus to pavyzdys“, – sakė ji Norvegijos naujienų agentūrai NTB.

Šių metų Nobelio taikos premiją pasidalijo įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis, Rusijos grupė „Memorial“ ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centras“.

17:39 Turkija sieks nuolaidos rusiškų dujų kainai

Penktadienį Turkija Ankaroje surengs derybas su Rusijos delegacija, kuriose sieks daugiau kaip 25% nuolaidos importuojamų rusiškų dujų kainai, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi aukšto rango Turkijos pareigūnais.

Jų teigimu, Turkija nori, kad nuolaida būtų taikoma 2023 m. mokėjimams ir kai kuriems ankstesniems 2022 m. mokėjimams atgaline data.

Anot „Bloomberg“ šaltinių, jei Turkija negalės užsitikrinti pageidaujamo dydžio nuolaidos, ji sieks, kad mokėjimai būtų atidėti, pageidautina, iki 2024 m.

Pernai Rusija tiekė šiek tiek mažiau nei pusę Turkijos importuotų 59 mlrd. kub. m dujų. 

Susitarimas su Rusija galėtų sumažinti spaudimą lirai, kurios kursas per pastaruosius metus buvo vienas prasčiausių pasaulyje, ir padėti prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui išvengti energijos kainų didinimo prieš kitais metais vyksiančius visuotinius rinkimus.

16:48 Okupuoto Berdiansko oro pajėgų bazėje – daugybė sprogimų

Zaporižios regione, okupuoto Berdiansko oro pajėgų bazėje, ketvirtadienio pavakare nugriaudėjo sprogimai.

Pranešama apie tris didelius ir 15 mažesnių sprogimų, kilo didelis gaisras. Tokią informaciją pateikė teisėta miesto karinės administracijos vadovė Viktorija Halycina, ją cituoja „Nexta“. 

16:24 Pareigūnas: nelaisvėje rusai laiko po 10.000 karių ir civilių

Rusijos sulaikymo įstaigose laikoma apie 10.000 Ukrainos kariškių ir maždaug tiek pat Ukrainos civilių, teigia Oleksandras Kononenka, Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro saugumo ir gynybos srityse atstovas.

Jis teigė, kad civiliai gyventojai neteisėtai laikomi kaip karo belaisviai dėl tariamų ryšių su Ukrainos kariuomene ar valstybe.

„Tai yra bendras žmonių, kurie priskiriami „dingusiems be žinios ypatingomis aplinkybėmis“, skaičius, tikslių duomenų neturime. Rusija nesuteikė Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui prieigos (prie informacijos)“, – sakė O. Kononenka.

15:32 J. Bidenas: Rusijoje kalinta B. Griner grįžta namo

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pranešė, kad amerikiečių moterų krepšinio žvaigždė Brittney Griner buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo per apsikeitimą kaliniais ir „keliauja namo“.

„Ji saugi. Ji yra lėktuve. Ji pakeliui namo“, – parašė jis tviteryje. 

J. Bidenas netrukus turi kreiptis į tautą iš Baltųjų rūmų.

B. Griner buvo paleista iš Rusijos kalėjimo, iškeičiant ją į nuteistą rusų prekeivį ginklais Viktorą Butą. 

Vasarį JAV sportininkė B. Griner buvo suimta Maskvos oro uoste, o rugpjūtį jai skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė po to, kai policija jos bagaže rado kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi. Praėjusį mėnesį moters advokatai patvirtino, kad ji buvo perkelta į koloniją centriniame Mordovijos regione.

15:29 V. Putinas žada toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas, nepaisydamas pasaulinės kritikos dėl smūgių, dėl kurių žiemos akivaizdoje milijonai žmonių liko be šildymo, elektros ir vandens.

„Yra daug triukšmo dėl mūsų smūgių kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Taip, mes tai darome. Bet kas tai pradėjo?“ – kalbėjo V. Putinas per apdovanojimų ceremoniją Kremliuje ir pridūrė, kad kritika „nesutrukdys mūsų kovinėms užduotims“.

Po kelis mėnesius trukusių sistemingų Rusijos oro smūgių energetikos infrastruktūrai sugadinta beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos, o pirmadienį buvo įvykdyti nauji Maskvos išpuoliai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus. Tačiau smūgiai vis tiek padarė žalos.

15:01 „Enerhoatom“: rusai Zaporižios AE teritorijoje dislokavo „Grad“

Rusijos kariuomenė netoli Zaporižios atominės elektrinės sausojo panaudoto branduolinio kuro saugyklos teritorijos dislokavo raketų paleidimo įrenginius „Grad“, pranešė Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“.

Jos teigimu, rusai gali vykdyti provokacijas.

„Labiausiai tikėtina provokacija, kuriai reikia pasirengti, – priešingo Dnipro kranto, ypač Nikopolio ir Marganeco miestų, apšaudymas iš šių „Grad“ tiesiai iš Zaporižios AE aikštelės, pasinaudojant energetinių blokų ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos „priedanga“, – teigiama „Enerhoatom“ pranešime.

Agentūra kreipiasi į TATENA ir visą pasaulio branduolinę bendruomenę, dar kartą ragindama „sukurti saugumo zoną elektrinėje ir aplink ją, visiškai ją demilitarizuojant ir deokupuojant“.

14:38 Turkų bendrovė rengiasi tiekti elektros energiją Ukrainai

Turkijos energetikos bendrovė „Karpowership“ ketina tiekti Ukrainai elektros energiją per plaukiojančias elektrines Rumunijoje ir Moldovoje, pranešė turkų naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi bendrovės prezidente Zeynep Harezi.

„Deramės dėl maždaug 300–400 megavatų galios, – sakė Z. Harezi. – Šie pajėgumai gali aprūpinti elektra milijoną namų ūkių.“

Pasak Z. Harezi, elektros energija gali būti pradėta tiekti per mėnesį.

14:18 Rusija ir Vakarai susirėmė dėl karo JT susitikime bioįvairovės klausimais

Ant Monrealyje trečiadienį prasidėjusio svarbaus Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo dėl biologinės įvairovės šešėlį metė karas Ukrainoje, Vakarų šalims pasmerkus Rusijos invazijos sukeltą aplinkos niokojimą.

Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija, kurios kalbėjo kitų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, vardu, pasisakė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą „ekocidu“ ir delfinų populiacijos naikinimu.

Rusija atšovė, kad šis forumas netinkama vieta apie tai diskutuoti, ir apkaltino savo kritikus bandymu sužlugdyti naują pasaulinį susitarimą dėl gamtos išsaugojimo.

„Karas sukelia taršą ir ilgalaikį aplinkos blogėjimą, naikina saugomas teritorijas ir natūralias buveines“, – susitikime, žinomame kaip COP15, sakė ES atstovas Ladislavas Miko.

„Vykstantis karas blokuoja labai reikalingus gamtos apsaugos ir atkūrimo veiksmus“, – pridūrė jis.

„Šiame forume negalima nepastebėti plataus masto aplinkos niokojimo ir tarpvalstybinės žalos, kurią sukėlė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą“, – pridūrė Naujosios Zelandijos atstovė Rosemary Paterson.

„Mes ryžtingai atmetame mums metamus kaltinimus, nes jie nepatenka į šios šalių konferencijos dėl biologinės įvairovės temų sritį“, – sureagavo Rusijos delegatas Denisas Rebrikovas.

13:45 Rusija atakavo 350 dujų infrastruktūros objektų

Ukrainos valstybinis gamtinių dujų operatorius „Naftogaz“ praneša, kad Rusijos raketų atakos pažeidė apie 350 dujų infrastruktūros objektų šalyje.

Aleksejaus Černyšovo, kompanijos vadovo, teigimu, dujų gavybos ir paskirstymo pajėgumams padaryta žalos už 700 mln. USD.

„Perdėjome šildymo sezoną ir manome, kad jis bus sudėtingiausias istorijoje“, – A. Černyšovą cituoja „Meduza“.

13:30 Kremlius: Kryme gresia ukrainiečių išpuoliai

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad yra pažeidžiamas dėl Ukrainos atakų okupuotame Krymo pusiasalyje po to, kai Rusijos kariuomenė numušė droną netoli didžiausio Sevastopolio miesto.

„Rizikos tikrai yra, nes Ukrainos pusė tęsia teroristinių išpuolių organizavimo politiką. Tačiau, kita vertus, gaunama informacija rodo, kad imamasi veiksmingų atsakomųjų priemonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau ketvirtadienį Rusija pranešė, kad numušė droną virš Juodosios jūros netoli Sevastopolio, kuris yra didžiausias Krymo pusiasalio miestas ir kuriame yra pagrindinė Rusijos karinio jūrų laivyno bazė.

12:53 Ukrainai trūksta apie trečdalio reikalingos elektros energijos

Ukraina apribojo elektros tiekimą dalyje regionų, bandydama suremontuoti ir subalansuoti elektros tinklus po pirmadienį surengtos naujos atakos prieš energijos infrastruktūrą.

„Dėl raketų atakomis padarytos žalos elektrinėms ir aukštos įtampos tinklams, sistema susiduria su dideliu energijos trūkumu“, - teigiama „Ukrenergo“ pranešime, kurį cituoja „The Guardian“.

„Visuose regionuose jaučiams energijos stygius – trūksta iki trečdalio reikiamo kiekio“, - pranešė Oleksandras Starukas, Zaporižios regiono gubernatorius.

12:45 Norvegija išteisino dvigubą pilietybę turintį rusą dėl draudimo naudoti dronus pažeidimo

Norvegijos teismas išteisino buvusio artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko sūnų Andrejų Jakuniną, trečiadienį pranešė jo teisininkas.

47 metų A. Jakuninas buvo suimtas spalį, apkaltinus jį vasarą prabangia jachta „Firebird“ vykusios kelionės į Arkties salyną metu skraidinus dronus virš Svalbardo archipelago.

Jis yra buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, kartais vadinamo V. Putino patikėtiniu, sūnus.

Norvegija, kaip ir Europos Sąjunga, kuriai ji nepriklauso, uždraudė Rusijos piliečiams ir organizacijoms skraidyti virš savo teritorijos po Rusijos invazijos į Ukrainą – ši taisyklė taip pat taikoma dronų naudojimui.

Tačiau Šiaurės Trumso ir Senjos teismas nusprendė, kad „Jakuninas nepadarė nusikalstamos veikos“, sakoma jo teisininkų pareiškime.

„Teismas šį sprendimą grindžia tuo, kad pramoginių dronų skraidymui sankcijos netaikomos“, – priduriama jame.

Vėlai trečiadienį su teismu susisiekti ir gauti komentarų nepavyko. Remiantis Norvegijos žiniasklaidos pranešimais, prokuratūra ketina apskųsti sprendimą.

12:32 Kremlius skelbia ketinantis „išlaisvinti“ aneksuotas, bet nekontroliuojamas teritorijas

Rusijos pajėgos planuoja perimti Ukrainos pietuose ir rytuose esančias teritorijas, kurias Maskva paskelbė kaip savo, teigia Kremlius.

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, pareiškė, kad Rusija turi „išlaisvinti“ Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono teritorijas, rašo „Sky News“.

Rugsėjo mėnesį surengtų pseudo-referendumų metu Rusija šias teritorijas aneksavo nepaisant to, kad pilnai nekontroliavo nei vieno iš šių regionų, o vėliau Ukrainos pajėgos išlaisvino didžiąją dalį Chersono regiono su vieninteliu administracijos centru, kurį Rusijai pavyko užimti nuo invazijos vasario 24-ąją pradžios.

11:45 Uzbekistanas derasi su Rusija dėl rusiškų dujų transportavimo

Uzbekistanas vykdo derybas su Rusija dėl rusiškų dujų gabenimo per Kazachstaną ir Uzbekistaną, teigė Uzbekistano vicepremjeras ir energetikos ministras Žorabekas Mirzamachmudovas ir pabrėžė, kad tai būtų tik techninio bendradarbiavimo klausimas, rašo portalas „Meduza“.

Anksčiau Kremlius išreiškė pageidavimą sukurti „trišalę dujų sąjungą“.

„Jei importuosime dujas iš kitos valstybės, tai bus grynai komercinio pagrindo bendradarbiavimas. Mes niekada nesutiksime su politinėmis sąlygomis dėl dujų.“, – sakė ministras.

11:24 J. Borrellis: Europai trūksta kritiškai svarbių gynybos pajėgumų

Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas, kalbėdamas kasmetinėje Europos gynybos agentūros konferencijoje, teigė, kad „Europai trūksta kritiškai svarbių gynybos pajėgumų“, cituoja „The Guardian“.

Anot jo, dėl šios priežasties Europa tampa pažeidžiamas „didelio masto grėsmėms“.

J. Borrellio išsakytos mintys primena neseniai Suomijos premjerės Sannos Marin sakytą teiginį, kad be Jungtinių Valstijų pagalbos, „Europa nėra pakankamai stipri“.

11:05 „Politico“ paskelbė V. Putiną „metų nevykėliu“

Leidinio „Politico“ paskelbto 28 įtakingiausių žmonių Europoje sąrašo pirmąją vietą užima Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui teko „metų nevykėlio“ titulas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10:53 FSB teigia sulaikiusi du Ukrainos šnipus Sevastopolyje

Rusijos Federalinė saugumo agentūra (FSB) skelbia, jog Sevastopolyje buvo sulaikyti du asmenys, kaltinami šnipinėjimu Ukrainai.

Kaip skelbia FSB, abu asmenys turi Rusijos pilietybę, tačiau skelbia „ukrainietišką ideologiją“.

Vienas iš jų neva buvo užverbuotas Ukrainos tarnybų dar 2016 metais ir teikė informaciją apie Rusijos kariuomenės infrastruktūrą ir objektus bei užverbavo antrąjį asmenį, kuris žvalgybinę veiklą neva pradėjo 2022-ųjų vasarą.

10:32 Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas: vienintelė derybų baigtis – Rusijos kapituliacija

Ukraina iki metų pabaigos įgyvendins visus su kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusu prisiimtus įsipareigojimus, jog kitų metų pradžioje galėtų pradėti oficialias prisijungimo prie Bendrijos derybas, sako Vilniuje šią savaitę apsilankęs Ruslanas Stefančiukas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

„Iki šių metų galo informuosime ES apie visų Ukrainai keltų sąlygų įvykdymą. Žinome, kad metų gale vyks ES vertinimas, kaip Ukraina vykdo šias sąlygas. Jei jis bus teigiamas, tikimės, kad kitų metų pradžioje būsime pasirengę pradėti derybas dėl visavertės narystės ES“, – interviu BNS sakė politikas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10:16 Ukraina skelbia jau išlaisvinusi 1.888 miestelius ir gyvenvietes

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, kalbėdamas vaizdo įraše, skirtame Roberto Kenedžio Žmogaus teisių fondui, teigė, kad Ukraina iki gruodžio 7 dienos buvo išlaisvinusi 1.888 miestelius ir gyvenvietes iš Rusijos okupacijos.

„Beveik toks pat skaičius Ukrainos miestų ir kaimų tebėra okupuoti Rusijos. Tai reiškia, kad milijonų žmonių likimas bus sprendžiamas Ukrainos mūšio lauke. Milijonai gali būti išgelbėti“, - kalbėjo jis.

10:07 Raudonasis Kryžius aplankė Ukrainos ir Rusijos karo belaisvius

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) ketvirtadienį pranešė per pastarąsias dvi savaites aplankęs ukrainiečių ir rusų karo belaisvius, perdavęs atsargų ir naujienų šeimoms. 

„Praėjusią savaitę TRKK surengė vieną dviejų dienų vizitą pas ukrainiečių karo belaisvius, dar vieną surengs šią savaitę. Per tą patį laikotarpį taip pat buvo aplankyti Rusijos karo belaisviai, o iki mėnesio pabaigos planuojama surengti daugiau vizitų“, – sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad šie vizitai leido grupei „patikrinti belaisvių būklę ir gydymą bei pasidalyti taip lauktomis naujienomis su jų šeimomis“.

09:19 Ukraina: Rusija smogė energetikos objektams daugiau nei 1.000 kartų

Rusijos pajėgos raketomis ir artilerija apšaudė Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus daugiau nei 1.000 kartų, skelbia Kyjivas.

Volodymyras Kudryckis, „Ukrenergo“ tinklo operatoriaus vadovas, teigė, kad Ukraina visame pasaulyje ieško sudėtingos įrangos, kuri padėtų operatyviai remontuoti apgadintus infrastruktūros objektus.

„Šios atakos yra didžiausiais išpuolis prieš elektros infrastruktūrą žmonijos istorijoje. Šauta daugiau nei 1.000 sviedinių ir raketų į elektros tinklus, linijas bei pastotes“, – V. Kudryckį cituoja „Interfax Ukraine“.

09:00 Sevastopolyje skelbiama apie naują ataką dronais

Rusijos paskirtas Krymo regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas skelbia, kad Sevastopolyje įvykdyta ataka bepiločiais orlaiviais, rašo „BBC Russian“.

Anot jo, vienas Juodosios jūros laivyno laivų nušovė bepilotę skraidyklę.

Kiek anksčiau vietos gyventojai socialiniuose tinkluose skelbė apie sprogimų garsus.

08:39 JAV smerkia „palaidas“ V. Putino kalbas apie branduolinius ginklus

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė „palaidas kalbas“ apie branduolinius ginklus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus apie didėjančią branduolinio karo riziką.

V. Putinas, kuris anksčiau yra užsiminęs apie nedidelių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimą kare Ukrainoje, trečiadienį per susitikimą Kremliuje pareiškė, kad „tokia grėsmė didėja“, tačiau apie Rusijos politiką kalbėjo aptakiai.

„Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudos jų pirmoji“, – sakė V. Putinas.

Tačiau jeigu ji „jokiomis aplinkybėmis nepanaudos pirmoji, reiškia, kad nepanaudos ir antroji, nes galimybės panaudoti (branduolinius ginklus – VŽ) branduolinio smūgio mūsų teritorijai atveju bus labai ribotos“, aiškino V. Putinas.

JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as, paklaustas apie V. Putino pastabas, tiesiogiai neatsakė, bet pareiškė: „Manome, kad bet kokios palaidos kalbos apie branduolinius ginklus yra visiškai neatsakingos.“

N. Price'as sakė, kad nuo pat Šaltojo karo laikų branduolinės galios visame pasaulyje, įskaitant Kiniją, Indiją, JAV ir pačią Rusiją, aiškiai nurodė, kad „branduolinio karo... niekada negalima kariauti ir niekada negalima laimėti“.

„Manome, kad bet kokia kita retorika – nesvarbu, ar tai būtų žvanginimas branduoliniais ginklais, ar net taktinių branduolinių ginklų panaudojimo galimybės iškėlimas – yra neatsakinga“, – sakė N. Price'as.

„Tai pavojinga ir prieštarauja šio pareiškimo, kuris nuo pat Šaltojo karo laikų buvo branduolinių ginklų neplatinimo režimo pagrindas, dvasiai“, – sakė jis.

08:11 Karybos ekspertas D. Antanaitis: bombonešių sunaikinimas Rusijoje labai svarbus

„Reikia laiko ir daugiau lavonų“, - „Verslo žinių“ podkaste teigia atsargos majoras, ginkluotės ekspertas, Darius Antanaitis, atsakydamas į klausimą, kodėl Rusijoje iš esmės nestiprėja protestų judėjimas net į šalį plūstant cinkuotų karstų iš Ukrainos srautui. Jis taip pat pasakoja apie pastarosios savaitės sprogimus Rusijos kariniuose aerodromuose, kokiu būdu į orą išlėkė Rusijos gilumoje saugoti bombonešiai.

Plačiau apie tai rašoma čia.

07:45 ISW: V. Putinas Rusiją ruošia ilgam, imperiniam karui

JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) savo naujausioje ataskaitoje nagrinėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą, kurioje šis teigė, kad „speciali karinė operacija yra ilgas procesas“ ir baigsis naujų teritorijų prijungimu.

ISW atkreipė dėmesį į V. Putino kalbos dalį, kurioje jis lygino save su Petru Didžiuoju, kai kalbėjo, kad Rusijai pagaliau pavyko paversti Azovo jūrą vidine Rusijos jūra – dėl ko taip pat, tiesa, nesėkmingai, kariavo Petras Didysis.

„Rusijos imperinės istorijos paminėjimas rodo, kad Maskvos tikslai kare yra aiškiai imperialistiniai ir maksimalistiniai“, - rašo ISW ekspertai.

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į pirmą kartą per tris savaites panaudotus iranietiškus dronus-kamikadzes.

„Rusijos pajėgos veikiausiai modifikavo dronus naudoti šaltomis oro sąlygomis, ir tikėtina, kad dažniau naudos juos atakuojant kritiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą“, – rašo ekspertai.

06:53 V. Zelenskis tikisi taikos kitais metais

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leidinio „Politico“ buvo pripažintas įtakingiausiu metų žmogumi Europoje. Ta proga kalbėdamas leidiniui skirtoje žinutėje jis pareiškė besitikintis, kad pavyks pasiekti taiką kitais metais.

„Tikiu, kad ukrainiečiai bus įtakingiausi ir kitais metais, tačiau jau taikos sąlygomis“, – vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

„Ukrainos kariuomenė, ginanti mus mūšio lauke, yra numeris vienas“, – tęsė jis ir padėkojo partneriams Europoje, kurie padeda išlaikyti stabilumą ir išgyventi šią sudėtingą žiemą milijonams.

06:50 O. Scholzas: tarptautinis spaudimas sumažino Rusijos keliamą branduolinę grėsmę

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje.

„Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.