Žlugo dar viena interpeliacija – šįkart postą išsaugojo G. Landsbergis
Už tai, kad ministras liktų savo poste, antradienio plenariniame posėdyje balsavo 73, prieš buvo 14, susilaikė 6 Seimo nariai.
Interpeliaciją ministrui inicijavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su kitomis opozicinėmis frakcijomis, prašydamos pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, atsakyti į klausimus dėl diplomatinio korpuso.
Interpeliaciją pristatęs ekspremjeras Saulius Skvernelis Seimo posėdyje kalbėjo, kad niekada anksčiau Lietuvos užsienio politikai neatrodė tokia nenuspėjama ir priklausoma nuo asmeninių ir vienašališkų ministro ir Užsienio reikalų ministerijos sprendimų.
Jis taip pat aiškino, kad niekada iki šiol nebuvo taip ignoruojamas poreikis siekti realaus, o ne primesto konsensuso užsienio politikos srityje: „Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu tampa neaiškių interpretacijų, negebėjimo komunikuoti su artimiausiais sąjungininkais, pavyzdžiu.“
Tuomet į Seimo tribūną stojo G. Landsbergis. Pirmiausia, jis perskaitė atsakymus į visus interpeliacijos tekste surašytus 45 klausimus. Tuomet ministras atsakė į parlamentarų jau posėdyje užduotus papildomus ar patikslinančius klausimus.
Į opozicijos kaltinimus leidus rusų propagandistams užvaldyti viešąją erdvę Kaliningrado tranzito klausimu šiemet vasarą ministras atsakė, kad Rusija nuolatos užsiima dezinformacija ir ragina nepasiduoti manipuliacijoms.
Į klausimą, kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta iki sankcijų įsigaliojimo suvaldyti viešosios erdvės rizikas, G. Landsbergis atsakė, kad Lietuvos viešoji erdvė, žiniasklaidos priemonės, „skirtingai nei Rusijoje ar Baltarusijoje“, veikia laisvai ir nepriklausomai ir Užsienio reikalų ministerija niekada nesieks valdyti viešosios erdvės.
Pasak ministro, bet koks Rusijos prekių tranzitas per Lietuvą yra pažeidžiantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
Kreipdamasis į opoziciją jis sakė: „Mano asmeniniu supratimu, bet koks per Lietuvą vykstantis Rusijos prekių, sankcionuotų prekių, nesankcionuotų, yra pažeidžiantis Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Dabar skaitant jūsų klausimus man kyla klausimas, ar jūs matot taip pat. Ir aš tada noriu užduoti klausimą, ar jūs norit daugiau tranzito, ar jūs norit, kad čia daugiau važiuotų?“
Užsienio reikalų ministras teigė būsiantis už tą pusę, „kuri nori mažiau Rusijos Lietuvoje“.
„Aš suprantu, kad jūs pasirenkat kitą pusę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Seime išklausius užsienio reikalų ministro atsakymus į klausimus surengta bendroji diskusija, kurios metu valdantieji gynė G. Landsbergį, o opozicijos atstovai jį kritikavo.
Premjerė I. Šimonytė diskusijos metu interpeliacijoje išvardintus klausimus pavadino „nenuosekliais ir netgi prieštaraujančiais vieni kitiems bei realybei ir faktams“.
Ji patikino, kad ministras G. Landsbergis vykdo Vyriausybės programą, o jo priimami sprendimai užsienio politikos ir diplomatiniais klausimais visiškai atitinka šalies nacionalinius interesus.
„Panašu, kad interpeliacija yra vien tik dėl garbingos pavardės“, – savo pasisakymą užbaigė Vyriausybės vadovė.
Po to buvo sudaryta specialioji komisija, kuri turėjo įvertinti – pritarti ar nepritarti atsakymams.
Komisija, kurioje daugumą narių sudarė valdantieji, priėmė sprendimą, kad atsakymai tenkina Seimą.
Jeigu komisija būtų nusprendusi kitaip, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turėtų būti priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Kadangi komisija apgynė G. Landsbergį, slaptas balsavimas Seimo posėdyje šiuo klausimu nebuvo rengiamas.
Opozicija šio ministrų kabineto nariams per pastaruosius dvejus metus inicijavo keturias interpeliacijas – sveikatos apsaugos, žemės ūkio, energetikos ir užsienio reikalų ministrams Arūnui Dulkiui, Kęstučiui Navickui, Dainiui Kreiviui ir G. Landsbergiui. Jos visos buvo nerezultatyvios, nes ministrai išsaugojo savo portfelius.
