Energetikos ministras išsaugojo portfelį
Už tai antradienį buvo 71 parlamentarai, prieš buvo 54, susilaikė 5.
Balsavimas šiuo klausimu buvo ne slaptas, bet atviras, nes taip procedūriškai pasielgti pasiūlė Seimo sudarytoji specialioji komisija atsakymams į interpeliacijos klausimus įvertinti.
Iš 11 narių komisijoje 6 priklausė valdančiajai koalicijai, visi jie buvo už tai, kad D. Kreivio atsakymai būtų vertinti teigiamai. Likusieji 5 komisijos nariai, priklausantys opozicinėms frakcijoms, siūlė juos atmesti.
Seimo daugumai pritarus komisijos siūlymui, interpeliacijos procedūra baigta, energetikos ministras toliau eis pareigas. Jei atsakymams nebūtų pritarta, turėtų būti surengtas slaptas balsavimas dėl D. Kreivio atleidimo iš pareigų. Toks sprendimas galėtų būti priimtas ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.
Interpeliaciją D. Kreiviui dėl kritiškos situacijos energetikoje buvo inicijavę 62 Seimo opozicijos nariai. Jam buvo pateikti 23 klausimai dėl didelių elektros energijos kainų, „Perlas energijos“ veiklos nutraukimo, atsinaujinančios energetikos problemų ir pan.
Pateikė atsakymus
D. Kreivys, atsakydamas į klausimus, teigė, kad didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dėl Rusijos energetinio karo prieš Europą dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina.
Be to, anot jo, tokias kainas lėmė rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus padidėję CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai bei situacija didžiųjų ES valstybių elektros rinkose.
„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 m. Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – tvirtino ministras.
Jis sakė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia.
Premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau teigė nematanti pagrindo D. Kreiviui rengti interpeliaciją. Ministrą užstojo ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai.
Opozicija aštriai kritikavo ministrą
Interpeliacijos svarstymo Seimo posėdyje metu opozicinių socialdemokratų atstovas Eugenijus Sabutis tvirtino, kad ji inicijuota, nes Energetikos ministerija nepasiruošė energetikos išteklių kainų šuoliui.
„Ministras nebegali kratytis atsakomybės bei toliau skleisti sumaištį visuomenėje. Klaidinga būtų manyti, kad ši interpeliacija reikalinga tik opozicijai ir tik dėl politinių dividendų ar papolitikavimo“, – sakė E. Sabutis.
Pasak jo, ministrui stinga politinės lyderystės, jis nesugeba aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuoti, per krizę „nuolat bėga paskui nuvažiuojantį traukinį“.
Socialdemokratas tvirtino, kad ministras per dvejus pareigų ėjimo metus turėjo pakankamai laiko taisyti ankstesnių valdžių klaidas, bet to esą nepadarė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius priekaištavo, kad Energetikos ministerija per vėlai sureagavo į kylančias dujų ir elektros kainas.
„Valstiečiui“ Robertui Šarknickui priminus viešus pranešimus, kad su D. Kreiviu siejama įmonė „Moki-veži“ prekiauja rusiškomis prekėmis, ministras tvirtino, kad joje nedirba, nes jau 12 metų yra politikoje.
Tuo metu konservatorius Edmundas Pupinis apgailestavo, kad interpeliaciją organizavę opozicijos atstovai ministro atsakymų nesiklauso: „Matosi, kad opozicijai tie atsakymai nelabai rūpi, nes jų pusė pustuštė.“
Buvo trys, ruošiamos dar kelios
Tai buvo jau trečioji interpeliacija, inicijuota šios Vyriausybės nariui. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šį birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.
Opozicija skelbė ruošianti naujas interpeliacijas I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės nariams, tarp jų – užsienio reikalų, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrams Gabrieliui Landsbergiui, Simonui Gentvilui ir Aušrinei Armonaitei.
