Seime padėtas taškas – patvirtintas kitų metų biudžetas

Už tai, kad biudžetas būtų priimtas, antradienio plenariniame posėdyje buvo 73, prieš 43, susilaikė 6 parlamentarai.

Prieš tai Seimas balsavo bene daugiausiai diskusijų pastaruoju metu kėlusiu su biudžetu susijusiu klausimu – dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms. Dauguma balsų parlamentarai pritarė pasiūlymui tokią lengvatą taikyti visus 2023 m., nors Vyriausybė buvo siūliusi ją pratęsti tik iki kitų metų vidurio.

Tai privertė paskutinę minutę kiek pakoreguoti galutinį biudžeto projektą, jo pajamų skiltyje numatant beveik 60 mln. Eur mažesnes pajamas iš PVM. Atitinkamai pataisytas ir numatomo biudžeto deficito rodiklis.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, tikino, kad 2023 m. biudžetas sprendžia geopolitinės įtampos, Rusijos manipuliacijų energetikos rinkoje ir dėl to išaugusių energetikos kainų bei bendros infliacijos problemas. 

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, teigė, kad kitų metų biudžete išskirtinai daug dėmesio skiriama tiek pajamų didinimui per didesnes neapmokestinamąsias pajamas, tiek išaugusioms kainoms kompensuoti.

„Biudžetas tenkina ir liberalus, nes nekeliamas nė vienas mokestis, taip pat neįvedami nauji. Taip pat išskirtinis dėl žaliosios linijos ir dėmesio kultūrai. Tai vienas stipresnių biudžetų, net ir vertinant kitus, kur kas ramesnius valstybei metus, be karo ir jo nulemtų energetinių iššūkių“, – tvirtino ji. 

„Palyginti su praėjusiais metais, visoms sritims skiriama daugiau dėmesio. Jį galime vadinti atsakingu“, – pridūrė Seimo vadovė.

Seimui galutinai priėmus biudžetą, kitais metais augs neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, pensijos, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1765?placement=

Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. Eur, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. Eur.

Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus siektų 4,9% BVP.

[infogram id="40766609-5f46-4cc9-b432-18dcfc64326c" prefix="72U" format="interactive" title="Copy: 2023 m. biudžetai, mln. Eur"]

Opozicija kritikavo biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamasis pajamų dydis, nes didesnes išmokas „suvalgys“ infliacija.

Seime antradienį svarstytas ir galutinai balsuotas Vyriausybės šios savaitės pradžioje patikslintas biudžeto projektas, taip pat bus balsuojama dėl naujausių maždaug 600 mln. Eur vertės parlamentarų pasiūlymų, kurių daugumai ministrų kabinetas nepritarė.